Knygos, knygos, knygos...*58 namučiai

Pamiršau pasakyt,kad Čekuolio naujausią knygą nusipirkau.

Marcelo Birmajer "Vienos moters istorija" - visai nebloga knygutė,apie moterį,kurios žavesys visuose vyruose pažadino pačius žemiausius jausmus.Knyga pasibaigė visai ne taip ,kaip aš įsivaizdavau ir kaip parašyta anotacijoj.Paprastas pasakojimas pabaigoj pavirto ištisu nusikaltimų sąrašu,ir vien tik dėl noro turėti moterį.Skaitydama,heroję įsivaizdavau kaip Monika Beluci "Malenoj"

Sveikos. Jau seniai besirodžiau
O šita man kaip tik priešingai! Labai crazy, bet jau taip smagiai susiskaitė...

Pasigirsiu, jei jau etery, naujais pirkiniais:
Pat Conroy "Pajūrio muzika"
Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas"
J. M. G. Le Clezio "Dykuma"


O pabaigiau aš skaityti Muller "Amo sūpuokles". Žinokit, visai nepatiko, vos vos pabaigiau, taip sakant - prisiverčiau. Visai ne mano knyga . Kodėl? Pirma: erzino pasakojimo stilius. Elegiškumas ir lyriškumas man atrodė mediniai, na vietomis tai tikrai. Gal jei originalo kalba perskaičius... Tai va, nors ir mėgstu gražų žodį ir metaforas, bet "Ame..." man tai neįtiko, mat žodžiai buvo nepaveikūs, kaip į sieną atsimušę. Antra: istorija. Aha, nelabai mėgstu apie lagerius skaityti... Knygos, žinoma, nenuvertinu, kadangi pliusą jai dedu už gerus migdomuosius, kai perskaičius porą psl. prieš miegą ir be lopšinės apsieidavai.

pirkiniai.

As skaitau va šita


Negalejau neimt kai netycia bibliotekoj pamaciau. Idomu ko jos taip visos iesko . Skaityt idomu, daug geliu, kvapu. Ir karstai isimylejus penkiasdesimtmete moteris

Sveikutės, vis paskaitinėju ką naujo skaitote, bet pati niekuo negaliu pasigirti, nes užstrigęs mano skaitymo laikotarpis . Vis dar su "Devyniolika minučių" sėdžiu . Tikiuosi gal vasara bus palankesnė mano pomėgiui, vaikai nebesirgs, o ir kaimelyje PC bei interneto nebus, tai ir laikas kitaip slinks
Ramių skaitymo minučių

sveikos


Su Haruki Murakami kūryba norėjau susipažinti jau seniai, tačiau ,,pažintį” vis atidėdavau vėliasniam laikui. Tačiau šįkart, vos išgirdusi apie naują rašytojo knygą, kuri turi sąsajų su neseniai skaityta Orwell’o ,,1984-ieji”, supratau, kad šią knygą būtinai skaitysiu.

Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta… „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“ Būtent tai ir suintrigavo mane. Bet, bent jau šioje dalyje, didelių panašumų neįžvelgiau, nors net ir pačioje knygoje ši Orwell’o knyga minima ne kartą.

Romane yra dvi siužeto linijos: pirmoji- dvikovos instruktorės Aomamės, laisvalaikiu pagal užsakymą žudančios vyrus, antroji- matematikos mokytojo Tengo, po darbo rašančio nespausdinamus romanus. Iš pradžių, rodos, visiškai nesusiję veikėjai pasirodo esantys pažįstami, nors nuo paskutinio jų susitikimo praėjo daug metų. Dar viena svarbi veikėja- septyniolikmetė Fukaeri, kurios kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui. Atsirandantys nauji veikėjai užima vis didesnę vietą siužete ir kiekvienas tampa savaip svarbus. Patiko veikėjų skirtingumas: visi jie spalvingi, tačiau vienodai įdomūs. Jie- inteligentiški (minimos įvairios knygos, klasikinė muzika, filosofų mintys), keisti, jų mintys, veiksmai, elgesys sukelia daug klaustukų, dėl kurių norisi skaityti toliau ir toliau.. Įdomu buvo ir tai, kad kalbama apie knygas, redaktoriaus pareigas, ką jis gali padaryti dėl gero kūrinio ir t.t.

Knyga įtraukė ir kuo toliau, tuo įdomesnė darėsi. Neslėpsiu, nenorėjau, kad knyga baigtųsi- nuojauta sakė, kad pabaigoje pabirs tiek klausimų, kurie bus išaiškinti tik antroje dalyje. O kada ji pasirodys, nežinia. Nuojauta pasitvirtino- tai, kas iš pradžių atrodė suprantama ir išsiaiškinta, gale buvo sumaišyta. Šis aspektas priminė A. Kristof ,,Storą sąsiuvinį” , kai baigdama antrą dalį nebesupratau, kas ir kaip čia.. Tad patariu sulaukti nors antrosios dalies ir tuomet skaityti šią trilogiją. Nes dabar labai labai noriu tęsinio, bet teks kentėti.

Rekomenduoju visiems visiems.

beje, anotacijoje rašoma, kad Murakami kūryba lyginama su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, G. G. Márquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Kadangi skaičiau tik Vonnegut'ą, tai kiek tas panašumas su šiais rašytojais yra panašus, nežinau



dabar imsiu Amerikos psichopatą

O „Mano sesers globėjas“ filmą žiūrėjot kas nors? Dabar prisiminiau, paskambinau prieš kelias dienas draugei, visa apsižliumbus, sakau kas yra, sako filmą žiūriu sakė iki kūkčiojimo užsiverkė

laTulipe, kaip pavydžiu ir perskaitytos, ir dabar imamos knygos

aš žiūrėjau, bet man tikrai ne kukčioti norėjosi, o buvo be galo nuobodu. o Diaz vaidyba iš viso tragiška. Vienu žodžiu filmas niekam tikęs

Fati, kaip del knygu? matei, buvau uzklaususi?

* žiūrėjau kino teatre. Su draugėm viso filmo metu žliumbėm. Aš iš viso jautri, tai man vien sergančio vaiko vaizdo užteko Po to visos žiūrovės į tualetą ėjo apsipraust, kad į miestą užverktom akim neišeitų
**

ir aš žiūrėjau. vienintelis geras dalykas filme - normali pabaiga. nes nūūū knyginė tai..

Masako, laikyk tą "Storą sąsiuvinį", jei ką žinau kur tave rast

Knygos neskaiciau, bet po nudnojo filmo nelabai ir norisi.
Papildyta:
Dabar skaitau Mesmeriste. Kazkaip sunkokai einasi, nepasakysi, kad labai lengvai skaitytusi

Ingenai, perskaitei tu ja? Lyg ir neminejai?