O aš užmečiau tą reikalą su konservais. Visai kartu duoti negalima, turi būt kelių valandų pertrauka, nes sausą ir šlapią atseit skirtingai virškina, o iš kur man tas kelias valandas gauti, jei mes pripratę, kad dubeny būtų nuolat sausiako. Jei laikysiu tuščią, tai dar pavirs Paliuko kate
Sakyčiau, kad gal geriau tada nieko neduoti, nei whiskas konservus, nes tikrai pinigai veltui išleisti ir nauda tokia, kaip žmogui traškučiai.
QUOTE(Arvika @ 2012 09 17, 13:38)
Sakyčiau, kad gal geriau tada nieko neduoti, nei whiskas konservus, nes tikrai pinigai veltui išleisti ir nauda tokia, kaip žmogui traškučiai.
tai suprantu, kad ne nauda, ale gi norisi
(akurat, kaip traškučių )
QUOTE(Kapsė @ 2012 09 17, 11:50)
oj, prisijuokiau iš pat pirmadienio ryto 
mergelkos, ir aš patarimo apie maistą noriu - ar galima maišyt sausą maistą su šlapiu? Ar geriau laikytis vienos linijos? Aš šiaip šeriu geru sausiaku (natures protection), bet kartais pamaloninu wiskas guliašu. Brangesnių konservų ir nelabai ėda ir šiaip nenoriu pirkt, bet gal geriau visai neduot to wisko?
mergelkos, ir aš patarimo apie maistą noriu - ar galima maišyt sausą maistą su šlapiu? Ar geriau laikytis vienos linijos? Aš šiaip šeriu geru sausiaku (natures protection), bet kartais pamaloninu wiskas guliašu. Brangesnių konservų ir nelabai ėda ir šiaip nenoriu pirkt, bet gal geriau visai neduot to wisko?
Galima, tik reikia kad tarp serimu praeitu kelios valandos, t.y. jei davet sausiako, slapio duokit po keliu valandu.
Laba diena, kačių mylėtojos (-ai),
gyvenam nuosavam name. Pas mus prieš 3 savaites priklydo visai mažučiukas katukas. Vaikai, lakstydami kieme, išgirdo kažką kniaukiant malkinėj, nuėjusi sienos skylėj pamačiau mažiuką katinėlį (tokio dydžio, kad būtų tilpęs į delną). Artyn nieko neprisileido, šnypštė ir lindo gilyn, bet už kiek laiko vėl garsiausiai kniaukė. Nunešiau ėst ir lakti, palikau kuriam laikui ramybėj. Atėję maisto neberadom. Kadangi jis buvo visai mažuliukas, pagalvojau, kad be maisto greičiausiai žus, pradėjom 2 k. per dieną nešt į malkinę maisto ir vandens. Dvi savaites katuko niekaip neužtikdavom, nors maistas dingdavo. Prieš savaitę atnešiau ėst ir pati atsisėdau "sargyboj". Pagaliau sulaukiau svečio. Šnypštė, bijojo, bet alkis buvo stipresnis. Paėdęs iškart pabėgo. Bet kasdien, pro truputį vis pasivaidendavau jam, o ir jis, matyt, jau laukdavo ryte ir vakare ėdalo. Paskui pabandžiau paviliot jį su plunksnele, paėdęs pradėjo žaist, bet labai atsargiai. Jei tik aš šiek tiek staigiau susjudėdavau, lįsdavo vėl slėptis. Taip bežaidžiant vis atsargiai paliesdavau, iš pradžių šnypštė, paskui leidosi net ant rankų paimamas. Panešiodavau, paglostydavau, pradėdavo murkti, žįsti megztinio rankovę. Žo, taip po truputį mes jį jaukinamės, ir greičiausiai jis liks pas mus, nors vieni pažįstami kaip tik šiuo metu ieškosi katinuko, bet kažkaip sunku skirtis... Bet kyla įvairių pasvarstymų ir abejonių. Vyras siūlo pasilikti jį kaip "kiemo katiną" (maitinsim, nukirminsim, kastruosim ir pan.), nes namie jau auginam labradorę. Vaikai, aišku, norėtų jį neštis namo. Bet mes esam dažnai keliaujantys, šunį paprastai imam kartu, su katinu turbūt būtų sudėtingiau? Be to, jei neštis katuką namo, kaip palikt vieną su šunim, kai į darbą išeisim? Pradžioj uždaryt atskirai, kol neapsipras? (nes dabar jis šnypščia ant šuns, šiaušasi ir visai letenom mosuoja, o šunė mūsų nori žaisti, lenda, domisi, bet atsargiai, nes bijo gaut per nosį). Kaip jį pripratint namie daryt į dėžutę? Žodziu, nors pati vaikystėj esu turėjus katę (beje, irgi pamestinukę), labai daug klausimų kyla, nes suprantu, kad augintinis - didelė atsakomybė. Būčiau dėkinga už komentarus ir patarimus.
