Fotografijos pradžiamokslis

na sia "sventinis buitkiakas" ok ok ..
zadejau deti pasidziaugimui foto, bet nebedesiu jau

Baik tu, aš pati esu taip parašius - buitiakas, bet tu užkliuvai, o ne aš, tiesiog taip pasitaikė. Teisybę parašė / priminė, nes tikrai kartais ir slepiamės ir pan.

Nu nežinau aš tokio termino fotografijos žodyne "buitiakas" o jei klystu - pataisykit, nežinau ir spec rašytinių taisyklių tam "buitiakui" atspindėti...todėl kol jų neskaičiau man tokie pasvarstymai - tai iš kiekvieno asmeninio bokšto. Yvettei vienaip atrodo, Laukinei kitaip...man trečiaip...

Va aš dėjau neseniai vaiko foto su šuniu, kur žaidžia prie ežero, parašiau - "buitkiakas" AR "ne kritikai" ar kažką panašaus, nebepamenu...visai nieko užslėpto tikintis pagyrimų ar bijant tų spyrių... šiaip tiesiog dalelę savo gyvenimo įmečiau...dabar suvokiu, kad niekam neįdomu ir panašiai, tai tieisog nebeartosiu tų klaidų ir nekvaršinsiu jums galvos...

Tiesiog norėjau pasayti, kad aš tokias foto traktuoju kaip mažą informaciją apie save, savo gyvenimą...Lygiai taip, kaip kažkada dalinomės savo mėgstamais šokiais... ar kos filmas patiko, ar kokiose parodose buvom, va rarity savo nuotrauka "ne kritikai" norėjo papasakoti apie gautą Mamos dienos progą dovaną - šuolį...kai pagalvoji, kam čia rūpi, kas tau gražu ir kur tu lankeisi, kokio velnio ten šokai su tuo parašiutu, bet mes pakalbėjom apie tai trumpai, susidarėm nuomonę viena apie kitą...seniai juk bendraujam, kartais smagu sužinoti ne tik apie pagamintą fotosesiją, bet ir tai, kuo tas žmogus gyvena...juk forume iš to padiskutavimo ne į temą ir "buitiako" dėliojasi vieno ar kito žmogaus gyvenimas, toks mini portretas (nors daug jo ir lieka neatskleista)...
Taigi mano asmeniniu suvokimu buitiakas yra tarsi pasakymas: "Va toks aš esu, taip aš gyvenu, taip aš jaučiu ir tuo džiaugiuosi, noriu TIESIOG pasidalinti su jumis"...

Nu bet žmogus gyveni ir mokaisi taip sakant....

Nes juk visokios pozos dažniausiai jos būna ne tokios tikros kaip pagautos nuotraukos iš buities, kalbančios apie kasdienybę. Dėl ko ir prisiminiau Melodi autoportretą. Ten mama pavargus / laiminga su kūdikiu ant lovos, kas begali būti realistiškiau Ir pozos tokios tikros. Na, aš taip manau, kad nusišneku, aš kartais vadovaujuosi tuo - man taip atrodo
Papildyta:
Gotte, yra nuotraukų, kurios informaciją teikia - Rarity parašiutas / dovana, yra vaikiukas su šuniuku taviškis, kur jokios informacijos nepasako, tik galima pasigrožėti Bet tu nesinervuok, tu esi šventa karvyyyytė pas mus (skaityti riūžavai )

hey, noriu iškart pasitaisyti, kad tikrai nieko prieš Zirzės įkeltas foto neturiu. Ir mielos jos ir suprantu kodėl įkėlė. Aš ne prie foto kabinausi, prie žodžio. Būtent todėl, kad tokio nėra. Išmyslas. Ir dar dėl to, kada jis vartojamas.
O tavo Gotte foto, prisiminiau, kad dar nepakomentavau. Dar seną temą ne visą perskaičiau, bet prisimenu. Taigi gražu, miela. Niekas nesako, kad tokių nereikia dėti. Kaip tik, puošia temą. Nes fotografuoti mokinamės dauguma todėl, kad norim šeimos foto gražių turėti.

Toli grazu as nesu krapstuke kaip tau atrodo .... Priimu tavo zodziu, bet kartu ir noriu papriestarauti, kaip ir Laukinei del nestumo fotosesijos isivaizdavimo...
Man patinka tai, kad as dariau kitaip... patinka ryskus jos stiliukas, patinka tai kad ji atsiskleide kaip asmenybe, linksma svitinti ir t.t.... ZInok kolkas neisivaizduoju jos nupastemintam stiliuke apsikabinus meskina, nors gal ir blogai darau, bet neisivaizduooju... Fokuso trukuma as jau paaiskinau, kad padariau klaida ir naudojau per siaura ryskumo zona, ir siaip ne visada rankiniu fokusu taip lengva sufokusuoti... Bet as cia jau issipleciau ir tikriausiai skamba kaip ginyba.... Nekreipk demesio... zinau, kad turejau gera patirti ir praktika... Be to laikausi nuomones, kad tikrai negali buti visada viskas kaip sviestu patepta...


