Rodezijos ridžbekai

Aš ir noriu pasakyti, kad pats klausimas nėra blogas, jis normalus ir veisėjai neturėtų taip piktai į juos reaguoti. Susidaryti nuomonę apie pirkėją reikia iš antro klausimo. Kaip jūsų atveju.

Būtent aš iš dalies sutinku ir su aukščiau pasisakiusia nare. Tačiau veislynai apie planuojamas vadas skelbia iš anksto, kaip bebūtų. Per tą laiką bendrauji su veisėju. Aš visad mėgstu bendrauti kuo daugiau su būsimais šeimininkais, kuo išsamiau,, kad geriau juos pažinti ir suteikti absoliučiai visą reikalingą informaciją per tą bendravimą buvau sutikus nuostabių žmonių. Net tokių, su kuriais buvau suderinnus rašytis kontraktą dėl šuniuko išsimokėtinai tame ir esmė, kad tą dalyką apie kainą galima pateikti dvejopai. Va tokiu būdu kaip kinterra, ir tokiu būdu, kaip kad "sveiki, labai domina ši veislė, norėtume neparodinio šuniuko, tačiau nežinome, ar galime sau tą leisti, gal galėtumėt pasakyti orientacinę kainą". aš bendrauju su visais, neatmetu jokio varianto, tiesiog visad prašau, kad žmogus iš kart, nu bent du sakinius pasakytų kažką kas leistų orientuotis, o ne kokia kaina. Galų gale, geri veislynai neparduoda šuniukų bet kam. Šuniuko juk ne veisėjui reikia, o būsimam šeimininkui. Tai būsimi šeimininkai turėtų pasistengti pelnyti veisėjo pasitikėjimą, kad gautų geresnį šuniuką, ar kitas pirkimo sąlygas, ar derinti kokią nors bendrasavininkystę, kas leidžia pirkti geriausia šuniuką už žymiai mažesnę kainą. būdų - n. Aš ant nieko nepykstu, jei ką tiesiog, kai žmogus paklausia kainos, dažniausiai gauni atsakymą "ko taip brangiai". Tada paaiškini, kiek tūkstančių apskritai išleidai kad galėtum turėti vadą, tada jiems pasidaro aišku ir susitaiko su ta kaina, ir bendrauti kitaip pradeda. Kalbu apie tai, kad turbūt 80proc žmonių kurie klausia kainos nelabai orientuojasi kiek apskritai reikia įdėti pastangų norint kergti šunis, už ką tokius pinigus reikia mokėti ir kad kartais gaunasi va taip, kaip man. Tūkstančiai išleisti, o kalytė nepastojo.

Trumpai paaiskinsiu, kodel veisejai issigasta, kai pirkejas pirma klausia apie kaina. Atsakymas gana paprastas - daznai tai buna zmones, kurie apie veisle nepasidomejes tiesiog iesko grazaus sunelio uz tinkama kaina. Ridzbekas - suo, kuris tinka toli grazu na kiekvienam zmogui.

Tai - dirbantis suo su sunkesniu charakteriu ir gera doze uzsispyrimo. Ridzbekui gyvybiskai reikalinga gera iskrova, o pasivaiksciojimai priristam prie pavadelio nepakankami. Ridzbekas yra stiprus ir atletiskas suo, kuris isvysto itin dideli greiti, todel jam reikalinga erdve. Ridzbekui i krauja iauges medziokles instinktas, taigi pamates zuikeli ar voveryte jis instinktu varomas is karto nusivys. Pats veisles standartas diktuoja, kad ridzbekai yra nepasitikintys svetimais ir nera per daug draugiski svetimiems, o savo seima myli be proto ir yra jiems istikimas. Taciau tai reiskia, kad gera socializacija tokiam suniui reikalinga kaip grynas oras. Tai netinkama veisle tiems, kuriems tai pirmas suo ju gyvenime, namisedoms, silpnesnes sielos zmones, kurie nenores terliotis su dresura, pasiutusiais pasilakstymais laukuose ir pan.

Todel ir stengiames kaip galime, kad potencialus suniuku pirkejai gerai susipazintu su veisle ir gerai pagalvotu, ar tokia veisle jiems tinka pries planuodami isigyti sios veisles suniuka. Toli grazu ne kiekvienas pirkejas, galintis sumoketi uz suniuka, tiks paciam suniukui, todel diskusijos ir prasideda nuo veisles ypatybiu, o ne nuo kainos.