gyvenam nuosavam name. Pas mus prieš 3 savaites priklydo visai mažučiukas katukas. Vaikai, lakstydami kieme, išgirdo kažką kniaukiant malkinėj, nuėjusi sienos skylėj pamačiau mažiuką katinėlį (tokio dydžio, kad būtų tilpęs į delną). Artyn nieko neprisileido, šnypštė ir lindo gilyn, bet už kiek laiko vėl garsiausiai kniaukė. Nunešiau ėst ir lakti, palikau kuriam laikui ramybėj. Atėję maisto neberadom. Kadangi jis buvo visai mažuliukas, pagalvojau, kad be maisto greičiausiai žus, pradėjom 2 k. per dieną nešt į malkinę maisto ir vandens. Dvi savaites katuko niekaip neužtikdavom, nors maistas dingdavo. Prieš savaitę atnešiau ėst ir pati atsisėdau "sargyboj". Pagaliau sulaukiau svečio. Šnypštė, bijojo, bet alkis buvo stipresnis. Paėdęs iškart pabėgo. Bet kasdien, pro truputį vis pasivaidendavau jam, o ir jis, matyt, jau laukdavo ryte ir vakare ėdalo. Paskui pabandžiau paviliot jį su plunksnele, paėdęs pradėjo žaist, bet labai atsargiai. Jei tik aš šiek tiek staigiau susjudėdavau, lįsdavo vėl slėptis. Taip bežaidžiant vis atsargiai paliesdavau, iš pradžių šnypštė, paskui leidosi net ant rankų paimamas. Panešiodavau, paglostydavau, pradėdavo murkti, žįsti megztinio rankovę. Žo, taip po truputį mes jį jaukinamės, ir greičiausiai jis liks pas mus, nors vieni pažįstami kaip tik šiuo metu ieškosi katinuko, bet kažkaip sunku skirtis... Bet kyla įvairių pasvarstymų ir abejonių. Vyras siūlo pasilikti jį kaip "kiemo katiną" (maitinsim, nukirminsim, kastruosim ir pan.), nes namie jau auginam labradorę. Vaikai, aišku, norėtų jį neštis namo. Bet mes esam dažnai keliaujantys, šunį paprastai imam kartu, su katinu turbūt būtų sudėtingiau? Be to, jei neštis katuką namo, kaip palikt vieną su šunim, kai į darbą išeisim? Pradžioj uždaryt atskirai, kol neapsipras? (nes dabar jis šnypščia ant šuns, šiaušasi ir visai letenom mosuoja, o šunė mūsų nori žaisti, lenda, domisi, bet atsargiai, nes bijo gaut per nosį). Kaip jį pripratint namie daryt į dėžutę? Žodziu, nors pati vaikystėj esu turėjus katę (beje, irgi pamestinukę), labai daug klausimų kyla, nes suprantu, kad augintinis - didelė atsakomybė. Būčiau dėkinga už komentarus ir patarimus.
Šita tema tuoj pasibaigs, tai baisu ir ką pasakyt, bet va tema apie kačiukus, ten ir daugiau nuorodų yra:
http://www.supermama...?...577936&st=0
http://www.supermama...?...577936&st=0
sveiki, kadangi neradau temos apie kaciu auklejimo, tai noreciau pasakyti savo situacija, ir gauti atsakyma. taigi mano katinui yra daugiau nei metai. vienu zodziu mes gyvenam dvieju kambariu bute, patevis gyveno vienam kambary o as su mama kitam, bet dabar jis atsikrauste pas mus i kambari, o savo paliko kaip svetaine, pries tai kai gyveno tame kambary pas ji mano katinas visada prisikdavo arba prisisiodavo ant lovos arba ant fotelio. o kai jis persikrauste pas mus, dabar katinas ten prisiko. ir nesuprantu kodel. seip nepastebejau kad patevis ji mustu ar ka , bet kaip girdejau katinai taip kersija. patarkit ka daryt kad taip nebutu, aisku dideli katina isaukleti jau sunku, bet gal yra koks budas sutvarkyti tas problemas??? aciu
Bijau, kad čia bus paskutinė temos žinutė, bet skaitykit temą nuo pradžios ir tikrai rasit atsakymą.
