Pozityvių neLIGONIUKŲ pavėsinė - 4

Labai sutinku su tavimi.Kai atidarinėjau šią temą, norėjau, kad žmonės pasidalintu tuo jausmu, kad šiandien vėl mato saulę, girdi paukščio čiulbėjimą, na kaip mano žvirblis , kuris giena lygiai nuo 5 iki 6 val ryto po langu .
Kiekviena žinia apie ŽmogausIšėjimą mano galvoje gyvena bent kelias dienas.Nesvarbu , kad jo nepažinau, bet ši žinia negailestingai nukerpa puoselėjamos vilties dalelę.

Mano energetikas kaskart kai pasakau, kad dar neišėjau iš forumo mane auklėja , sako , kad aš taip menkinu jo įdėtą darbą, nes nesugebu atsiriboti nuo negatyvo.Bet atrodo gal kam nors kuo nors padėsiu , toliau ateinu vėl ir vėl.O ar padedu , tikrai nežinau.

Kažkuri rašė Vėžys iš didžiosios raidės, neturiu laiko ieškoti kuri.Dabar skaitau apie Vėžio gydymą energetika ir žiūriu tikrai visur rašoma iš didžiosios raidės.Gal tikrai negalima Jo niekinti , nes Jis labai galingas.na gal nesileisiu į tolesnius išvedžiojimus.

O dabar gerai nuotaikai laiškas kurį gavau

Aš jums persiunčiu šį laišką todėl, nes tai tikrai veikia.

Visi mes trokštame ramybės savo gyvenime.Jos galime pasiekti
paklausę paprasto patarimo:
"Tam kad viduje taptų ramu, turi pabaigti visus dalykus,
kuriuos palikai nebaigtus"
Taigi aš apsidairiau namuose ieškodama nebaigtų dalykų, kurių
nebuvau pabaigusi. Ir prieš išeidama šį rytą į darbą, aš pabaigiau
butelį
raudono vyno, porą butelių balto vyno, pusę butelio airiško likerio,
kelis
praplėštus pakelius šokoladonių sausainių, paskutinę dozę
antidepresantų,
gabalą torto ir šokoladinius saldainius.
Jūs net neisivaizduojate, kaip ramiai ir gerai aš jaučiuosi...
Persiųskite šį laišką visiems, kam Jūsų manymu reikia
vidinės
ramybės.

Laba diena,

Ateinu ir aš nedrąsiai į Jūsų skyrelį
Per savaitę perskaičiau visas temas, radau daug nesuvokiamų terminų ir daug stebuklingų dalykų, kuriais ir bandysiu vadovautis kelyje, kuris laukia
Praeitą savaitę trenkė kaip žaibas žinia, kad tėčiui onkologinė liga Dvi dienas raudojau, dabar ramu, nes nuo kažkurio taško suvokiau, kad tikrai jam taip nepadėsiu Labiausia pažeidžiama tapo mama-jai tai prilygo pasaulio pabaigai, nes ir šiaip linkusi būti pesimiste. Todėl visame kame bandau jai atkapstyt pozityvius pavyzdžius.
Tėtis gavo pagalbą visokeriopą, tik 2 sav. bėgyje gydymas taip ir nepradėtas, nes niekaip gydytojai neatkapsto, kur yra ligos pradžia, tad nežino, kokį gydymą skirti
Pradžioj nustatė mts kepenyse, vieną ant antinksčio ir po žarnyno tyrimo rado vidutinio dydžio augliuką ten. Bet padarius kažkokį gudrų tyrimą, pasirodė, kad ir ten mts Vakar vėl ištyrė visus kitus vidaus organus, bet taip nieko ir nerado Pirmadienį vėl tirs žarnyną dar kartą.
Nors pažįstamas gydytojas mamai jau rekomendavo susitvarkyt turtinius reikalus, net bijau rašyt, koks tikėjimas many tūno, kad rasim geriausią ir veiksmingiausią gydymą ir tikrai dar po keletos metų švęsim dar vieną tėčio jubiliejų


Pati gyvenu netoli Santariškių onk. ligoninės ir kiekvieną kartą pro ten važiuojant palinkiu visiems ten esantiems sveikatos ir didelės vilties, bet niekada nepagalvojau, kad ir tėtis tarp jų galėtų būti (tiesa, jis guli Kauno klinikose).
Ir dar vienas dalykas teigiamas, kiek, žinoma, tokioj situacijoj teigiamybių galima rasti-tai, kad buvus ši liga man pats didžiausias baubas, nustojo tokia būti, kažkaip išlaisvino mane.

