Knygos, knygos, knygos...*58 namučiai

Sveikinu visas su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

o perskaitei? nes atsiliepimo kažkaip nepamenu

Filologės mūsų,klausimas jums. Juk prielinksnis link visada eina po pažymimojo žodžio? Miesto link, manęs link. Ar yra kokių išimčių? Negaliu, kaip kliūna man knygoje "Raudonoji azalija" jo rašymas Jau kelintą kartą randu "patraukė link mūsų", "priėjau link jos", "išvyko link rytų". Ką redaktorė veikė?

<...>Link gali būti vartojamas ir prieš linksnį, ir po linksnio, tad jo vartojimas nėra griežtai apibrėžtas<...>

( http://mkp.emokykla....kse/polinksniai )

Tulpe, skaiciau ta knyga senokai, pries kelis menesius - sokiruojanti ir nepamirstama Daug neatsiliepinejau, tskant, buvau speechless

Link paprastai vartojamas po linksnio, bet man kažkaip atrodo, kad nėra klaida ir prieš linksnį vartoti

Aš ne filologė, bet teigčiau kad lietuvių kalboje apskritai ta žodžių vieta sakinyje nėra fiksuota. Ir tai yra gerai . Tikiuosi, kalbos Talibanas (© Užkalnis ) tokio kalbos laisvumo nepaskelbs "už įstatymo ribų".

dėka vartojamas tik po linksnio

Radau ir sakinį: tik rekomenduojama geriau vartoti po linksnio Aš kažkaip maniau, kad čia tiksliai nustatyta ir yra klaida rašyti prieš. Bent jau mokykloje įkalė taip į galvą . O pasirodo nėra grubi klaida. Aš tai pratusi vartoti po ir iš tikro pirmoje knygoje radau, kad rašytų prieš.

Žiūrėjau,visai patiko.

Rekomenduojama nėra privaloma

Sveikos

Baigiau „Viešbutį „Babiloną“. Nieko labai ypatingo, gal dėl to, kad žiūrėjau serialą

Dabar jamsiu „Tryliktąją pasaką“

Laba,

Paskaičiau
Laurent Gaude. Karaliaus Congoro mirtis. Labai labai patiko. Jau "Skortų saulė" labai patiko, o šita tai net dar labiau toks epinis pasakojimas, gal kiek net į pasaką panašus, apie karalių ir jo šeimą. Labai patiko herojų monologai, kiek mažiau patiko, bet labai vaizdingi karo aprašymai, pasakojimo stilius. Ir dar tokiu metu skaičiau, kaip visi džiaugiasi, Obamą nušovę, ir galvoja, kad dabar niekada nebebus terorizmo.... Knyga irgi panašiai apie karą... Na tiesiog mano knyga.

Gustav Meyrink. Golemas. Siaubo ir mistinės literatūros klasika, mistiškai atsitiktiniu būdu bibliotekoje patekusi man į rankas. Vien tai pakankama paskata perskaityti, kas čia per stebūklas. Kad knyga mistiška, tai faktas. Iš pradžių ji man labai priminė studijų laikus, paskaitas ir privalomą literatūrą, skaičiau, ir atrodė, ruošiuosi gal kokiam seminarui apie vokiškai rašančių Prahos autorių kūrybą. Atsipeikėjau, prisiminiau, kad seminarai jau seniai praeityje ir norėjau su džiaugsmu mesti ją šalin, bet jau buvo per vėlu. Kažkokie mistiniai siužeto vingiai jau nebepaleido, herojų pasakojamos istorijos atrodė kažkuo ir kraupios, ir žavios, taigi, turėjau skaityti toliau.
Nors pasakojimas gana įtraukiantis, bet susidūriau su įvairiausiais simboliais, mitais, Kabala, gemoms, ir panašiais dalykais, o knygoje nėra nei įvado, nei išvadų… taip kad dar reikėjo ir gana rimtai „pagooglinti”. Vertinu, kaip klasikos kūriniai leidžiami su profesionaliu straipsniu, tiesiog tinginiams paaiškinti, koks laikotarpis, kokia kūrinio reikšmė literatūroje ir pan. Taigi kartu su knygos herojumi „Patyriau įvairiopą pažinimą (psl. 71)“.
Knyga nustebino, bet šiaip kažkokio neišdildomo įspūdžio nepadarė. Na, susipažinau, su to meto rašytojo kūriniu, ir tiek.

Beje, Masako įkvėpta, dar kartą pabandžiau susidraugauti su FB ir sukūriau savo knygų blogui FB puslapį. Tikiuosi, šį kartą sėkmingai.
Papildyta:


Oi, aš ją kažkodėl kaip norėčiau paskaityt Lauksiu tavo atsiliepimo.