Pozityvių neLIGONIUKŲ pavėsinė - 4

labai protingai viska destai. Aciu. Bet... Be varskes gyvent negaliu, be sviesto-taipogi... Nesakau, kad valgau tonomis, bet 200 gr per diena varskes (pagal nora) ir BUTINAI sviestas (ne ghi) - norma.
Tortai-retas dalykas, bet jei norisi-ragauju.
Jeigu as atsisakyciau megstamiausio maisto, nervinis sokas mane uzvaldytu ir tada jau tikrai tiesus kelias atgal...

Visur turi buti balansas...

Pacitavau visa zinute, niekaip neina sutrumpint
As irgi geriu cordicepsa skysta fohow firmos. Ir tikiu ir netikiu, tik zinau kad brangus malonumas. O tu koki gerei Patriccija? Kodel metei? Kiek jis kainuoja toje vaistineje prie VUOI? Kas zino? Man prirase tokia schema: 2 sav 2 kart dienoj po 15ml, 2 sav. 2 kartdienoj po 10 ml, o paskui po 5 ml iki gyvenimo galo , nu cia as taip sakau, kas gi paleis pinigus, o is tikruju 7 men tikrai.
Ir pas mane tokia nuojauta Kad prajuokinciau parasysiu kaip as namie su tavim pasisneku ( nu su visom pasisneku ): tu, Pat, laikykis, neuzversk koju, as dar ne viska paklausiau, nors dabar kaip ir nezinau ko man is taves reiks, bet tikrai reiks. O pas ka paklausiu?O kokia savanaude! Taigi: hormonai sakai, antibai sakai. Nu neblogai, nepasiunte dar atostogaut, o tai sis tas. Spyga jie gaus, o ne baltus batus. Nesulauks. Va tokia litanija bumbu

Ka gero zinot apie 4life transfer faktoriu?
umb, gal jus ka brukstelsit? Lyg ir veikia jis man, bet labai brangus, men. 63euro. Tai abejoju Vyras pasake: as mokesiu kiek reiks, jeigu tai padeda. Bet ar padeda?

Man irgi rekomendavo atsisakyt visu pieno produktu, bet tinka kefyras.

Ir dar. Zinot as tikrai siulau pasidaryt testa kokie produktai tinka, kokie ne. Tai padeda, bent man kazkaip lengva suprast kodel nereikia to ar as nemegstu ano.
Lešiai pasirodo ne kruopos, ir zirniai ne kruopos, o as tik senatvej suzinojau

Mane irgi domina Transfer faktorius, bet norėčiau solidžios pamatuotos rekomendacijos. Kur ją gauti? Bandysiu paklausti savo onkologės.

Iš pieno produktų aš valgau varškę ir baltą sūrį 13 proc. riebumo. varškę maišau su linų sėmenų aliejumi. Skaičiau kažkokios amerikietės rekomendaciją. Kanados mokslininkai įrodinėja, kad linų sėklų aliejus yra priešvėžinis produktas. Kartasi lieso be priedų jogurto.

Ruolia sakė, kad negalima riebių pieno produktų.

labas, mergaitės,
uch, pavėlavau į tokias diskusijas
Smagu skaityt pozityvias mintis, Pelkių mono monologai superiniai ir aš save pagaunu dažnai, kad kalbuosi pati su savim apie jus visas
Patriccija, laikomės laikomės ir toliau už ko papuola, tik laikomės, gerai?
Nida, nepatinka man, kad tą velnio ligą rašot iš didžiosios raidės, kaip kokį Dievą, man norisi, kad jis būtų menkas menkutėlis, nu tiek pastangų dedam mes, mes turim būti aukščiau jo


Patriccija, gal yra galimybė, kad kas padarytų to mišinuko iš burokų, morkų, citrinų sulčių, medaus? Manęs jis dar nei karto nenuvylė.


ir aš taip galvoju, svarbu tikėt tuo ką darai, ką valgai.
Gal man lengva kalbėt, kai nesu saldumo mėgėja, bet labai lengvai atsisakiau cukraus iš viso, kartą į savaitę ar dvi gabalėlį kartaus šokolado sulesu, man to gana. Jokių bandelių, blynelių, sausainių, saldainių. Jokių premijų sau saldumynų pavidale.
Rezultatas matomas, -3kg, gražėju tsakant, mintyse pasidžiaugiu, kad visos pažeistos ląstelės miršta badu, o aš sveikstu. Ir taip per kiekvieną valgymą, tiesiog žiūriu, ką dedu į burną. Gal kam pasirodys kvaila ir juokinga, bet man tai priimtina. Ir aš tuo tikiu.