Ir teisybe, mes ne sau sielos draugus renkames, o renkame tokius savininkus, kurie suteiks suniukui pacias geriausias gyvenimo salygas - t.y. bus pasiruoses suni treniruoti, socializuoti, auginti namie, o ne pririsus prie lenciugo ir t.t.

Kazkaip paskutiniu metu ne vienoje veisleje atsigirsta tokios panasios diskusijos. Daugmaz, kalbam apie kaina ir jei ji man tinka, imu suniuka, ir ko cia kabinejies kamantinedamas, ka zinau apie veisle. O po to ir buna taip, kad paauglystes durnysciu sulaukes suniukas atsiduria gatveje, nes savininkas neturejo laiko suniui ir nesuprato veisles ypatumu, o po to piktinasi, kad jo/jos brangus/grynakraujis suniukas taip baisiai elgiasi ir niokoja buta.

Kaip butu gerai, jei perkantys suniukus zmones suvoktu, kad ne balda ir ne dvirati perka... Kad suniukas - kaip vaikas: jam reikia prieziuros, kantrybes, pamokeliu/dresuros, meiles, demesio ir kartais dalinio gyvenimo budo pakeitimo. Tai - gyvas daiktas su savo charakteriu, poreikiais ir trukumais. O ne "preke", ir juo labiau ne "investicija."

Butent tokiu zmoniu, kurie iesko "prekes" ir "investicijos" ir kratosi veisejai...


Papildyta:






BUTENT!!!!! Veisejai, kuriems rupi ju suniukai, renkasi ne tuos pirkejus, kurie daugiausiai babkiu ant stalo paklos, o tuos, kurie suniukui suteis superines gyvenimo salygas!!!

Va va. Man irgi labiau rūpi kaip žmogus ruošiasi prižiūrėti, ką jis suteiks, ką veiks su juo. Aš geriau pabendravus su žmogum suderinsiu sąlygas apmokėjimo, kainą. Galbūt leisiu žmogui atsiskaityti išsimokėtinai. Kaip pavyzdį, aš pati savo Mūzą gavau su tokia sąlyga, kad siųsiu atgal į JAV Mūzos geriausią vados kalytę man geriau tegul žmogus dalimis atsiskaito, ar bendrasavininkystės prašo, nei kad man sumokės dar daugiau nei prašau, bet laikys šunį voljere ir kartais prie progos pasiims į medžioklę su alaus buteliu

Tai va, tikiuosi, kad niekas nesupyks, kad mes sitaip paatviravome, bet gal suprasite, kokia tu veiseju logika ir kodel jie taip gasdinasi zmoniu, kurie domisi tik suniuko kaina. Mes tikrai nenorime nieko izeisti, bet labai labai norime, kad visi naujai iskepti ridzbeku savininkai zinotu, ko laukti ir tiketis is ridzbekiukiu. Jie be proto grazus, faktas, bet nereikia pamirsti, kad jie dar ir uzsispyre velniu priede pasiuteliai. Patikekit, su jais tikrai yra ka veikti

Aha aš tai nieko įžeist nenorėjau ir nieko blogo pasakyt. Ir niekam asmeniškai to netaikau šitame forume. Mano karvytė tai ganėtinai paprasto charakterio kaip ridžbekui. Ale kartais tai irgi nagla kai velnias būna ir reikia nusodint. Širdelė kartais plyšta kai ana isterijas kelt pradeda kaip nori į lovą po kaldryte atsigult, o tu ją cypiančią išgrūdi į kambarį vieną pačią patūnot kad suprastų, kas čia namie taisykles diktuoja

Taip. Būsimam šeimininkui reikia šunelio.
Bet, drįsčiau pasakyti, kad nei kiek ne mažiau šuneliui reikia tinkamo būsimo šeimininko.
Čia, man atrodo, poreikis vienas ant vieno...


Ir dėl to reikia aprėkti ir likusius 20 proc.?

Atsiprašau, merginos, aš puikiai suprantu, kad būna daug durnių ir kodėl veislinis gyvūnas kainuoja tiek, kiek kainuoja. Bet jūs bendraujate tikrai ne taip, kaip reikėtų
Užtat paskui ir eina istorijos - "klausiau veisėjų, aprėkė, o va tokia miela daugintoja gražiai kalbėjo, tai aš galvoju - ir nusipirksiu! Ir nusipirkau. kad jūs žinotumėt, kokie šitos veislės gyvūnai debilai!!!"

