Laba diena, užmačiau, kad tema aktyvi, tai pasisakysiu. Nes rengiausi pasisakyti jau seniai - gimdžiau daugiau nei prieš metus, bet pradžioj susilaikiau, kad per daug ko neprirašyčiau, o po to nebuvo kada.
Iš tiesų, tai esu patenkinta gimdyklos gydytojais, jautrūs, atidūs, na viskas super, ar tu atsilygini, ar ne. Žinau, nes su pirmu nesitariau, o su antru tariausi. Ir dabar galvoju, kad kvaila buvau, kad nesitariau su pirmu. Juk mūsų mieste paprasčiau - tariamasi su akušerėmis, kai kitur turi eiti, nervintis, tartis su gydytojais. Ir jeigu galvojate apie atsilyginimą, tai geriau iš anksto tartis. O kame skirtumas? Gal tik asmeniškesnis požiūris, dar kažkas, nes jeigu neatsilyginate, juk dėl to neliksite nepagimdžiusi.
Geriausiai į klausimus atsako, kai nueinate į paskaitėles, praveda ekskursiją, atsako į visus klausimus.
Pogimdyviniame skyriuje yra įvairesnių seselių, kurios gali ir nepatikti, bet aš tai nurašau nesutampantiems biolaukams, nuovargiui, darbo krūviui ir pan. Iš esmės viskas gerai. Dėl nunešamų lėkščių, jeigu maitini ir neturi kada nunešti, jeigu labai ilgai užlaikai indus, gali ateiti ir paimti, man atrodo, taip būdavo, nereikia čia niekam mokėti. Na, arba aš nesuprantu ten tos mokėjimo sistemos.
Dėl vonios gimdyme - čia jau kokia palatą gausit, kaip pasiseks.
O dabar - apie ką aš bijojau per daug parašyti? tikrai ne apie personalą.
Apie mus pačias.
Gerai, beje, kad įrengtos širmos, atskiriančios pacientes, gaunasi daugiau privatumo.
Apie šeimynines palatas - bent aš taip žinojau, kad jeigu yra vietų, tai guldo po vieną, tačiau jeigu skyrius apkrautas, tada guldo kiek telpa ir jau jokio privatumo nebesaugo. Ir šeimyninėms galimybių nėra. Gal mane suklaidino...
Taigi, apie mus... Kadangi pati patyriau, tai grįžusi iš ligoninės "garavau", buvau kupina neigiamų įspūdžių, tad bijojau pasikarščiuoti.
Nes, na jūs man pasakykite, ar būtina pačią pirmą dieną po gimdymo sueiti lankyti visai šeimai, artimiems ir tolimiems? Visą dieną be pertraukos plūstantys lankytojai pas kaimynę ne tik kad išvargina, bet ir užknisa juodai. Na suprantu, patys artimiausi, šeima, tėvai, broliai seserys... Bet negana to, kad pasikeisdami vieni po kitų eina, dar turi aplankyti draugai ir tolimesni giminaičiai, taip nesudarydami menkiausios pertraukėlės ramybėi, nekreipdami dėmesio į ramybės valandas, nesvarbu, kad už lango jau temsta. Ir kai seselė ateina pranešti, kad jau užrakins skyriaus duris, ir tai dar neskuba išeiti. Ar tai yra sveikas protas? Ar tai normalu?
Aš manau, kad pagimdžiusi mamytė gali pati reguliuoti savo lankytojų srautus ir paskirstyti laiką kada kam ir kur ateiti. Ir jeigu guli asmeninėje palatoje, tai tavo reikalas, bet kai palatoje ne viena mamytė ir ne vienas vaikelis, tai gal reikia atsižvelgti, kad kaimynams reikia poilsio, jeigu jau pačiai smagu nuo pirmos dienos lankytojus priiminėti, rikdyti savo vaiką ir pan.
Tai ir sakau, visa laimė, kad įrengtos širmos, nes kaip prie tokio srauto lankytojų reikia mokyti vaikelį žįsti? (Pirmoji diena po gimimo
) Jeigu nugraužia spenelius - kaip juos gydyti, kaip oro vonias taikyti prie tokio lankytojų srauto?
Galvojau, dar paklausiu kaimynės, kiek ji planuoja lankytojų turėti.. kur tau - nebuvo kada, nes prie svečių neklausiau, o po to iš karto ėjo kiti. Na žodžiu, šiuo aspektu įspūdžiai tragiški.
Todėl noriu pasiūlyti būsimoms mamytėms iš anksto apie tai pagalvoti ir patarti pagalvoti apie aplinkinius, ne tik apie save ir savo džiaugsmą ir norą džiaugsmu pasidalinti su kitais.
... 
