Čia aš kapstausi į laivą
Mūsų nardymas buvo toks - plaukėm kateriu į Ras Mohamed draustinį, visai dienai. Tris kartus sustojome nardyti. Sustojus pirmąjį kartą "šefas" paklausė, kurie iš mūsų yra geri plaukikai. Ranką pakėlė vienintelis airis

Tuomet buvome informuoti, kad nardymas truks pusvalandį, t.y. laivas "išmes" mus į jūrą tolokai nuo kranto ir nuplauks sau

(toje vietoje laivams stovėti drauždiama). Todėl tiems, kurie abejoja savo plaukimo sugebėjimais, rekomenduojama likti laive. Matyt, susirinko ekstremalų kompanija, nes į jūrą iššoko beveik visi

Kai pradėjau plaukti, supratau, kodėl reikia nuomotis ne tik akvalangą, bet ir kostiumą - buvo žiauriai šalta. Gal todėl, kad diena pasitaikė apsiniaukus, vėjuota, netgi truputį lijo. Mūsų šefas jau už keleto sekundžių buvo kažkur tolumoje ir ranka mojo neastilikti - reikėjo kuo greičiau nutolti nuo laivo, kad neužplauktų ant mūsų. Taip greitai tikriausiai gyvenime dar neplaukiau

Na, o paskui prasidėjo visas grožis - koralai, žuvytės, jūros ežiukai, spalvos...Šefas plaukė šalia manęs ir demonstravo savo nardymo sugebėjimus - o gal nuo dugno buvo patogiau apžiūrinėti merginų figūras

Plaukėme vienas šalia kito, žiūrėdami, kad kaimyno plaukmuo nepataikytų į veidą ir apsigrumdydami prie pavojingai priartėjusių koralų. Mano vyras taip nusibrozdino koją - mat buvo stumteltas prie pat rifo. Jau po penkiolikos minučių buvo klaikiai šalta, aš jau pradėjau abejoti, ar sugebėsiu grįžti prie laivo. Gerai, kad tokių sustirėlių be kostiumų buvo didžioji dauguma, ir mūsų prašymas grįžti buvo išklausytas. Beje, tai padaryti buvo ne taip parasta - atrodo, kiek pasistūmėji į priekį, lygiai tiek banga bloškia atgal...galiausiai laivo komanda mums išmetė virvę ir traukė iki laiptelių
Kiti du nardymai po tokio krikšto buvo lengvesni - jau vien todėl, kad bet kada buvo galima sugrįžti į laivą .