Suntea, per chemiją viskas atleistina, nes norai maistui baisesni nei per nėštumą Gal svarbiau, kaip bus su maistu po to.
Nesupratau tavo pasakymo dėl forumo po 15 m.


oba, nu kodėl gi ne, jei coca cola "sugraužia" vaikų pieninius dantis, kiaušinių lukštus, maž ir "draugelius" gali ?


tai man "amen", nes mano viskas kaimiška nors apart pieno, viso kito naudoju labai nedaug.

UMB, tai kaip supratau ir soda mums nereikalinga? nu čia aš apie tą vandenį su soda kasdien gert

Tai tiek pamąstymų.
Pas mane viskas po senovei, dirbu, sunkoka darbe visą dieną išsitaikyt su maistu man, šokiruoju savo bendradarbes patiekalais, kurių prsigalvoju Bet porą mėnesių, manau, ištversiu.
Einu ruošt vakarienės - turiu krepšį šviežių voveruškų

Dabar vat prisiminiau, kad pirmais metais po operacijos ir gydymo tikrai rimciau derinau maista... Matyt, laikas biski sustato viska kitaip galvoje... Kas atrode kaip baubas, tampa ne toks baisus...

Kai kalbejau su daktare-genetike, supratau, kad maistas itakoja vezio atsiradima ir atsinaujinima, bet tikrai nera pagrindine to priezastis. Daug svarbesnis vidinis nusistatymas gyventi, stresai, pykciai... Tai daugiau ismusa is veziu ir silpnina imuniteta. O tada jau ir maisto poveikis atskuba...

Beje, kaip nebutu keista, mano svoris kaip sustojo po viso gydymo vienoje vietoje, taip ir stovi Aisku, kad po svenciu atsiranda papildomi 1 ar 2 kg, bet po poros savaiciu grizta i vezes.
Nusistaciau, kad toks svoris man tinkamiausias ir hormonu vystymuisi netinkamas, ir laikausi jo...

Ten yra svarbiausi zodziai labai nedaug

man kai padare ta maisto testa sako: lasiniu negalima, paskui ir snapso negalima. Tai juokiausi, koks cia gyvenimas, nei isgert nei uzkast negali Tinka raudonas vynas su suriu, bet cia ne mono meniu

VAUUUU krepsi voveruskuUUUU niam-niam.

Nida44 paklausk, as irgi paklausiu, bet su onko susitiksiu tik 5 rugpjucio

Labukas, Mergaitėms
Tokios karštos diskusijos verda. Man atrodo, kad maistas taip pat svarbu, tą patyriau, kai savo ligeles gydžiausi ir beveik 3 metus kruopomis mitau ...
Mamytei taip pat visokių , ką iš jūsų girdėdavau ir straipsnių duodavau paskaityti. Bet ji valgė visada tai , ką norėjo - jokių ribojimų nedarė dėl maisto rūšies. Tiesiog būdavo periodai, ko visai negalėjo valgyti, nes buvo patapę laaaaabai neskanu (nors anksčiau mėgdavo). Kalbėjau ir su savo drauge - vaistininke (buvau minėjusi kažkada, man labai padėjo, nes turėjo daug žinių, nes jos dukrytė sirgo sunkia forma - dabar senai remisija). Tai ji pasakė, kai aš pasibėdavojau dėl mamytės nesilaikymo maisto, Kad tegul tik valgo , ką nori - šimtais kilogramų nesuvalgys vistiek, o kuo vyresnis žmogus, tuo jam sunkiau atsisakyti savo įpročių . Jauniems tai daug lengviau. Tai aš ir nebesakiau nieko mamytei, tik tarpas nuo tarpo, kai ką naujo sužinodavau apie mitybą sergant... , tai visada jai pasiųlydavau paskaityti.
Juk, jei labai nori tų bulvinių blynų, tai kankindamasis privalgysi kokio batono ar dar kokio ten dalyko, kad numalšintum tą begalinį norą ir tikrai tai daug blogiau. O paėmei suvalgei porą blynelių, gal paskui mėnesius jų nebenorėsi - ir gomurys, ir širdelė pamaloninti.
Aš po žarnyno operacijos negalėjau nieko valgyti , išskyrus kruopas vandenį virtas, jokių vaisių, duonų, daržovių (tik morkos virtos), o iš vaisių - bananas (kuris , pasirodo kietina visdurius, kaip ir virtos morkos). Tai taip po kiek laiko pradėjau norėti sausainių. Tai vyras parnešdavo paprastų tešlainių, kaip "gaidelis" - suvalgydavau 1,5 sausainio - būdavau laiminga ir patenkinta ir soti. Saldumynų nebesinorėjo savaitei.
Tik tiek , kad su ta mityba taip yra - pradedi geriau jaustis, ir pasimiršta viskas, įsisuki į svečių , namų virtuvių sūkurį , ir vėl dainelė iš naujo. Čia reikia keistis daugiau protu ir valia... Bet kartais tai atrodo, kad tas naminis sūris ar sviestas daug vertingesni už parduotuvinę paukšteiną ar nežinia kur pagautą žuvį...


