Patricija,
oho, tau irgi pasirode visai miela Asadauskiene? Sadiste ji, mano gydytoja, man irgi pasirode miela, kai pradejau pas ja gydytis. Bet jau pati pastebejai , kad kazka padare "visiskai nesigilindama'. BUTENT. visiskai nesigilindama, kad pasmerkia mane, nedave po operacijos chemijos, o liepe laukti KT atsakymu. Gal net ir nepiktybine, o kvaisa, ilindusi i medicina nezinia kaip?
nugydys per savo darbo staza keliasdesimt zmoneliu, o kelis simtus, tai kas? Niekas juk nesuzinos, nepatikes net isgirde ir isvis -jokios atsakomybes..geras darbelis
QUOTE(Patriccija @ 2011 07 15, 22:27)
Rudenine paukste, nelinkiu papulti VUOI pas chemoterapeute Ciceniene. Istrigo jos zodziai visam gyvenimui.. su pasaipa pasakyti "Tai pasakykit kuria vieta jums operuot" Cia viskas 2009 metais.
Siemet buvau pas (tiksliai nepamenu pavardes) lyg ir Anusauskiene, o gal Asadauskiene. Ji pasirode malonesne. Tik tiek, kad hormonu terapija gydyma paskyre visiskai nesigilindama i dabartini mano sveikatos stovi, nei kraujo tyrimu ar pan.
Mergaites, vakar po pietu jau buvau namuciuose. Sese dvyne patvarke namus dulketus, o as tik vaistu stalciukus prie lovos.
o man nuo diagnozes iki operacijos buvo 3 dienos...tai atsitiko bunant komandiruoteje Lenkijoje...buvau absoliuciai viena, be jokios informacijos, su personalu beveik nesusikalbejau, tik su pora chirurgu...nieko neismaniau apie vezi ir isvis buvau istikinusi, kad zmones isoperuoti gyvena gal pora menesiu -mano mamos gyvenvieteje taip buvo su keletu zmoniu. surado -isoperavo, grizo namo, 3sav ir pabaiga. Noriu pasakyti, kad visos mano zinios buvo nuogirdu lygio.
Lenkai isoperavo mane saziningai, sugyde, namo paleido itikine, kad jauna, stipri ir isgyvensiu, su veziu kova laimesiu...bet nezinojau paprasciausiu dalyku - kas yra chemoterapija, kaip svarbu jos greitis ir t.t.
mama kartais apsiverkia -butu tave gyde lenkai, nebutu reikeje grizti i Lietuva,, tai butum pagijusi...ir ji labai teisi
QUOTE(ragnez @ 2011 07 15, 11:51)
tai kad vezys - tokia liga. kaip jau rasiau - negalima tvirtinti, kad ligos plitimo priezastys buvo butent gydytoju padarytos klaidos... gal buvo, o gal ir nebuvo... zmones mirsta ir gaudami geriausia gydyma, deja...
mano akimis, blogiausia sitoje situacijoje - tai blaskymasis ir nepasitikejimas... jau vien del to butina ieskoti gydytojo, kuriuo butu galima pasitiketi.
man asmeniskai saugumo ir galimybes kontroliuoti situacija jausma suteike zinios. tarp diagnozes ir operacijos turejau dvi savaites - per ta laika su vyro ir brolio pagalba susirinkau informacija apie savo liga, galimas priezastis, gydymo budus ir ju salutinius poveikius, isgijimo perspektyvas, stebejima po gydymo, gyvenimo buda ir psichologija... ir, kaip jau rasiau anksciau, uzteko vienintelio karto, kai bendraujant su gydanciu gydytoju jis neatsake i mano klausimus, kad pereiciau pas kita gydytoja. kai ne vienas is gydytoju, su kuriais bendravau, nesugebejo atsakyti i klausimus apie mityba ir maisto papildus - kreipiausi i mitybos specialistus (buvau pas dvi dietologes). be to, praejus gal menesiui po operacijos, prisijungiau ir prie naujai formuojamos psichologines pagalbos grupes, kuria lankiau pusantru metu (2 sezonus).