Veisėjo darbas - ne tik šunis kergti ir juos po parodas vedžioti. Šuniukų daug, ar visi į tas parodas eina ir ar visiems to reikia?

Veisėjo darbas - beveik kaip Pono Dievo, tik mažesniu mastu. Jo darbas Šuniui rasti JO žmogų, o žmogui - padėti rasti jo šunį. Kad abu vienas kitą surastų ir niekada nesiskirtų, kad abu būtų laimingi. Ilgam. Visada.
Ar galvojat jūs apie savo šunelius, kai apstaugiat kiekvieną, jums neįtikusį? O iš kur jūs žinot, kas jis, tas paklausęs kainos? Gal tai tas iš 20ties procentų? Gal dėl jūsų putų ir isterijų jis išsigąs, ir jūsų šunelis sutiks ne Savo Žmogų, o gražiai kalbantį šiknalindį (ar šitos veislės šunims aplamai tinka šiknalindžiai?). Jums tai bus smagu, o šuneliui, kuriam reikės gyvent su tokiu???
Jūs negalit atmesti nei vieno žmogaus. Jei esat tikri veisėjai, žinoma. Kainos paklausimas yra visiškai normalus dalykas, jūs gi jų dykai nedalinat. Logiška, kad pirma atsakai, kokia ta kaina, o tada jau gali klausti, o jūs kodėl šitais šuneliais susidomėjot, ir panašiai.

O jei neturi žmogus kantrybės su 80čia procentų durnių kalbėtis, nes jie jums įkyrėjė ir perkyrėję, tai gal tada perleiskit savo public relations kažkam kitam. Kas nereikalaus, kad žmogus, kuris jus pirmą kartą mato, kreitųsi į jus kažkokia nustatyta tvarka, jums patinkančia forma ir žodžiais. Kuris mylės IR šunis, IR žmones, nes tai yra privalomos savybės kiekvienam veisėjui.

Jūs gi norit, kad žmogus toleruotų šunelį, jei tas bus išdykęs, ne taip elgsis, kaip tikitės, ir panašiai? tai ir jūs toleruokit, jolki matalki. Sunku, aišku. O kas sakė, kad veisėjo darbas lengvas...

Šiaip - jums turėtų būti gėda.



Ėjau pro šalį

Va, sapnavau vieną naktį, kad vykstu į Vilnių fotografuoti šuniukų, o kitą naktį, kad gaudau Neilos šuniukus kieme. Ir taip nutiko, kad sekmadienį iš Vilniaus parsivežiau jauną kalytę, kurią kažkas išmetė... Taigi, labai ieškau jai nuolatinių namų Lapė bene tobulo man charakterio - draugė visiems- tiek žmonėms, tiek šunims, niekur nuo manęs nebėga, eina iš proto dėl kamuoliuko (nors nemokyta, tačiau visada atneša kamuoliuką ir pribėgusi baksi nosim į ranką, tipo "Ei, nu davai mesk dar" ). Gal kas čia ją užmatys ir supras, kad Lapė - šuo, skirtas jam



Čia daugiau nuotraukų
Papildyta:


Nereikia taip žiauriai suprasti klausti kainos yra labai normalu ir visada maloniai atsakom žmogui, kuris paskambinęs to paklausia. Tačiau čia, manau, kalbama apie tokias situacijas, kai pvz gauni 12 nakties sms "Kokia rečbėkų kaina?" arba sulauki skambučio su tokiu pačiu kontekstu... Dažniausiai žmonės išsigąsta kainos, na bet mes, veisėjai, juk irgi žmonės ir suprantam, kad ne visiems ta suma yra įkandama, tai kodėl gi nepradėjus bendrauti su veisėju ir pelnius jo pasitikėjimą bandyti surasti kompromisą, kad nusipirkti šunelį išsimokėtinai arba kiek pigiau?

Šiaip tai aš ne apie SMS vidury nakties - šitie lai eina ten, kur juos ir siunčiat Nes SMS rašyti vidury nakties yra visiškai nemandagu belekokiu klausimu. Gal žmogus miega, pavyzdžiui?

