Praeis,tik reikia daug su savim dirbti,pasistenk suprasti,kad ir seimai sunku matyti tave tokia suirzusia.O pabudimai ir baimes ir sapnai sunkus ,kad ir kaip nepozityviai tai beskambetu,galiu is savo patirties pasakyti ,lydes tave visa likusi gyvenimeli.Man atrodo padare visus tyrimus,viskas puiku,o uzplaukia tokios mintys kartais,kad joks fantastas tokiu nesugalvotu.Tad tu pati sau tik gali padeti,visas blogas mintis i sali,nusiteik optimistiskai ir pirmyn
Sumes mamos elgesys pagirtinas,tokiose situacijose tik taip reikia elgtis.As visada galvodavau ,juk kas blogiausia glejo nutikti jau nutiko,su kekvienu zingsniu bus geriau ir jei lemta pasveikti ,tai tikrai pasveiksiu.Be to mano namiskiai nedave pasijausti beviltiska ligone ,visi suprato,bet neverke ,o tik drasino ir tai daug ka reiskia.
Del verkimo,as pati labai retai verkiu ir tai susigraudinu ziuredama koki filma,o rimtoje situacijoje ,rodos viskas dusioje uzsidaro,uzsiniaukia ,susispaudzia i kieta gumula gerkleje ir psio,jokiu asaru .Tai zinoma nera gerai...
QUOTE(carvel @ 2011 07 11, 15:19)
Praeis,tik reikia daug su savim dirbti,pasistenk suprasti,kad ir seimai sunku matyti tave tokia suirzusia.O pabudimai ir baimes ir sapnai sunkus ,kad ir kaip nepozityviai tai beskambetu,galiu is savo patirties pasakyti ,lydes tave visa likusi gyvenimeli.Man atrodo padare visus tyrimus,viskas puiku,o uzplaukia tokios mintys kartais,kad joks fantastas tokiu nesugalvotu.Tad tu pati sau tik gali padeti,visas blogas mintis i sali,nusiteik optimistiskai ir pirmyn
Sumes mamos elgesys pagirtinas,tokiose situacijose tik taip reikia elgtis.As visada galvodavau ,juk kas blogiausia glejo nutikti jau nutiko,su kekvienu zingsniu bus geriau ir jei lemta pasveikti ,tai tikrai pasveiksiu.Be to mano namiskiai nedave pasijausti beviltiska ligone ,visi suprato,bet neverke ,o tik drasino ir tai daug ka reiskia.
Del verkimo,as pati labai retai verkiu ir tai susigraudinu ziuredama koki filma,o rimtoje situacijoje ,rodos viskas dusioje uzsidaro,uzsiniaukia ,susispaudzia i kieta gumula gerkleje ir psio,jokiu asaru .Tai zinoma nera gerai...
Sumes mamos elgesys pagirtinas,tokiose situacijose tik taip reikia elgtis.As visada galvodavau ,juk kas blogiausia glejo nutikti jau nutiko,su kekvienu zingsniu bus geriau ir jei lemta pasveikti ,tai tikrai pasveiksiu.Be to mano namiskiai nedave pasijausti beviltiska ligone ,visi suprato,bet neverke ,o tik drasino ir tai daug ka reiskia.
Del verkimo,as pati labai retai verkiu ir tai susigraudinu ziuredama koki filma,o rimtoje situacijoje ,rodos viskas dusioje uzsidaro,uzsiniaukia ,susispaudzia i kieta gumula gerkleje ir psio,jokiu asaru .Tai zinoma nera gerai...
Optimistė nesu iš principo, nes laikausi filosofijos, kad geriau galvoti blogiau, nei yra, ir pasidžiaugti, jei blogieji lūkesčiai neišsipildė, nei optimistiškai vertinti situaciją ir gauti žiaurų smūgį per galvą. Tai mane veikia šimtą kartų blogiau, kitokiose gyvenimo situacijose esu patyrusi ir visos nepatiko.
