Pozityvių neLIGONIUKŲ pavėsinė - 4

Nu labos
Ux kokios diskusijos cia verda,bet juk ner namu be dumu viskas tvarkoje .

Man atostogos,negaliu niekaip atsimiegot.Mniskis vakar gryzo i LT,planavo kai kokius reikalus atlikt,siandien skambina,''sedziu vienas kaip pirstas tusciuose ,dulkiu pilnuose namuose,tvarkytis rankos nekyla ,noriu verkianciai namo ,negaliu be jusu- depresija''.
Sakau ,koks gyvenimas idomus,rodos buni namie ,triniesi visa laika salia ir nusibosti viens kitam ir erzinti pradeda ,tik koja is lizdo iskeli,is kart reikalingu viens kitam patampi ... nu va sedziu dabar ir galvoju ,ar neparleks mano brangusis ,spjoves i visus planus

Musu anglu buldogyte,kuri buvo pas tevus apako ir numire,jau vasario menesi,niekas nepranese,nenorejo skaudinti.....

Sveikutes!

Taigi, sedziu viena cia palatoje ir pavesineje, net GABIJA neateina. Nida44, as cia, niekas manes neisbaide, juk kalbames visos kas tuo momentu " ant dūšios". Pekkiu Mona gal uodai uzlese . Ifauru is pajūrio turejo grizti. Rasu lanka gal vel piktzoles "dabina" . Carvel tikriausiai dar miega, visgi atostogos ir vyras " nekutena" . Laikme, bet tu juk visiskai sveikaaa! Ar tau skauda dabar ka nors? Net gydytojai chemijos neskyre, o tik svelnius spinduliukus.
As kaip sakiau, sveikstu. Liko tik dvi dienos antibiotikų, valiooo! Tikiuos namo neuzilgo. Sakyciau, pabodo nuo birzelio 21 d si vienute.

Butinai issikapstysi

Labas, Patricija, kaip smagu, kad atsiliepei. Džiaugiuosi. kad tau pagerėjo, tik būtinai vartok Carsil ir negailėk jo. Kaip šukos turi būti visą laiką kartu, vienintelis mūsų vaistas kepenims, kurias dabar dar tau nualino ir antibiotikai bei baisybė paracetamolis.

Aš dar nervų klausimu norėčiau užvesti diskusiją. Nors žinią apie savo ligą sutikau stojiškai, kaip Dievo bausmę už blogus įpročius, beje, žinia ir nenustebino, nes nuojauta buvo, todėl palyginti su liga gyvenu ramiai ir susitaikiusi, o vis dėlto...

Pastebiu štai tokius dalykus kaip begalinis jautrumas. Kas nors nukrinta ar šiaip koks atsitiktinis garsas, aš net strykteliu. Nuėjau į savo polikliniką, o ten pas gydytoją nebuvo kortelės, seselė lyg ir davė suprasti, kad atsineščiau iš registratūros ir aš pajutau, kad tuoj verksiu. Pati su siaubu savęs klausdama: kas darosi? Net ir namuose, kur turiu rūpestingą vyrą ir jautrius vaikus, dėl mažiausio niekniekio susinervinu ir pasislepiu, kad nuliečiau ašarą, o kartais ir nepavyksta pasislėpti. Tai pamatę artimieji labai susigraužia ir man dar blogiau, nes nenoriu jų jaudinti.

Ir tokia būsena kažkaip mažai nuo manęs priklauso. Treniruoju save psichologiškai, vis kartoju sau Ruolios pamokymą: nesinervinti dėl nieko, kad ir bomba sprogtų šalia. Šiaip daug išmokau, į daug ką reaguoju palyginti daug filosofiškiau ir pakančiau, nei anksčiau, kai dėl menkiausio nieko plėšydavau savo nervus.

Kartais išgeriu valeradix, bet paskaičiau, kad valerijonai nėra gerai kepenimis, yra gydytoja išrašiusi ir stiprių raminančių, bet nenoriu jų vartoti. Turi daug pašalinių poveikių. Yra dar Stilnox ir Regustress, gerai, kad prisiminiau.

Bet man įdomu kita: o kaip jums ši sritis? Kaip tvarkotės su nerimu, ar yra ir kokiu laipsniu padidėjęs jautrumas? Pasidalinkite patirtimi, mergaitės, Negali būti sėkmingo gydymo, jei psichika išėjusi iš rikiuotės.

Samta0206, tu irgi retai uzsuki! Matomai viskas aukstumoj!





GREK, NEPERVARK TIEK DIRBDAMA, SAUGOK SAVE!
Papildyta:
Del nervu tai taip, didele itakos mano diagnozei tai turejo, taip manau. Esu labai jautri, gyvenime daug stengiaus del teveliu, gyvenau tarsi jiems ir visad jauciaus, kad darau vis tai, ko nenoreciau daryti, tas vidinis nepasitenkinimas... Prasidejo nemigo naktys, cia ~ 2000 metus taip buvo. Reikejo jau tada gydytis...

Carsil turiu ir geriu po 1 tris kartus.

