Anyta

Labas,

Noreciau paklausti specialisto nuomones, ka daryti kai anytai kartais "protas pasimaiso", tikraja ta zodzio prasme. Ji isgyveno skyrybas, taciau niekaip negali iki siol susitaikyti su ta mintimi. Kartais i musu namus atvaziuoja vyro tetis su kita moterimi (zmona), kai anyta tai suzino - islieja ant sunaus labai skaudzius zodzius, nepelnytai kaltina neva jos zudymu, nors ji pati buvo nusprendusi prisigerti vaistu ir po to kaltinti visus kad norejo jos mirties. Iki siol kenciau, taciau dabar laukiuosi ir bijau tolesniu jos ispuoliu, bijau tu barniu musu namuose - vaikeliams tai tikrai ne i nauda, o ir po to neaisku ka ji gali iskresti. Siaip lyg ir normali moteris, bet kai tik prisiklauso visokiu zmoniu kalbu, ar pamato savo buvusi vyra vel prasideda "purvo taskymas" ant musu. Mes nors ir gyvename atskirai nuosavame name, taciau ji kiekviena diena ateina seimininkauti i darza, nes paprasciausiai nors gryname ore pabuvus ir turinti ka uzsiimti gal ne taip smarkiai nervuotusi. Bet kaip isvengti tu jos priepuoliu, jau nebeisnesa galva. Bukit gera patarkit ka daryti, pas gydytoja jos tikrai nenuvesi - sakys nori i beprotnami mane isvezti ir taip atsikratyti, vaistu jai taip pat nesuduosi - "norim nunuodyti".
O man po tokiu jos ispuoliu taip pat sunku kelias dienas nusiraminti, nes musu seimoje tokiu dalyku nebudavo.

Niki, atrodo, jūs labai pergyvenat dėl savo vyro, tačiau neaišku, kaip jis pats reaguoja į tokį mamos elgesį. Galiu spėti, kad toks emocinis šantažas (tik gal silpniau išreikštas) buvo ir anksčiau būdingas anytos egesiui. gal tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl uošvis ją paliko, nes per daugelį metų "ištampė nervus"? Jūsų vyro ir tuo pačiu jūsų situacija keblesnė, nes negalit su ja išsiskirti. maža to, ji dar nori būti auka, nukentėjusia ir kad jūs visokeriopai ją užtartumėt, ir kariautumėt prieš jos eksvyrą. Pakalbėkit su savo vyru, kaip jis anksčiau susitvarkydavo su tokiu mamos elgesiu. Paaiškinkit, kad pati blogai jaučiatės, kai jūsų namuose vyksta karas ir rodoma nepagarba jam (jūsų vyrui), tuo labiau, kad kai gims vaikučiai tai ir be anytos bus daug rūpesčių. Ggal padėtų paprastas pasikalbėjimas su ja ir paaiškinimas, kad jūs abu ją labai užjaučiat ir pasistengsit padėti buitiškai ir emociškai, su sąlyga, kad ji nedraus sūnui bendrauti su tėvu ir nieko pati nekomentuos jūsų namuose. T.y jūsų namai turėtu tapti neutralia zona, kurioje gali lankytis visi jūsų artimieji ir draugai. Anyta neturi teisės kištis į jūsų svečių sąrašą, nepriklausomai nuo to, kokia jos psichinė būklė. Būtent tai nedviprasmiškai jai ir reikėtų paaiškinti. Jei vyrui sunku dėl kažkokių priežasčių pakalbėti su mama, tai aptarkit kartu ką sakyti, o kalbėkit pati.
jei ji nepasitiki jūsų siųlomais gydytojais ar vaistais, tai gal turi kokią draugę, kurios rekomendacijomis patikėtų. Beje, kai rekomenduojate gydytis, tai akcentuoti reiktų ne "psichavimą", o labiau apčiuopiamus sutrikimus: nemigą, svorio kritimą, greitą nuovargį, dirglumą, galvos, pilvo, širdies skausmus (jei yra). Ir tegul kreipiasi į šeimos gydytoją, jei jis matys būtinybę, tai pats nusiųs pas psichiatrą.
Sušaukit šeimos tarybą ir apgalvokit, gal yra kokių nors būdų atitraukti dėmesį nuo buvusio vyro (toliau gyvenantys giminės, ekskursijos, sanatorijos, darbas ar kt.)

Didelis jums aciu uz patarimus, matyt geriausias variantas butu jai sanatorija ar kokia isvyka, nes su savo artimaisiais ji taip pat nelabai bendrauja, o ir labai dideliu draugiu neturi. Kadangi ji yra pensininke, didziausias jos uzsiemimas - musu darzas. Vyras sioje situacijoje kaip ir priprates iskesti jos tokius ispuolius, nors pats taip pat labai ima i sirdi, bet uzsiminus kad mamai reiktu truputi padeti, pagydyti sako kaip nugydys po to visai nebesusikalbesi.

Dar syki dekoju.