turiu situos zodzius savo meile, ten tie zodziai yra angliski ir eina skambant nuostabiai muzikai. as cia juos isverciau tik... jei kas nori pasiklausyti originalo anglu kalba ir nuostabios muzikos, tai parasykit man i AZ savo e-meila. galesiu persiusti
QUOTE(primavera @ 2006 11 16, 16:34)
turiu situos zodzius savo meile, ten tie zodziai yra angliski ir eina skambant nuostabiai muzikai. as cia juos isverciau tik... jei kas nori pasiklausyti originalo anglu kalba ir nuostabios muzikos, tai parasykit man i AZ savo e-meila. galesiu persiusti
As noreciau originalo, jei galima: aiwute@gmail.com
savo mamyciukui nusiusiu..
Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti.
B.Spinoza
B.Spinoza
Galbut net tiems, kurie niekuo netiki, ateina laiminga pabaiga.
QUOTE(Siracusa @ 2006 11 17, 13:27)
Galbut net tiems, kurie niekuo netiki, ateina laiminga pabaiga.
Aš jau pradedu galvoti, kad laiminga pabaiga ateina tik tiems, kurie niekuo netiki....
QUOTE(Mama_Tania @ 2006 11 16, 12:16)
Ar pastebejai, kad zmones, kurie veluoja, buna daug linksmesni uz tuos, kurie ju laukia?
Stai kodel as visuomet tokia linksma 
QUOTE(Villke @ 2006 11 17, 14:51)
Aš jau pradedu galvoti, kad laiminga pabaiga ateina tik tiems, kurie niekuo netiki....
Gal kartais gyvenimas nori mus ismokinti niekuo netiketi ir nieko nelaukti? Tiesiog gyventi ir buti... Surasti jegu buti tustumoj... Surasti joje save... Ir tada gauti mazyte dovana, kuri vadinasi laiminga pabaiga... 
dienos sakinys darbe
- Dejau, dedu ir desiu visas pastangas ant jusu problemos...
- Dejau, dedu ir desiu visas pastangas ant jusu problemos...
QUOTE(Mama_Tania @ 2006 11 21, 10:33)
gan dviprasmiškai
Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas...
(M.K.Čiurlionis)
Papildyta:
Sąžinė yra žmoguje esantis Dievas. (V. Hugo)
Jeigu nori, kad viskas būtų gerai, viską turi daryti pats
Lengviau nemylint pamilti, negu mylint pamiršti...
Iš trisdešimt šešių būdų išvengti nelaimės, bėgimas - pats geriausias...
Problema yra visai ne problema. Problema yra tavo požiūris į problemą..
Jeigu žinai ko nori, vadinasi per mažai nori arba per daug žinai.
(M.K.Čiurlionis)
Papildyta:
Sąžinė yra žmoguje esantis Dievas. (V. Hugo)
Jeigu nori, kad viskas būtų gerai, viską turi daryti pats
Lengviau nemylint pamilti, negu mylint pamiršti...
Iš trisdešimt šešių būdų išvengti nelaimės, bėgimas - pats geriausias...
Problema yra visai ne problema. Problema yra tavo požiūris į problemą..
Jeigu žinai ko nori, vadinasi per mažai nori arba per daug žinai.
Istorija apie tai, kas yra laimė.
Coelho P.
Kartą vienas prekiautojas pasikvietė pas save sūnų ir tarė jam:
-Tu jau išaugai, daug ką išmanai ir aš norėčiau perduoti tau valdyti mūsų verslą. Tačiau liko dar vienas dalykas, kurį tu turi sužinoti. Rytoj tu turėsi iškeliauti pas patį išmintingiausią iš visų mano kada nors sutiktų žmonių. Jis tau pasakys, kas yra tikra laimė.