Sveikos merginos,
del emocines busenos, tai mano mamai dabar tokia sunki ta emocine busena. Visa savaitgali verke, tapo tokia jautri, vis sneka, kad atsisakys gydymo, kam cia jai kankintis, del ko gyventi... sakau del vaiku, del anukes turi gyventi, nezinau jau ka sakyti ir kaip padeti. Jokiu raminamuju negeria, o mano nuomone tikrai reiketu, kad nueitu pas psichologa ir pagertu kokiu raminamuju... Gal jai cia nuo tos chemijos dabar taip yra kita savaite lasins 4 chemija, tai mama sako as neistversiu... Oi tikiuosi, kad praeis tas laikotarpis ir bus geriau.
ir man jau nervai nelaiko, tapau tokia nervinga, jautri, kai mama susirgo kruties veziu, tai dabar, jeigu man kur paskauda krutyse vis tikrinu, ar nieko ten nera, na zodziu kazkokia nesamoninga baime slypi manyje... o kaip sunku susitvarkyti su savo nerimu, nervais ir .t.t.
ka galit patarti, kaip padeti sau ir mamai nusiraminti, atrode, kad lyg tai jau viskas buvo aprime, dabar vel...

mama gali kreiptis i psichiatra, kad israsytu vaistu.
o taip pat, ir tu, ir mama galite kreiptis pagalbos i psichologus, pvz. cia, lankyti savitarpio pagalbos grupes.

dar zmones skaito ivairias knygas, pvz Sinelnikovo "Pamilk liga savo", L. Hay knygas. Yra ir stiprus Yalomo romanas "Gydymas Sopenhaueriu".

taip pat uzsiima meditacija, joga - ta galima daryti ir per chemoterapija.

L.diena.
As tai labai jautri esu ir visada buvau. Reaguoju i bet ka. Daznai verkiu... Stresuoju
Negerai tai. Bet susimti neiseina... O gal nieko nedarau tam, tik pasiteisinimo ieskau...

romantike, tai as irgi tokia pati, per daug visko imu i galva, stresuoju, po gimdymo tai is vis buvo matyt pogimdybine depresija, vyras ka nors pasako, o as is karto bliauti, veliau kazkaip praejo tas laiko tarpas. O dabar mamos liga, vel viska sujauke manyje, bandau tvardytis del savo vaiko, bet ne visada pavyksta nusiraminti...

Labos
Patricija ,negaliu atsimiegot budama viena ,ilgai vakare ziuriu televizoriu,o jei dar vyras kybintu tai is vis is lovos neislipciau . V a ka daro su zmogumi miego trukumas,i darbeli kai einu keliuosi 04.50 ,dabar matomai reikia uz tai atsigriebt .O tu tikrai issikapstysi,esi stipri motera ,a ne .

Del asaru mano nuomone tokia,tai yra slaptas, pacios saves gailejimasis ir tai nuo musu paciu matyt mazai bepriklauso ,isgirdus diagnoze Vezys.S u siuo zodziu siejasi daug nemaloniu asociaciju,zmogus imi isivaizduoti jo padarinius ,viska pradedame nevalingai matuoti ant saves ,nuo tokiu nepozityviu minciu,nori ar nenori ,galvoji ar ne ir silpneja musu nervai.Man paciai kazkokiu momentu taip buvo.Labai gerai tokiais atvejais valerijonu saknu arbata,galima ja gerti litrais ir ilga laika,info patikima ,is vienos geros psichiatres.Stiprekime moterytes ,imkime save i rankas

Na o mano nuojauta del savo brangiausiojo pasitvirtino ,si vakara vaziuoju i oro uosta parsivezti varliaus keliauninko ,gerai,kad bent svarbiausius reikalus spejo sutvarkyt.Dievaz,vyrai blogiau nei mazi vaikai

Tą patį ir mano mama šnekėjo ir ne kartą... Sakiau ištversi. Ištvėrė. Dabar per 3 xelodos kursą, kai visiškai "nebeturėjo" rankų, sakė tai kas bus per 4 išvis nežmoniškai skaudės, nes juk organizme dar daugiau tų nuodų bus... Aš aišku, prieštaravau ir sakiau, kad nebūtinai taip turi būti, kam nusiteikti iškart, kad bus blogai? Kam dar save liūdinti? na ir va dabar jau įpusėjo tą 4 kursą, o tikrai blogiau nėra. Dabar jau ir tušinuką palaiko rankose ir šaukštą paima į rankas.
Mankštų taip jokių ir nedarė, nes skauda tie delnai kai prisiliečia, dar ir kutena. Bet pradėjo gerti Thiogammą ir B6, galbūt kažkiek jau padeda, nors sakoma, kad T. reikia gerti bent 3 mėn.

Šiaip pas mus namie labai mažai kalbama apie šią ligą. Gal dėl to ir ašarų mažiau, nes kai negalvoji juk lengviau. Gyvenam ir tiek. Nors TOS mintys jau užvaldžiusios visas smegenis. O jau ir pas mane baimė neišpasakyta, rodos jei kas suskausta iškart gal vėžys? taip kaskart psichologinė trauma, kitaip nepavadinsi.

O dėl to, kad atrodo lyg viskas aprimsta, o po to vėl ir vėl... toks ratas čia neišvengiamas. Vieną dieną geriau - tai ir džiaugiesi, kitą sunkiau...

Aš neverkiu, tik tapau be galo nervinga. Niekam nesiguodžiu, nesipasakoju. Bandau į gyvenimą žvelgti kitaip, nes nieko nėra amžina.

Raminamuosius tikrai tegul geria, nervai ne į sveikatą tikrai.

carvel, ar tai praeina? Negaliu, mane erzina ir siutina mano pačios irzlumas. Jau nusiteikiu, kaip jūs visos sakote, pozityviai ir būtinai kas nors nutinka, turiu tvardytis iš paskutiniųjų, kad nepradėčiau rėkti ant savo artimų ir iš tikrųjų niekuo nekaltų žmonių ir dar iš visų jėgų laikytis, kad viešai neapsiverkčiau. Ne, reikia tvarkytis nervus, ko gero, ir rimtai. Yra kartais tokie keisti nejaukūs nakties pabudimai, kai aš staiga prisimenu, kas man yra ir imu galvoti dar gerai neprabudusi, kad tai turbūt tik sapnas.