Prisiminiau iš Erikos Umbrasaitės knygos, kaip ji nevalingai mintyse režisuodavo savo laidotuves, beliko tik pakvietimus išsiųsti. Labai šmaikštu, ar ne? Ai, pagaliau, kas bus, tas bus.
Eisiu pirkti vaistų nuo nervų. Reikėtų pažiūrėti gal kokių Balvočiūtės arbatų yra. Nors arbatų poveikio laukti reikia ilgai.
QUOTE(nida44 @ 2011 07 11, 16:39)
Optimistė nesu iš principo, nes laikausi filosofijos, kad geriau galvoti blogiau, nei yra, ir pasidžiaugti, jei blogieji lūkesčiai neišsipildė, nei optimistiškai vertinti situaciją ir gauti žiaurų smūgį per galvą. Tai mane veikia šimtą kartų blogiau, kitokiose gyvenimo situacijose esu patyrusi ir visos nepatiko.
Prisiminiau iš Erikos Umbrasaitės knygos, kaip ji nevalingai mintyse režisuodavo savo laidotuves, beliko tik pakvietimus išsiųsti. Labai šmaikštu, ar ne? Ai, pagaliau, kas bus, tas bus.
Eisiu pirkti vaistų nuo nervų. Reikėtų pažiūrėti gal kokių Balvočiūtės arbatų yra. Nors arbatų poveikio laukti reikia ilgai.
Prisiminiau iš Erikos Umbrasaitės knygos, kaip ji nevalingai mintyse režisuodavo savo laidotuves, beliko tik pakvietimus išsiųsti. Labai šmaikštu, ar ne? Ai, pagaliau, kas bus, tas bus.
Eisiu pirkti vaistų nuo nervų. Reikėtų pažiūrėti gal kokių Balvočiūtės arbatų yra. Nors arbatų poveikio laukti reikia ilgai.
Mieloji,
vargu ar vaistai nuo nervu yra iseitis. jei ir yra, tai tik laikina. geriau ugdyti vidine tvirtybe. zinau viska apie tuos pabudimus nakti, man dargi susiliedavo blogos mintys pries miega su nubudimu ir lyg testusi tas pats be galo...noredavau pabusti kaip is kosmaro kokio ir suprasdavau kad jau nebepabusiu, jau esu kokia esu ir kitaip nebus. Sudas, vienu zodziu.
Tada emiau susitikineti su pagalbos grupes psichologe tokia miela, bet tai buvo tik galimybe issikalbeti...veliau sutikau toki zmogu, joga uzsiima, labai dvasingas zmogutis, apsieme man padeti-susitinkam kartais, moko atsipalaiduoti, medituoti, galvoti teigiamai, kalbam apie maldos galia, apie nora gyventi, geru knygu skaityma. kazkaip sumoje man visa tai paveike labai teigiamai. labai svarbu rasti tave suprantanti zmogu, kuriam viska galetum pasakyti! dar man padeda knygos, kuriose rimtai rasoma apie kova su veziu. netgi skaitau DALAI LAMOS knyga "Menas buti laimingam"! padeda viskas, kas pozityvu. ir kai patiki, jog ir pats gali valdyti sia situacija, NESI BEJEGIS. padedate ir jus visos, cia esancios -jusu NARSA ir RYZTAS.
Patricija, karzyge tu, stengiuosi kiek galiu lygiuotis i TAVE.
Rasu lankai be galo dekoju uz geruma, palaikyma, patarimus.
Visos jus stiprios ir tuo nuostabios -tik TIKEKITE SAVIMI! Ir stebuklais, ir Dievo malone, ir dekokite kas ryta uz viska, ka gero patyrete ir ka dar patirsite.
Nusvis sieloje, suimsite save graziai ir tvirtai laikysites.
svarbiausia -nepasiduoti viduje. o jei suklumpate, asara nuliejate -nusisluostykite, kelkite ir zygiuokite toliau.
