Sveikos
dabar apie knygas jau senokai perskaitytas, kai kurias jau spėjusias ir priblėsti,išsigaruoti
Carlos ruiz Zafon Angelo žaidimas.
Knyga visgi patiko, įtraukianti,lengvai skaitoma.Kažko ypatingo nėra, langvas laisvalaikio skaitinys ir tiek.Joje vėl kaip ir Vėjo šešėlyje vyraujanti knygų, mistikos, paslapčių, nerimo aura. Vėl Barselona, knygynas, knygos, paslaptinga biblioteka,Bokšto namas,mirtys, knygų leidėjas, meilė.Visa tai įtraukia, nepaleidžia ir tik pabaiga, tiksliau epilogas mane gal kiek ir nuvylė, kažkokia pritemta pasirodė, nors giliau pakapsčius ir meilės linija irgi nebuvo labai įtikinanti. Nepaisant to man ši knyga sakyčiau , kad gal labiau patiko už Vėjo šešėlį, nes įžvelgiau šmaikštumo ypač Martino ir knygų prekeivio Semperės dialoguose.Na pav kad ir šis apie senatvę
Senatvė- lengvabūdiškumo tepalas,vazelinas, alyva.Kai į duris beldžiasi mirtis, skepticizmas išskrenda pro langą.Geras širdies priepoliukas ir imi tikėti raudonkepuraite.
-Ką sako gydytojas apie kofeino poveikį širdžiai?- paklausiau
- Manasis nesugeba rasti užpakalio net su anatomijos atlasu.Tai ką gali išmanyti apie širdį
Lovoje verta gulėti tik tada,kai esi jaunas ir geroje draugijoje.
-Jeigu jums reikia draugijos aš surasiu jums tą draugiją, bet nemanau, kad jūsų širdis nusiteikusi tokiems dalykams.
-Martinai sulaukus tokio amžiaus didžiausia erotika valgyti saldų krema ir spoksoti į našlių iškirptes.
Fernado Pessoa Poezijos rinktinė.
Seniai perskaičiau, neesu poezijos mėgėja, bet labai patiko ta jo poezija.Vistik gerai rašo.Paprastai, bet gražiai, nebanaliai, nesaldžiai.Skaičiau su pasimėgavimu.Manau tame paprastume , taiklume ir slypi poezijos grožis. Jo poezijoje jaučiamas nerimas, liūdesys, blaškymasis, gamtos pojūtis ir jos vaizdai, .Labiausiai patiko Piemuo ir jo banda .Odė jūrai gal kiek mažiau.
O čia vieną iš patikusių gabaliuka parašysiu iš Piemuo ir banda
Bet liūdesys man teikia ramybę,
Nes jis tikras ir nuoširdus,
Todėl, kad liūdesys sieloje kaupias,
Kai ji galvoja apie savo buvimą,
O rankos skina gėles, jai to nepastebint.
Lyg varpelio skambėjimas,
Sklindantis nuo kelio posūkio,
Visos mano mintys laimingos.
Bet man skaudu žinoti, kad jos vien laimingos.
Aš to nenoriu.
Noriu, kad,užuot buvusios laimingos ir liūdnos,
Jos būtų tik laimingos ir džiugiosArba dar:
Aš sveikinu visus,kurie skaitys mano eiles,
Jiems nusilenksiu, nukelsiu kepurę,
Kai jie pamatys mane prie namo slenksčio,
Diližanui pakilus ant kalvos keteros.
Aš juos pasveikinsiu ir palinkėsiu saulės šviesos,
Ir lietaus, jeigu jiems reikia lietaus,
Palinkėsiu, kad grįžusiųjų į savo namus
Priešais atvirus langus
Lauktų mėgstamos kėdės,
Ant kurių įsitaisę jie galės skaityti mano eiles
Ir jas skaitydami manyti,
Kad aš tiesiog gamtos dalis-
Pavyzdžiui, senas medis,
Kurio pavėsyje, būdami vaikai,
Jie pargriūdavo, apkvaitę nuo savo žaidimų,
Ir atbrizgusiu skvernu
Nusibraukdavo prakaitą nuo įkaitusių kaktų F.Pessoa rinktinėje apie meilę nelabai rasite .Šis bene vienintelis atrodo buvo.
Meilė- tai buvimas drauge,
Ir aš nebenoriu vaikščioti vieškeliais vienas,
Nes apskritai nebegaliu vaikščioti vienas.
Mintys apie ją mane verčia žingsniuoti greičiau,
Aš matau daug mažiau, ir kartu džiaugiuosi,
kad matau viską.
Net kai jos nėra, kažkas būna su manimi.
Ir aš myliu ją taip, kad nežinau, kaip jos geisti.
Kai jos nėra, ji stovi man prieš akis, ir aš stiprus
kaip aukštas medis.
O kai pamatau ją, suvirpu ir nežinau, kur dingsta viskas,
ką jaučiu jai neesant.
Kai pamatau ją, virstu kažkokia mane paliekančia jėga.
Ir visas pasaulis mene stebi kaip saulėgrąžos žiedas
su jos veidu viduryje. Man gražu. O jums ? Rekomenduoju poezijos mėgėjoms, nors čia atrodo tokių gal nėra? Pessoa eilėmis nutariau pasidalinti su jumis, nes dauguma poezijos neskaito.
Mona tau taip pat rekomenduoju, nes mačiau esi linkusi į poeziją.
Ok.einu pietaut, vėliau dar prisijungsiu ir paskaitysiu ką jūs priplepėjot.
, sausesnė knyga, labiau politizuota (ko aš nemėgstu). 