Dekui uz palaikyma... vat jauciu, kad tu supratai, jog nenorejau as to saldumo si karta


Negerai, kad centruoji objekta... Siaip i akis krenta fona merguojancios detales kazkokios, tai stenkis kitakart nusirinkt, kas trukdo... O kiausiniai baisiai grazus...


O kas su spalvom pirmose nutiko? kur jos pabego?


Man irgi labai smagu, kad tiek skirtingu nuomoniu...
Bet ta diena tu tikrai svytejai


Per daug panasiu nuotrauku... Manau reiktu atsirinkti max tris geriauisas ir sudelioti graziai i koliaza... aisku kaip koliazui truksta is arti tarkim rankytes su kiausiniu joje ir t.t.


Va man irgi atrodo, kad manosios dar negavo... tai kazkaip neramu... nors registruotu siunciau...


Ir dar is konteinerio issivertusiu siukliu.... Na norisi kad kalbetu aplinka kaip Yvette sako...


As ameniskai kazkada dejau ne kritikai, o kam, kad parodyti tai kas man paciai grazu... as tarkim ziuredama i kitu darbus pasikraunu energija, naujomis mintimis... Idomu pamatyt ka zmones padaro grazaus... Taigi lygiai su ta pacia intencija dalinausi savo darbu... O aikciojimu nereikia... ju sociai kitur prisiklausyt galima... tiesiog idedu kad idet... Kartais, kad tusciom neateit.. tai as nesutinku su tavo nuomone...
Jei ziuret i buitiaka, kaip i rodoma darba, jis jau negali buti belekaip padarytas... Turi kelti emocijas ne tik namiskims, bet ir ziurinciam zmogui... Cia tokie buitiakai jau taikantys ne visai i tas buitines boto, kuriu net i seimos albuma nelabai detume...

Va būtent, man tai yra tolygin informacija: "aš šokau parašiutu" = "aš žaidžiau prie vandens" = "Aš lankiausi parodoje". Tai tolygu - "aš veikiau..., aš gyvenu va taip". Tau parašiutas atrodo įdomiau, nes kasdien žmonės paprastai to nedaro, nes čia kaip ir atrakcija, užtai tą info pati sau užskaitai kaip įdomesnę, tau teikiančią informaciją. Bet nelygu, kas žiūri. Gal aš esu šiuolio parašiutu rekordininė ir man tai gali atrodyti visiškai nieko ypatingo, bet aš gal niekada neturėjau šuns ir nevažiuoju šiaip sau vieną gražią dieną prie ežero su juo pažaisti ir man tai gali pasirodyti visai kitokio įdomumo info... Kai aš mėtau šuniui į vandenį pagalį ir jis šoka bei plaukia jo atnešti, man tai yra įprasta ir šimtą kartų matyta, o kažkas nuo tiltelio aikčioja su kiekvienu jo šuoliu ir stebisi, grožisi...čia vat nelygu per kokią savo pirzmę perleidi informaciją, vaizdą.

Na, ok, supratau

Aš visai nepykstu žinok , tik pagavau diskusijos įkarštį, nes pajutau, kad mano nuomonė nuo jūsų LAAABAI kardinaliai skiriasi


Ir dar...išklausydama jūsų nuomonės taip pat susidarau vaizdą, ko geriau nesakyt, nerašyt ir nedėti...ir kaip tai gali būti sutraktuota vienų ar kitų žmonių...Gal kada nors prieš dėdama kitą savo buitiaką aš pamąstysiu, kad va Laukinė gink dieve nerodytų to svetimiems...nes tai niekam neįdomu...tai gal ir man neverta...dėl daugelio priežasčių...o gal kaip tik verta dėti, vėlgi dėl kokių nors priežasčių

Nu kiek "apibrezimu" ivairiu apie buitiaka suzinojau
Man buitiakas-tai nuo zodzio buitis kiles, tai kasdieniskos, niekuom neipatingos nuotraukos, bet seimos ar draugu tikriausiai labai megstamos; arba tarkim is kokio studentisko vakarelio paprikolinimo darytos, girtu veidu ir pan,

O siap man labai faina, kad gotte atskleide vienaip vanilla, o akasha pamate kitokia jos puse-taigi cia ir yra pats fainumas, kad mes skirtingai ta pati zmogu galim pavaizduoti. Grazu ir linksma nestuke, grazu ir laukimu alsuojanti nuotrauka-kuo ivairesnes nuotraukos, tuo smagiau ir idomiau ziureti (bent jau man).

va, susakiau cia savo sapaliones ir lekiu sokti lindyhopa su seima

Ne i tema, bet matau jog ir mano dovanele velykine nepasikusi dar gavejo. O gal pasieke, bet nekokiam stovy?

Faina šitoji, kad kitų net nebemačiau Tik galėtų daugiau erdvės iš viršaus būti.