---Angeliuku mamos...Angelai neverkia--

jjurgite,rence*-prisiduokit,kaip JŪS?

Labos,

Malonu, kad klausi... Tiesiog nerisa dar mintys, kad kazka suprantamo parasyt. Panasu, kad griunu. Kuo toliau, tuo sunkiau . Gal tik dabar suprantu, kad tai is tikro nutiko. O gal pamazu atslugsta itampa, kurioje gyvenau beveik 5metus Visus tuos metus tikejom, kovojom su medikais. Teisingai kazkuri rase, mes tikrai auginom vilti...
Ievoolia, musu vaikuciai isejo panasiu metu... mano mama ta diena pasake: Aiste dovanojo ta proga didziausia dovana - ji padovanojo save

Sveikutė, prisidėk prie mūsų Stiprybės jūsų šeimai
Laureanza, prisiduodu, kad esu gyva ir sveika Grįžau iš kursų, tai dabar skaitau jūsų posmus...
Mes apie netektį šeimoje mažai kalbamės... kiekvienas matyt savyje išgyvena...nežinau, ar tai gerai, ar ne, bet taip yra... paverkiu viena, nenoriu, kad kas matytų mano ašaras, nors ne visada tai pavyksta...

tikrai, kad ypatingą dieną, tą rytą labai vieniša jaučiausi nors ligoninėje buvo visa šeima kartu, nes gydytojai stebėjimui naktį liepė atvežti pirmąjį sūnų, tai nuo 2h. nakties po truputi susirinko visa šeima, nes mums buvo taip lengviau.. mūsų labai daug.. vyro šeima.. mano šeima.. tėvai.. broliai.. sesės.. visi buvom lyg zombiai, kaip rodo per filmus.. nieko nematėm, negirdėjom, neužuodėm.. 2h. mus paguldė į palatą, 5h. pajungė lašelinę.. 7h. sulašėjo.. iki 10h. laukėm kraujo tyrimų atsakymo ir reakcijos į sulašintus vaistus, temperatūros nebuvo, kraujo tyrimai geri, bet taip pat buvo ir mano mažyliukui, tai gydytojai, kurie tikrai stengėsi dėl mano angeliuko pasiliko brolį dar po visko reanimacijoje stebėti.. išsiuntė mus su vyru pailsėti, tai aš iškarto nuvykau į bažnyčia, ten galėjau verkti, nes iki tol nesuvokiau, kad galiu tai padaryti.. visiems buvo labai sunku aš negalėjau taip lengvai pasiduoti.. vyras grįžo pailsėti ir nieko neįleisti į Ąžuoliuko kambarį, kad nei vieno daikto nepaimtų, kad nieko neišskalbtų, neišplautų nei vieno indelio, buteliuko.. nes pilni namai prigužėjo mūsų artimųjų, mano geriausia draugė, kuri labai norėjo padėti, sutvarkė namučius, padarė pietus, pavaišino visus kava, arbata.. ji norėjo aptvarkyti ir kambariuką, kuris buvo apjauktas, nes broliukas be mamytės priežiūros namie buvo labai įsijautęs, apipaišė sienas, išmėtė broliuko žaisliukus, bet vyras užsidaręs vaikų kambaryje pratūnojo kol laukė skambučio iš ligoninės, nes gyvename šalia Santariškių dėl to ramiai išvažiavome, jautėme kad Adomui tikrai viskas gerai. Daktarai paskambino, kai Adomas pradėjo siautėti, nes jam ten buvo nebeįdomu ir jau norėjo pietų miegelio, apie 13h. Vyrui nuvažiavus gydytojai dar prie jo akių išspaudinėjo kiekvieną Adomėlio kūno vietelę ir tikrino ar neatsirado dėmelių, kuriu jie nepastebėjo per tą laiką ir dar paėmė kraujuko. Paleido namo.
Dėkojau Dievui, kad bent vieną sūnų paliko ir visiškai sveiką

labai gerai su Jumis jaučiuosi, matyt dėl to, kad Jūs mane tikrai suprantate


Papildyta:


mano mama sako tą patį, kad mano mažylis man padovanojo tykėjima Dievu nes buvau nuo jo atitolusi, bet kai praradau sūnų supratau, kad jis yra ir atsiuntė angelą, kad parodytų koks iš tiesų turėtų būti mano kelias

Apsiverkiau..Sunku..Vienu maziukai iseina jau paauginti,kitu dar negime...Vistiek labai labai skauda..Tarytum kas plesia sirdi is taves..Nenusakomas jausmas..
Klausiu vis saves"Del ko man tiek daug skausmo?"
Zodziai cia nepaguos.Zinau kad labai skauda,bet padaryt nieko negali.Pasikartosiu,kad gyviems kapu nera..
Uzuojauta jusu seimai.Stiprybes.

Apsiverkiau ir as ... Tikrai sunnku... Mano sirdy tarytum su peiliu astriu ja pjausto ir ja taip pjausto kad net sunku buna kvepuot, kad truksta oro buna,kad ...

Jei galėčiau sapnuoti amžinai...
Jei galėčiau niekada nepabusti...
Jei galėčiau būti kartu amžinai...
Jei tik galėčiau ...

Mes šeimoj irgi nešnekam,tik su mama neseniai pakalbėjom,nes mama matė savo anūkytę,tai pasakė,kad nesupranta-kaip aš visą tai išgyvenu,nes ji neatlaikytų tokio skausmo-sakiau,kad atlaikytum,niekur nedingtum...dukrytė žino,kad buvo sesė,bet,nematė ji jos-tai vis paklausia,o sesė mirė?kodėl?pasakau,kad labai sirgo
Ilgai dar truks kursai?
Papildyta:
Žiauru,kiekvienoj naujoj temoj ateina nauja angelo mama,o kartais ir ne po vieną...ar kada nors,taip bus,kad nebeateis

manes tai sunenas paklause vel savaitgali prilietes pilva mano , ar leliuka as turesiu. Seses klausiau ar klause jis jos apie mano leliuka ar apie angeliuka mano. Sake neklause , bet vat jis manes paklause prie visu tai ir atsakiau jam kad turesiu leliuka , jis tada man atsake tai gerai
siandien grizusi namo pratrukau as kaip reikiant, atsiguliau i lova katyte apsikabinau ir pravirkau, issiverkiau , pagulejau ir uzmigau neseniai pabudau. verkiu as viena kaip ir liudziu as viena , as si savo skausma ...

noretusi labai kad ne be butu nauju angelu mamu , bet deja toks gyvenimas, toks likimas , kad mes ne vienos tokios esam , o musu daug tik viena kita isdrista prisijunkt prie musu, as pati needrasiai prisijungiau prie jusu , bet va jau penktas menuo eina po truputi kai prisijungiau prie jusu angeliuku mamytes. Kaip greit dienos , savaites , menesiai prabego , o man atrodo kad namo grizau is ligonines tik vakar ...

Sveikos

Liūdna, kad atsiranda vis naujų mamyčių.......

Na o čia nuotaikai paskaidrinti

Nledi Kokia grazi porele

[quote=Nledi,2011 05 20, 20:12]
Sveikos

Liūdna, kad atsiranda vis naujų mamyčių.......

Na o čia nuotaikai paskaidrinti
Nledi,gražučiai tavo piripriukas su pupyte
Mano Rugilė tokia pat suknele turi

o kiek jų dar nepasijungia prie mūsų.. kenčia vienos