Keturiasdešimt dienų keliavo jaunuolis per dykumą ir pagaliau priėjo kalną, kurio viršūnėje puikavosi nuostabi pilis. Ten ir gyveno išminčius, kurio jis ieškojo. Kai jaunuolis įžengė į pilį, niekas jo nepasitiko. Kiek paklaidžiojęs jis pateko į salę, kur gyvenimas tiesiog kunkuliavo: žmonės įeidavo ir išeidavo, kažkas būriavosi prie fontanų ir kalbėjosi, nedidelis orkestras grojo užburiančias melodijas ir stovėjo stalas, nustatytas pačiais išrankiausiais šios vietovės valgiais. Tuomet jis pamatė išminčių, kuris bendravo su įvairiais žmonėmis. Dvi valandas pralaukė jaunuolis, kol pagaliau atėjo ir jo eilė.
Išminčius įdėmiai išklausė jaunuolio pasakojimą apie tai, kokio tikslo vedinas šis atkeliavo į pilį, tačiau atsakė, kad dabar neturi laiko atskleisti jam laimės paslaptį. Išminčius pasiūlė jaunuoliui pasivaikščioti po rūmus ir grįžti pas jį po dviejų valandų.
-Tačiau aš noriu paprašyti tavęs vieno dalyko,- pridūrė išminčius, ištiesdamas jaunuoliui mažytį šaukštelį, į kurį įlašino du lašelius aliejaus. Saugok šaukštelio turinį. Turi grįžti nė kiek jo neišlaistęs.
Nenuleisdamas akių nuo šaukštelio, jaunuolis pradėjo rūmų laiptais kilti į viršų ir leistis žemyn. Po dviejų valandų varginančio pasivaikščiojimo jis sugrįžo pas išminčių.
-Na kaip,- paklausė išminčius,- ar matei persiškus kilimus, kurie puošia mano valgomąjį? Gal grožėjaisi sodu, kurį vyriausias sodininkas kūrė ištisus dešimt metų? Kaip tau patiko puikieji pergamentai mano bibliotekoje?
Sumišęs jaunuolis prisipažino, kad jis nieko nematė. Vienintelis jo rūpestis buvo nepralieti aliejaus lašų, kuriuos patikėjo jam išminčius.
-Ką gi, grįžk ir susipažink su mano rūmų stebūklais, - tarė jam išminčius. Negalima pasitikėti žmogumi, jei nežinai namų, kuriuose jis gyvena.
Jaunuolis paėmė šaukštelį, atsiduso ir vėl išėjo į kelionę po rūmus. Dabar jis pamatė ant sienų iškabinėtus meno kūrinius, puikiuosius sodus, pilnus įvairiaspalvių paukščių, nuostabiuosius gėlynus ir įspūdingus pergamentus.
Grįžęs pas išminčių, jis smulkiai nupasakojo viską, ką pamatė ir patyrė šį kartą.
-O kur du aliejaus lašai, kuriuos aš buvau tau įlašinęs į šaukštelį?- netikėtai paklausė išminčius.
Jaunuolis žvilgtelėjo į šaukštelį ir nustėro pamatęs, kad pastarosios kelionės metu išlaistė visą jam patikėtą aliejų.
-Tai ir yra mano vienintelis patarimas tau. Laimės paslaptis yra tame, kad galėtum žavėtis visais pasaulio stebūklais, bet tuo pačiu metu visada prisimintum apie du aliejaus lašelius savo šaukštelyje.
Coelho P.
Kartą vienas prekiautojas pasikvietė pas save sūnų ir tarė jam:
-Tu jau išaugai, daug ką išmanai ir aš norėčiau perduoti tau valdyti mūsų verslą. Tačiau liko dar vienas dalykas, kurį tu turi sužinoti. Rytoj tu turėsi iškeliauti pas patį išmintingiausią iš visų mano kada nors sutiktų žmonių. Jis tau pasakys, kas yra tikra laimė.