Visoms ir visiems linkiu tik gerų žinių

Tai aš, Gabija, rašau JĮ iš didžiosios, nes bijau užrūstinti, o vardo neminiu, kaip to demono Voldemorto iš Hario Poterio.

Gabija, nesutinku, kad neturėtų Patricija pasakoti apie savo ligą. Aš su dideliu dėmesiu perskaičiau. Man yra 14 mėnesių po operacijos, kaip ligonė esu turbūt jauna, todėl gaudau kiekvieną žinią. Vis pamanydavau, kad ir man taip gali būti, o juk svarbu, atsidūrus tokioje situacijoje, kuo daugiau žinoti. Todėl ir umb patarimus dėjausi į galvą.

Man geriau patinka šioje temoje, nes anoje, kai užvedžiau diskusiją apie maistą, staiga apstulbusi skaitau, kad esą reikia valgyti viską, ko nori, be to, esą niekas nieko nežino, nesą jokių anti........ dietų, užtat nutariau ten neberašyti, nes nėra apie ką su tokių pažiūrų žmonėmis diskutuoti, O čia prašom - kokia įdomi diskusija išsirutuliojo. Juk tai svarbu - sužinoti, ko nežinojai, pasvarstyti, dar pasigilinti. Užtat aš visą forumą nuo pradžios įdėmiai perskaičiau, kai ką net po kelis kartus, nes norėjau konkrečios informacijos ir viską kroviausi į atmintį. Ta gyva patirtis yra nepaprastai vertinga.

Nebaigti darbai - fantastika, smagiai nuteikė. Juk tikrai nebūtina vien liūdnus dalykus rašyti.

Nors pažįstamas gydytojas mamai jau rekomendavo susitvarkyt turtinius reikalus, :
[/quote]

Teisingai rekomendavo. Kol zmogus jauciasi gerai, vaiksto, viska supranta, nejaucia dideliu skausmu manau teisinga padaryti sita darba. Man 41 ir as jau parasiau testamenta. Tai labai paprasta ir nebaisiai brangu. O kaip ten gyvenime bus zino tik ponulis dangyj

Gabija, man irgi viskas ka raso Patricija ir umb labai idomu, ir manau kruvai skaitanciu sia tema irgi nepakenks zinoti kaip ten geriau ventiliuoti plaucius. As kol isdrisau rasyt, koki menesi tik skaiciau,skaiciau. Cia supranti tokios temos kartais rimtos, kartais ne, kaip kad su kvaksem buvo. Tegul viskas teka sava vaga

Mes savaitei ismausim i svecius, pakeisim jura i ezera , sostine i kaima, zmoniu srautus i uodu spiecius. Dar neaisku kas geriau Taigi as kokia savaite patylesiu, bet skaitysiu

Ne į tą temelę parašiau pradžiai Matyt pozityvumo vis tik daugiau reikia

Mergaites, gal labiau patyrusios gali man paaiskinti. Drauges situacija - auglys kasoje, metastazes kepenyse. Tradicinio gydymo JOKIO. Sako, kad kepenys visos istisai peraugusios augliais (kazkuriuo metu net isoreje matesi guzas). Pilve kaupiasi skysciai. Pilvukas - kaip nestukes. Kojos istinusios. Hemoglobinas - 40. Cia jau nelabai gera situacija? Nes drauges optimizmo pavydeti reikia, tik va man kirba mintis, kad ji kazko nepasako ir man jau reikia kaip ora siurbti kiekviena akimirka kartu....

Labas vakaras!
Na, .GABIJA. TEISI, as per daug cia užplerpinau savo karkalą , o Jus mergaites negavokit skaitydamos, kad jums taip bus. Jums taip niekada nebus!!! Ypac nidai44!
Pelkiu Moniuk, man sveikaji plauti bade.
Geru Tau atostogu kaime su uodais. Xi xi xo.

Atnese viena sesute paskaityti Genadij Malachov knyga "Gydomes namie". Gydomasi slapimu. Na, nezinau, sunku butu pasirizti tokiam gydymuisi ir nelabai tikiu.
As sveikstu, as beveik sveika, as sveikaaaa! Valioooi! Temperatūros nera trecia diena! Tuoj iseisiu is ligonines. Normalizavosi pulsas. Valio!!!