Myliu jus, laikomes uz ranku ir einam toliau savo keleliu
Labai gražiai, Paukšte, parašei, ir, kaip supratau, tavo situacija nėra nuteikianti labai optimistiškai. Ir va, vis tiek, labai gražus mąstymas. Tiesa, aš turbūt daug kam pasakyčiau teisingų žodžių, bet sau pasakyti juos sunkiausia. Išgėriau Regustress, tai lietuviškas vaistas, man viena užsienietė rekomendavo, tikrai geras, toks homeopatinio stiliaus, be chemijos.
Papildyta:
Prisivirkavau čia, nesąmonė kažkokia. Bet kažkokios blogos dienos buvo, viskas nesisekė, kaip toj dainoj: būna dienų lyg tyčia, kai jėgos visai išsenka... O gal kartais prisideda ir toks psichologinis atoslūgis. Žmogus laikosi įsitempęs, o paskui atsipalaiduoja ir staiga pasijunta visai be jėgų.
Papildyta:
Prisivirkavau čia, nesąmonė kažkokia. Bet kažkokios blogos dienos buvo, viskas nesisekė, kaip toj dainoj: būna dienų lyg tyčia, kai jėgos visai išsenka... O gal kartais prisideda ir toks psichologinis atoslūgis. Žmogus laikosi įsitempęs, o paskui atsipalaiduoja ir staiga pasijunta visai be jėgų.
nida44 ,visos mes daugmaz tokios,as irgi superjautri,labai man tas nepatinka taip pat bandau dirbti su savim
anciukas ,mamai tikrai jautrumas dar ir nuo chemiju
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
anciukas ,mamai tikrai jautrumas dar ir nuo chemiju
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
Labukas
tikrai turėjo grįžti ir grįžo. Ir palijo, ir saulutė pašvietė, bet atstogos turbūt geros, nes vaikai sakė kad trumpos...
Kaip stirpriai ir kokio stipraus žmogaus pasakyta....
QUOTE(Patriccija @ 2011 07 11, 10:58)
Ifauru is pajūrio turejo grizti.
tikrai turėjo grįžti ir grįžo. Ir palijo, ir saulutė pašvietė, bet atstogos turbūt geros, nes vaikai sakė kad trumpos...
QUOTE(SVETA K. @ 2011 07 11, 23:36)
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
Kaip stirpriai ir kokio stipraus žmogaus pasakyta....
QUOTE(SVETA K. @ 2011 07 11, 23:36)
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
Kaip aš ieškojau tos knygos! Visuose knygynuose apklausinėjau, kol sužinojau, kad ji buvo pardavinėjama tik kažkokio renginio metu, nedideliu tiražu.
Gerai optimistams iš prigimties. Turiu tokią draugę - pati su onko, jau atsikartojusiu, ir dar turi visiškos negalios sūnų. 14 metų - kūdikis ant rankų. O tokia nepalaužiama ji! O mes su savo jautrumais... Nuolat turiu save "užtraukt ant kalnelio", kad laikyčiaus tvirtai. Optimizmas toks tarsi "pritemptas".
Ryt - į Nidą... Vykstame su auklyte buvusia, su kuria puikiai tebedraugaujame, nors ji nebe auklytė jau 6 metai, ir mano mama. Visų 3 gimtadienių proga pasidarėme tokį sumestinį žygį, vietoj tradicinių sveikinimų. Dukra jau dabar svajoja, kaip sėdės tarp dviejų močiučių mašinos gale, ir plepės jos visos
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
[/quote]
Pradejau skaityti ir apsizliumbiau [B]SVETA K. kur pirkai sita knyga?
Papildyta:
QUOTE(arune @ 2011 07 12, 08:47)
Kaip aš ieškojau tos knygos! Visuose knygynuose apklausinėjau, kol sužinojau, kad ji buvo pardavinėjama tik kažkokio renginio metu, nedideliu tiražu.