Aš kalbu apie pakankamai taktišką paklausimą šioje temoje, ir pakankamai netaktiškus atsakymus, iš serijos - kaip tu čia paklausei, tu neprisistatei, ką reiškia kiek kainuoja, vos ne - kaip tu drįsti taip klausti Galima suprasti, kad jei aš noriu paklausti, kiek kainuoja šunelis, tai pirma turiu pateikti turto ir pajamų deklaracijas, psichologinių savo testų rezultatus, medicinos pažymą apie neigiamą vasermano reakciją ir charakteristiką iš darbovietės

Tai suprantama, kad parduodant šuniuką, reikia įsitikinti, kad parduodi jį ne durniui. Bet paklausimas pats savaime dar nerodo proto ar neproto! Tiesiog to visi klausia, durniai irgi! Ir jau juo labiau žmogus neklausia, norėdamas jus įžeisti.

Kita vertus, o tai ar jūs patys nenorit parduot šunelių, kad reikalaujat kažkokio ypatingo prisistatymo, reveransų ir paploninto balso? Jums??? Jūs verčiau pasikvieskit tą žmogų ir stebėkit, kaip jis į šuniuką reaguoja, ar jis prieš šuniuką balsą plonina. Žinoma, jei tas kažkas nepasirodys tikrai durnas, nenualps išgirdęs kainą, nes per "skelbiu" matė penkiskart pigiau ir jam nereikia dokumentų, o reikia draugo Bet tai toks iškart ir atsisveikins, į jokius svečius neis.

Bet čia dažnai išeina, kad žmonės išsigąsta ne kainos, ne darbo su šuniuku, bet veisėjų tono - čia jau ne kas Jūs ko norit - kad visi šuniukų norėtojai, turintys bet kiek jautrumo, atkristų? Jūsų šunys ką, dirbtiniai, kad visus jautresnius žmones, kurie nemoka lįsti užpakalin atkratot?
Man kažkodėl atrodo, kad nors jiems ir reikalingas griežta ranka, bet nei kiek ne mažiau reikalingas supratimas ir meilė.
Bliamba, o tai kam daugiau, jūsų, veisėjų, supratimu, šunys yra reikalingi, jei ne mylėjimui??? Liūtų tai jie čia Lietuvoj nepamedžios galų gale, na rastų vieną ir sumedžiotų - kur dėtumėt... Nukrypau

Nedera staugti ant žmonių, kurie klausia kainos. Nežinant, koks jo protas, durnas jis ar ne. Iš viso negalima putoti ant nepažįstamo žmogaus. Gi jūs jo nepažįstat! Gal jis visai geras.

Aš suprantu, kad visuose veislynuose, kačių irgi, ir medelynuose, ir net baldų parduotuvėse, aplamai visur yra masė durnių, kurie įsivaizduoja, kad tik maksimoj kaina nediskutuojama. Bet reikia juos toleruoti, nes taip jau yra ir kitaip nebus.

Jeigu jūsų šuo imtų pulti ant bet kokio praeivio už tai, kad jis su jumis pasisveikino, jūs jam leistumėt? O sau kodėl leidžiat... Aš suprantu, kad šeimininkas su šuniu supanašėja. Ir tarp kitko, tai gerai, šunys mieli ir turi daug savybių, kurių žmonėms mokytis ir mokytis.
Bet geriau jūs supanašėkit su gerai dresiruotu, treniruotu šuniu, parodose laurus skinančiu, kuris stabilus psichiškai, o ne su kokiu kiau kiau kiau ant degtukinių kojyčių, kuris kiekvieną aploja, nes jis mažas ir jį visi užkniso

Ir žinot ką? Nustojus rėkti ant žmonių, gal tų protingų ims ir padaugės kokiu 10 procentų?