Keturiasdešimt dienų keliavo jaunuolis per dykumą ir pagaliau priėjo kalną, kurio viršūnėje puikavosi nuostabi pilis. Ten ir gyveno išminčius, kurio jis ieškojo. Kai jaunuolis įžengė į pilį, niekas jo nepasitiko. Kiek paklaidžiojęs jis pateko į salę, kur gyvenimas tiesiog kunkuliavo: žmonės įeidavo ir išeidavo, kažkas būriavosi prie fontanų ir kalbėjosi, nedidelis orkestras grojo užburiančias melodijas ir stovėjo stalas, nustatytas pačiais išrankiausiais šios vietovės valgiais. Tuomet jis pamatė išminčių, kuris bendravo su įvairiais žmonėmis. Dvi valandas pralaukė jaunuolis, kol pagaliau atėjo ir jo eilė.
Išminčius įdėmiai išklausė jaunuolio pasakojimą apie tai, kokio tikslo vedinas šis atkeliavo į pilį, tačiau atsakė, kad dabar neturi laiko atskleisti jam laimės paslaptį. Išminčius pasiūlė jaunuoliui pasivaikščioti po rūmus ir grįžti pas jį po dviejų valandų.
-Tačiau aš noriu paprašyti tavęs vieno dalyko,- pridūrė išminčius, ištiesdamas jaunuoliui mažytį šaukštelį, į kurį įlašino du lašelius aliejaus. Saugok šaukštelio turinį. Turi grįžti nė kiek jo neišlaistęs.
Nenuleisdamas akių nuo šaukštelio, jaunuolis pradėjo rūmų laiptais kilti į viršų ir leistis žemyn. Po dviejų valandų varginančio pasivaikščiojimo jis sugrįžo pas išminčių.
-Na kaip,- paklausė išminčius,- ar matei persiškus kilimus, kurie puošia mano valgomąjį? Gal grožėjaisi sodu, kurį vyriausias sodininkas kūrė ištisus dešimt metų? Kaip tau patiko puikieji pergamentai mano bibliotekoje?
Sumišęs jaunuolis prisipažino, kad jis nieko nematė. Vienintelis jo rūpestis buvo nepralieti aliejaus lašų, kuriuos patikėjo jam išminčius.
-Ką gi, grįžk ir susipažink su mano rūmų stebūklais, - tarė jam išminčius. Negalima pasitikėti žmogumi, jei nežinai namų, kuriuose jis gyvena.
Jaunuolis paėmė šaukštelį, atsiduso ir vėl išėjo į kelionę po rūmus. Dabar jis pamatė ant sienų iškabinėtus meno kūrinius, puikiuosius sodus, pilnus įvairiaspalvių paukščių, nuostabiuosius gėlynus ir įspūdingus pergamentus.
Grįžęs pas išminčių, jis smulkiai nupasakojo viską, ką pamatė ir patyrė šį kartą.
-O kur du aliejaus lašai, kuriuos aš buvau tau įlašinęs į šaukštelį?- netikėtai paklausė išminčius.
Jaunuolis žvilgtelėjo į šaukštelį ir nustėro pamatęs, kad pastarosios kelionės metu išlaistė visą jam patikėtą aliejų.
-Tai ir yra mano vienintelis patarimas tau. Laimės paslaptis yra tame, kad galėtum žavėtis visais pasaulio stebūklais, bet tuo pačiu metu visada prisimintum apie du aliejaus lašelius savo šaukštelyje.
Kartą viena fėja nusprendė padaryti kam nors stebuklą. Išsirinko pagyvenusią porą, kur vyras ir žmona kartu išgyveno 30 metų. Atskrido pas juos ir tarė:
- Aš įvykdysiu jums po norą, kokį tik užsigeisite!
Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje,
kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo!
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės
dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai.
Tada pasisakė vyras:
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi...
Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi...
Fėja mostelejo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...
Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys...:-)
- Aš įvykdysiu jums po norą, kokį tik užsigeisite!
Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje,
kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo!
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės
dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai.
Tada pasisakė vyras:
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi...
Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi...
Fėja mostelejo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...
Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys...:-)
jeigu nieko nera sirdyje, tai nepades ir tai, kas yra galvoje
senelis visada taip sakydavo...
senelis visada taip sakydavo...