Gretusiu,taip, situacija prasta! Buk su ja.

Limit, buk drasi! Sunkus laikmetis, bet zinok jis praeis. Juk po lietaus visada nusvinta saulutė. Viskas bus gerai!

Patricija, laikau kumštukus už tave Manau, kad ligą reikia priimti tokią, kokia ji yra: juk tenka ir neigiamų emocijų, ir teigiamų...Nebūna vien tik pozityvu...bet juk tai pamokos...ir jums pačiai, ir mums, kurie skaito
O tokiai kovotojai kaip Patricija, linkiu daug sveikatos

Na va, kaip viskas įvyko. Nubaidėme Patriciją (sugrįžk, mieloji ir viską pasakok), dingo ir umb, išseko diskusija. Apie ką toliau kalbėsime?

Laba visoms,
nu dabar jau aš užvedžiau ginčą
Patriccija, tikrai visai neturėjau omeny, kad dingtumėt su savo bėdom iš šitos temos, tiesiog parašiau, kad sunku skaityt apie jūsų savijautą, juk padėt norisi žmogui, o negalim Nežinia ką galėtumėm paaukot, kad ir dėl nepažįstamo, kad tik jis pasijustų geriau. O mes čia visos lyg ir pažįstamos, kad ir nesimatę, ar ne? Juk, pasak A. Čechovo: "Net sirgti maloniau, kai žinai, kad esama žmonių, lyg šventės laukiančių tavęs pasveikstant " Taiva, nedinkit niekur, juk jūs mūsų pozityvumo šulinys, kaip čia bus be jūsų?

Gabija, nu geras laiškutis Ir man būtų labai gera diena, jei pabaigčiau visus nebaigtus reikalus Kas nežino, kad aš nevartoju alkoholio, ateidami į svečius, vis atsineša kokio gėrimo, prasuku iš mandagumo ir lieka, ir jau žiūriu, kad bariuko mano net dugnas išlinkęs, jau reiks kada užsiimt pabaigt


kur trauksi, ar toli? šiuo metu uodų smarkiai apmažėję.

Žinot, pagalvojau aną dieną, man geriausi vaistai, pasirodo, darbas. Pavargstu per dieną, atsakomybė didelė pasilikt visą įstaigą sau ant pečių dviem mėnesiam, bet nežinau kaip reiktų gyvent dabar nedirbant. Per žiemą kažkaip kitaip, šalta, tupi namie ir tiek, bet jau jaučiau, kad pradeda stogas iš lėto slyst į šoną. Užsiėmimo turėjau, bet tokia laikina veikla ir veikia tik laikinai. O dabar vis mažiau laiko lieka durnoms mintis, jos nepaleidžia manęs iki šiol, bet vis dar mokausi su jomis susidraugaut.

Va tokie pas mane reikalai. Matau, kad temelė pratuštėjusi, tikiuosi, kad tai dėl pagėrėjusio oro

savaitgalis, vasara
vakar buvom Kernavej, gyvosios archeologijos dienose. smagu

Labutis visoms

Sugrįžo šiluma į Lietuvelę, net per šilta jau. Vakar su dukra ir anukais visa diena prabuvome sode. Atrodo nieko beveik nedariau, tik sedejau pavesyje , bet jauciausi vakare labai nuvargusi. Matyt nuovargį sukelia šiluma ir mano 20kartai švytinimo. Bet jau guodžia tai . kad eina i pabaigą šildymai.

Merginos, juk reikia visoms issipasakoti ir džiaugsmingus ir liūdnus mūsų gyvenimo momentus. Kam daugiau pasakyti tai , nei tiems kas ta patį jaučia. Aš asmeniskai neturiu su kuo pasisneketi apie savo ligą. Dukros augina po 2 maziukus vaikučius, sesuo kazkaip nebeatvaziuoja ir nenori bendrauti, darbe vel nenoriu atskleisti savo ligos , nes bijau, dar ims ir sumažins etata ir taip vyksta konkurencija del darbo. Tai liekate jūs Vyras isgiedes apie ligą pabego į sodą ir jam dzin apie mane. Matyt issigando , nes jo pirma zmona mirė nuo 1 stadijos krūties ligos matyt , kaip dabar supratau nuo komplikacijos.

Gabija, tavo laiškelis labai pakele nuotaiką

Taigi,kalbėkimės, pasidalinkime visokiomis nuotaikomis ir patirtimi su visomis mumis