***

O dabar paskanaukit mano vyšnių - tiesa fotografuotos praeitą savaitę, tai dar nelabai prinokę, bet gal kam rūgštelės širdžiai atgauti reikia. Šiandien buvo jau juodos, bet jau nuskintos. Paskutines dienas draugaujame su vyšniomis - šakos linksta...


Papildyta:

Tu , mergyte, nereali

Kodėl šnapso negalima? Alkoholis nėra blogai, jei tik nesaldus. O lašinių tai jau ne. Juose yra to prakeikto augimo hormono. Visi rūkyti produktai tabu.

Raudonas vynas nuostabu, jis turi revestrolio, kuris stiprina kraują ir širdį bei kovoja taip pat. Pamenate, didžiūnai visais laikais aukodavo vargšams ligoniams vyno ir konjako, nes jie stiprindavo po ligų.

Aš irgi būsiu pas onkologę tik rugpjūčio 8 d. Tada tik paklausiu apie Transfer.

Grek, rašau iš didžiosios raidės iš pagarbos, kad neįsižeistų, nevartoju žodžio, kad neprisišaukčiau kaip kokio bieso. Nejuokauju, man atrodo, kad kuo daugiau kartų pasakysiu tą žodį, tuo bus blogiau. Todėl vartoju - onkologija ir jo vedinius. Sakau: esu onkologinė ligonė.

Na jau tikra naujiena apie lasinius

Sudyti lasiniai - yra vienas is leukocitu atstatymo saltiniu. Ir mikroelementu ten gausybe. Man sudytus lasinius rekomendavo ir onkologas, ir chemoterapapeute, ir seimos daktare ir Ruolia.

O as sakau, kad SIRGAU...Niekad nesakau, kad esu ligone dabar...

O siaip, labai malonu, kad diskutuojam... Cia to labai reikia...

Aš irgi per švitinimą valgiau sūdytus lašinius, nes jie išveda radiaciją. Ruolia griežtai sakė ne. Cituoju - mėsos valgyti nedaug, o kiaulienos visai ne. Beje, viename interviu chemikas Česas kalbėjo, kad jis savo pacientams rekomenduoja nevalgyti lašinių, o jie kone rauda. Tada jis sako: bent jau ribokite. Juk žmogus, visą gyvenima juos valgęs, numirs iš ilgesio.

Pati aš nuomonės apie jį neturiu jokios, labai jau sunku objektyviai įvertinti tai, kas tuo metu "ant bangos", bet pamėginsiu paieškoti mokslinių tyrimų apie jį, tačiau nesu tikra, ar aukšto patikimumo tyrimų yra atlikta apskritai. Daug tokių straipsnių užsako vaistų kompanijos (o kartais gan sunku atkapstyti, kas ką užsakė), na o jų išvados, patys suprantat, kokios bus.
Jei ką rasiu, pranešiu.



Na soda tam tikra prasme ir yra vienas iš kraujo buferių, t.y. medžiagų, kurios palaiko kraujo rūgštingumą pastovų. Ji reikalinga. Kaip ir viskas, kas vietoje ir su saiku. Bet paprastai jos pakanka geriant normalų krano vandenį (neminkštintą, nefiltruotą) ir subalansuotai maitinantis. Arba mineraliniame vandenyje su didesniu mineralų kiekiu. Na bet su juo nereikia persistengti.
Dar turėkit omeny, kad bet koks išgertas šarminės reakcijos skystis akimirksniu neutralizuosis skrandyje, nes ten pH rūgštinis, taigi į kraują joks šarminis vanduo nepateks, tik mineralinės medžiagos, jei jų organizmui tuo metu reikia.

rasų lanka, nu vos nenualpau nuo foto grožio - aš dar nevalgiau šiemet vyšnių, savo neturiu, o tų atvežtinių nenoriu

Aš lašinius valgau, retai.

Supratau, ir aš nemėgstu žodžio vėžys.


aišku, ačiū. Ir aš apie tai pagalvojau, kad skrandis su savo rūgštimis vistiek pakoreguoja viską kaip reikia.