QUOTE(as. @ 2010 04 10, 17:32)
pasidalinsiu paskutinio apsilankymo įspūdžiais
konsultacija pas neurologę
Renatą Pricevičiūtę 
- nesuprantu, kam tokius 'specialistus' ten laiko... buvom penktadienį, darbo dienos pabaigoj, tai tik pažiūrėjo į vaiką, uždavė kelis klausimus, užrašė į stacionarą, nors negalėjo konkrečiau išaiškinti, kuo skiriasi nuo ambulatorinio, tik kad daugiau specialistų, ir - eikit...
Vaiką matė jau ne pirmą kartą, bet nuo ankstesnio apžiūrėjimo jau buvo praėję pusantrų metų. Kai pasakė, kad eilė 7mėn., automatiškai mums kilo klausimų, į kuriuos visiškai nesugebėjo atsakyti. Gal klausimai ir nevisai iš jos srities, bet kai su tokiu vaiku tiek tektų laukti, kažkas vis tik turėtų rimčiau patarti. (Ir iš viso, tokiems vaikams turėtų būti kokia nors prižiūrinti įstaiga, kurioje reiktų lankytis kas mėnesį ar bent kas du, ir ergoterapiautas ir kiti specialistai patartų, kaip užsiiminėti namie)
Kai pamatė, kad nuo mūsų taip lengvai neatsipurtys, pradėjo apžiūrinėti vaiką, o jis buvo suirzęs, nes prisikakojęs, bet ji nenorėjo palaukti, kol susitvarkysim. Bandė tikrinti kojų tonusą - vaikas visas riečiasi atbulas, nors mūsų poliklinikoj be problemų patikrino.
Norėjo pažiūrėti, kaip vaikas vartosi, bet jam gi neįsakysi verstis pagal komandą, o kai vėliau vertėsi, tai pro jos pusę vos nenukrito...
Galvojau, gal čia tik mes taip užtaikėm, bet vėliau palatos kaimynė irgi panašių įspūdžių papasakojo.
labai nustebom, kai mus pakvietė į stacionarą po kokių trijų savaičių
, nes jau pradėjom savo poliklinikoj į mankštas eit, kad labai neužleistume padėties po operacijos.
užsiėmimai labai patiko, specialistai tikrai geri, rūpestingi, kantrūs.
Pvz. ergoterapijoje, logopedo užsiėmimuose daug medžiagų su skirtingais paviršiais pojūčiams lavinti, ergoterapiautė dar paaiškino, kodėl tai ypač svarbu.
Grupės žaidimuose ir muzikos terapijoje įvairios užduotėlės, kurias daro vaikai iš eilės - mes retai susitinkam su kitais vaikais, tai naudinga 'pasižmonėti'
Mankštos sekėsi sunkokai, nes po klubo operacijos ir gipso riboti kojos judesiai ir didžiulė baimė, bet suprantu, kad reikia dirbti kuo daugiau, net jei vaikas rėkia... ir kineziterapiautė labai ramiai reagavo - aš nesugebėčiau taip, tikrai susinervinčiau, ypač kai nemažai tokių 'daininkų' būna. Jei po mankštos nėra kitų užsiėmimų leidžia pasilikti ilgiau ir man pačiai užsiimti pamankštinti.
personalas taip pat geras - supranta, kad sunku mamom jau vien dėl vaikų problemų, pasikeitusių sąlygų. kitos mamos buvo truputį nepatenkintos dėl kai ko, bet čia smulkmenos
Deja po savaitės pasigavom virusą ir teko net atsidurti ligoninėje
, o RC lankymosi nepratęs, nors kai buvom ambulatoriškai, grįžom kai pasveikom. Manau, kad užsikrėtėm nuo palatos kaimynės, kuri greičiausiai užsikrėtė nuo prieš mus buvusio vaiko. Kaimynės nekaltinu, nes kiekvienas ten taip sunkiai atvykęs nenori išvažiuoti dėl slogos ir kosulio, bet keistas darbuotojų požiūris, kad jei vaikas nekarščiuoja, tai nepavojingas kitiems, na bet kiekvienam atskiru palatų nepridalins, tiesiog nepasisekė, o apie sanatorijas kai paskaičiau, kaip vaikai serga, tai iš viso baisu važiuoti
jai paciai reikia pagalbos ,ji parase mano vaikjui diagnoze kad galeciau neigaluma tvarkytis ir pasake kad as turiu but jai labai dekinga ,susnervijjau juodai vaikas neigalus ir jai dar turiu dekoti uz tai kad ji yrase diagnoze ,nu bett tai praeitis ,dabar lankau ten dienos stacionara,darom mankstas ir logopedas.
gal ir gerai 
jai paciai reikia pagalbos ,ji parase mano vaikjui diagnoze kad galeciau neigaluma tvarkytis ir pasake kad as turiu but jai labai dekinga ,susnervijjau juodai vaikas neigalus ir jai dar turiu dekoti uz tai kad ji yrase diagnoze ,nu bett tai praeitis ,dabar lankau ten dienos stacionara,darom mankstas ir logopedas. 