Gerai optimistams iš prigimties. Turiu tokią draugę - pati su onko, jau atsikartojusiu, ir dar turi visiškos negalios sūnų. 14 metų - kūdikis ant rankų. O tokia nepalaužiama ji! O mes su savo jautrumais... Nuolat turiu save "užtraukt ant kalnelio", kad laikyčiaus tvirtai. Optimizmas toks tarsi "pritemptas".
Ryt - į Nidą... Vykstame su auklyte buvusia, su kuria puikiai tebedraugaujame, nors ji nebe auklytė jau 6 metai, ir mano mama. Visų 3 gimtadienių proga pasidarėme tokį sumestinį žygį, vietoj tradicinių sveikinimų. Dukra jau dabar svajoja, kaip sėdės tarp dviejų močiučių mašinos gale, ir plepės jos visos
Gerai optimistams iš prigimties. Turiu tokią draugę - pati su onko, jau atsikartojusiu, ir dar turi visiškos negalios sūnų. 14 metų - kūdikis ant rankų. O tokia nepalaužiama ji! O mes su savo jautrumais... Nuolat turiu save "užtraukt ant kalnelio", kad laikyčiaus tvirtai. Optimizmas toks tarsi "pritemptas".
Ryt - į Nidą... Vykstame su auklyte buvusia, su kuria puikiai tebedraugaujame, nors ji nebe auklytė jau 6 metai, ir mano mama. Visų 3 gimtadienių proga pasidarėme tokį sumestinį žygį, vietoj tradicinių sveikinimų. Dukra jau dabar svajoja, kaip sėdės tarp dviejų močiučių mašinos gale, ir plepės jos visos
Gaila, kad tos knygos neparduoda knygynuose
Labas
Patricija
Rytiniai linkėjimai tau
Savaitgalį dukra nusivežė į Palangą, vakare nakvojome Klaipėdoje, išleidau jaunimą į Selo koncertą, sakė , kad patiko.
Jau kurį laiką negėriau antidepresantų ir didžioji depresija mane pasigavo pasivaikščiojimo metu Basanavičiaus alėjoje.Viskas buvo per gerai, visi gražūs atsipalaidavę, šventiški, o man pradėjo eiti į galvą tokios mintys ..., kad pradėjau bliauti vidurį gatvės.Kadangi geram išsiliejimui reiktų bent pusvalandžio , o tam nebuvo sąlygų ,tai visą likusį laiką vos išsilaikiau, braukdama ašaras paslapčia.Buvo ir žento tėvai, tai dar nesmagiau dėl tokio praskydimo, bet nieko negalėjau su savimi padaryti.Žodžiu Vėžio programa sugadino šventę, kurios taip troškau ir man ir kitiems.Dar vakar iki pietų norėjau bliauti, bet jau vaistai sustabdė.Dabar galvoju ir gailiu praašaroto sekmadienio.Juk viskas turėjo būti kitaip.
O kiek pozityvios literatūros perskaityta, savihipnozės įrašus klausausi.Bet tokia programa smegenyse nuo šios ligos įsirašo, kad ją ištrinti reiškia visiškai pasveikti, o kada kas metai liga sugrįžta, programa vis stiprėja.Jei nieko nedaryčiau, gal būtų dar blogiau.
10 sveikiausių maisto produktų planetoje
http://www.15min.lt/...toje-366-159497
Patricija
Rytiniai linkėjimai tau
Savaitgalį dukra nusivežė į Palangą, vakare nakvojome Klaipėdoje, išleidau jaunimą į Selo koncertą, sakė , kad patiko.