Dabar tai man kantrybė tuoj truks. Ant ko aš rėkiau?? Ar kur nors paminėjau, kad žmogui neatsakau paklausus kainos?? Ar sakiau, kad tokius žmones ignoruoju?? Sakiau, kad tieisog nepatinka dėl tokių ir tokių priežasčių, nes iš tiesų, dažniausiai būna taip, papasakosiu iš patirties. Paskambina moteriškė, praleidau skambutį. Perskambinau, sakau radau skambutį, taip ir taip.. Sako nieko nesuprantu, kas čia skambina.. Aaa, jūs skelbimą dėjot. Dėl rotveilerių? Ne, dėl ridžbekų sakau. Ko tokių? Ko??? Sakau rodezijos ridžbeko. AAAA, tai kiek kainuoja, turbūt jau nebeturit šuniukų? Sakau mes dar tik vados laukiame, ponia, visi žmonės laukia kol gims šuniukai, orientacinė kaina 1000 eurų, tačiau svyruos atitinkamai priklausant nuo šuniuko. Aaaa nu nėra tai nėra sako, ir padėjo ragelį. Net skelbimo dorai neperskaito. Aš būtent apie tuos atvejus kalbu. TAČIAU!! Niekados gyvenime nebuvo taip, kad neatsakyčiau į nors vieną užklaususį žmogų. Bendravau net su tokiais, kurie norėjo laikyti ridžbeką lauke, voljere!!! Tam, kad paaiškinčiau, kodėl tai jokiu būdu negali įvykti. Suprantama, jis man po mano paaiškinimų atsisakė pirkti iš manęs šuniuką, nes gi šunelis voljere tik miegos naktį ir bus dieną kol nieko nebus namie, kas čia blogo bet gal žmogus vėliau tai apgalvos ir pirkdamas iš kitur ridžbeką ar kokį kitą šunį kitam veisėjui nebepasakos apie voljerus ir socializaciją sodyboje, nes supras, kad vis dėl to taip auginti ridžbeko negalima. Dėl to aš bendrauju su visais. Ir taip, buvo parašęs ne vienas žmogus, kuris klausė kainos, ir porą iš jų buvo normalūs o kiti sakė man gali būti ir be dokumentų, bile pigesnis. Ant nieko aš nepykstu ir ant nieko nerėkiu. Ir šita forumietė kur klausė kainos man net neužkliuvo, jei nepastebėjot to. Tiesiog užklausėme ar bent ką žino apie veislę. Puiku, kai atsakė, kad jau daug domėjosi. Ir kad gyvai dar susitiks su ridžbekais. Mes prie jo daugiau ir nekibome, jei nepastebėjote, o diskusija čia apskritai iš nieko tokia užvirė mes tik patirtimi pasidalinome, pasakėme, kokie būna DAUGUMA atvejų, tačiau BŪTENT dėl tų keletos išimčių atsakau VISIEMS.

Aplamai aš nekalbėjau apie konkrečius nemaloniai bendraujančius veisėjus. Bet kokiu atveju, taip atrodo nemandagumas ir nepagarba klausiančiajam:



Taip - lengvas išsikalinėjimas (gal jis ir motyvuotas, bet ne tokiu tonu su žmogumi kalbama, jei nori jo neišgąsdint):


Čia jau link didybės manijos apskritai, ir viena iš menkiau informuotų žmonių pabėgimo nuo veisėjų prie daugintojų priežasčių:


Čia aš matau negalėjimą dirbti su žmonėmis. Jei su jais kalbėti užsiknisi, duok kieno nors telefoną, kas neužsiknisa. Visiems bus geriau.


Tai iki čia buvo tiesiog nemalonus užsiknisusio žmogaus bendravimas su nekenčiamais interesantais. Kaip Sarmos pardavėjos tais laikais, kai ta dar buvo prestižinė - dink iš čia, vis tiek nepirksi, aš iš tavo batų matau.

O va čia jau prasideda putos.

Žinojimas geriau už klausiantįjį, kaip jam kas atrodo:


Smerkimas žmogaus už tai, ką jis menamai padarys (ezoterika? Ateities pranašavimas? Būtų teisingi žodžiai, jei nebūtų skirti konkrečiai kažkam. Bet jie skirti konkrečiai kažkam).


Žmogaus finansinių galimybių ir klausimo tikslo pranašystės.


"Statymas į vietą" - tu darai ne taip, ir niekada nedarysi gerai!


Gynimasis iš anksto nuo apkaltinimo didele kaina, nors dar niekas nespėjo apkaltint! Bet ana pati žino, kad tuoj apkaltins, ji pranašė.


Gąsdinimai. Na čia gal prie putų ir negalima priskirti, bet nereikėtų to rėkti dar prieš pasakant kainą. Kaina daug ką atkratys, tada ir papaasakosi, o kam reikia veltui menkint veislės autoritetą?


O paskui jau ana nusiramino, ir likusi dalis tokia daugiau mažiau normali



Va apie ką aš kalbu. Šunys tai pas jus labai gražūs, bet kad žmones gąsdina veisėjai Na negi jums pačioms taip gerai? Svarbiau sava didybė, negu surast šuneliui gerą "mamą"?
Šitai nesuvokiama.

Va, tai tau. Ir čia priėjo Kinziulis...