Nepamirskime, jog situacija nuo pirmuju gimnaziju steigimo laiku siek tiek pasikeite ir is esmes. Taip sakant ekskursas i praeiti

:
Tuo metu kai steigesi pirmosios gimnazijos, jos steigesi kaip istaigos gabesniems vaikams (jei taip galima butu issireiksti) ir priimdavo atsizvelgiant i balus. Tokiu budu atsirenkant motyvuotus ir daug demesio moklsams skiriancius vaikus. Tai nuleme ju "varda" . Kas be ko nebe administracijos ir mokytoju pagalba. Galima sakyti jog vienas, bet aisku ne vienintelis, faktorius. Tuo paciu metu mes pagal mokymosi istaigu struktura turejome ir vidurenes ir pagrindines mokyklas, kurios vaikai galejo uzbaigti ir 10 ir 12 klasiu. Ir ju buvo nemazai.
Siai dienai mes turime visiskai kita situacija. Mokyklos issigrynino. Ir gimnazijos kaip mokymosi istaigos statusas tam tikra prasme pasikeite. Turim progimnazijas ir gimnazijas (atskiras pradines mokyklas neminiu, nes jos islieka kaip alternatyva) su skirtingomis ir nesidubliojanciomis amziaus grupemis ir mokymosi procesu. Tad uzbaigus progimnazija ir norint isigyti vidurini issilavinima, kurio reikalauja kiek kolegija, tiek universitetas) bet kokiu atveju teks rinktis gimnazija , o kokia cia jau kitas klausimas (visuomet islieka alternativa profesinio rengimo mokyklos, bet ji buvo ir anksciau).
Tad kaip bus organizuojams mokymosi procesas ir pagal kokius kriterijus surenkami ar atsirenkami moksleiviai su laiku ir pamatysim.
Svarbiausiai, kad vaikai butu laimingi

Ir kad tevu neissipildziusios svajones neuzgoztu ju vaiku svajoniu ir siekiu

P.S. Tiesa, visai neseniai teko dalyvauti koncerte kuriame neisdildoma ispudi paliko Daukanto gimnazistu choras. Tokia atgaiva ir ausims ir dusiai

Likau begalo suzaveta vaiku pasirodymu.

Kiek soline partija, tiek paciu choru. O jau dvieju gimnazistu soooooookis...... - nepakartojamas reginys.