Jau kurį laiką negėriau antidepresantų ir didžioji depresija mane pasigavo pasivaikščiojimo metu Basanavičiaus alėjoje.Viskas buvo per gerai, visi gražūs atsipalaidavę, šventiški, o man pradėjo eiti į galvą tokios mintys ..., kad pradėjau bliauti vidurį gatvės.Kadangi geram išsiliejimui reiktų bent pusvalandžio , o tam nebuvo sąlygų ,tai visą likusį laiką vos išsilaikiau, braukdama ašaras paslapčia.Buvo ir žento tėvai, tai dar nesmagiau dėl tokio praskydimo, bet nieko negalėjau su savimi padaryti.Žodžiu Vėžio programa sugadino šventę, kurios taip troškau ir man ir kitiems.Dar vakar iki pietų norėjau bliauti, bet jau vaistai sustabdė.Dabar galvoju ir gailiu praašaroto sekmadienio.Juk viskas turėjo būti kitaip.
O kiek pozityvios literatūros perskaityta, savihipnozės įrašus klausausi.Bet tokia programa smegenyse nuo šios ligos įsirašo, kad ją ištrinti reiškia visiškai pasveikti, o kada kas metai liga sugrįžta, programa vis stiprėja.Jei nieko nedaryčiau, gal būtų dar blogiau.
10 sveikiausių maisto produktų planetoje
http://www.15min.lt/...toje-366-159497
QUOTE(SVETA K. @ 2011 07 11, 22:36)
nida44 ,visos mes daugmaz tokios,as irgi superjautri,labai man tas nepatinka taip pat bandau dirbti su savim
anciukas ,mamai tikrai jautrumas dar ir nuo chemiju
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
Sveta, ačiū už citatą. Taip mane sušildė ir paveikė, kad net nustebau, Visos mergaitės sušildėte, kaip gerai taip pasipasakoti žmonėms, kurie išgyvena lygiai tą patį. Juk visos turime dorotis ne tik su liga, bet ir su nerimu, kartais neviltimi. Man yra 60 metų, jau yra anūkas , kito laukiu, gyvenimas kaip ir pragyventas, visko jame buvo, tačiau, kai pagalvoju, kaip turi jaustis jauni žmonės. Apie vaikus net nekalbu - čia jau visai kita tema
Sveta, o iš kokios kalbos ta knyga? Aš laisvai skaitau rusiškai ir angliškai, galiu ir lenkiškai. Kas autorius? Bandyčiau susirasti internete.
anciukas ,mamai tikrai jautrumas dar ir nuo chemiju
Turiu nuostabia knyga "Laiškai (iš) gyvenimo",ten menininku darbai ir fragmentai is sunkia liga serganciu zmoniu korespondencijos,pacituosiu viena...:
"Viska prisimenu.Ir viskas buvo tik gera.Tarsi akimirkai sustojau apmastyti nueito kelio.Prisedau ant akmens pries staigu posuki ir dziaugiuosi-kiek daug maciau,kiek daug patyriau,kiek mylinciu ir laukianciu zmoniu sutikau.As nieko nenoreciau keisti,jei laika pasukciau atgal.Visos kancios rievem-kaip medzio kamiene-sugule mano sirdy.Tik noreciau dar eiti toliau.Noreciau buti rami,stipri ir labai gera.Noreciau buti upe,is kurios praeivis gali atsigerti,nusiprausti,kurios vanduo skaidrus,o dugnas lygus.Ir jus paguosti noreciau,pagaileti,susildyti,mylimieji mano,nes as esu tas sunkus kryzius ant jusu peciu-kada savo,kada ne savo valia..."
Sveta, ačiū už citatą. Taip mane sušildė ir paveikė, kad net nustebau, Visos mergaitės sušildėte, kaip gerai taip pasipasakoti žmonėms, kurie išgyvena lygiai tą patį. Juk visos turime dorotis ne tik su liga, bet ir su nerimu, kartais neviltimi. Man yra 60 metų, jau yra anūkas , kito laukiu, gyvenimas kaip ir pragyventas, visko jame buvo, tačiau, kai pagalvoju, kaip turi jaustis jauni žmonės. Apie vaikus net nekalbu - čia jau visai kita tema
Sveta, o iš kokios kalbos ta knyga? Aš laisvai skaitau rusiškai ir angliškai, galiu ir lenkiškai. Kas autorius? Bandyčiau susirasti internete.
atnesu uogu