manau, kad padariau maksimuma, nes kelias vede vis aukstyn, ejau ieskojau kur geriau, kur traukia, visos gyv vietos susijusios ir su meilem, turejau ju daug ir keiciau taip pat jas. kai turi pinigu pradziai isikurt, moki kalba ir turi noro dirbti - pasiekiama bet kuri salis. visko buvo. ir pavojaus del gyvybes, ir miegojimo geriausiuose viesbuciuose, ir landynese po kelis kambaryje. dirbdavau po kelias paras, buvau visiskai nusialinusi, aplankiau puse pasaulio, turbut nera aerouosto kuriame nesu buvusi.. jei rasyciau isgyvenimus tai pavadinciau knyga: 'jei laime nebutu lydejusi.. '.
Žinai, aš per pusmetį priaugau 10kg sveiko svorio ir dabar turiu normalų kmi. įsivaizduoji, kokia storule jaučiuos? juokinga pačiai į save iš šalies žiūrint, bet esu įsitikinus, kad VISI pastebi, kaip mano kojos ar liemuo pastorėjo. o žinai, kokia teisybė? neabejoju, kad didžiajai daliai žmonių visai neįdomus tas svoris- jie juk su žmogum bendrauja, o ne kilogramais. taip kad nusiramink ir pasistenk pradėt save mylėt. man irgi šito išmokti reikia
Ne mano vienos kompiuteris, negaliu kada noriu naudotis. Siaip ir paskaitinejau nemazai, bet nedaug ka radau, daugmaz visi puslapiai daugiau asmeniniu isgyvenimu..
Ai, tiek to tada..
Ne mano vienos kompiuteris, negaliu kada noriu naudotis. Siaip ir paskaitinejau nemazai, bet nedaug ka radau, daugmaz visi puslapiai daugiau asmeniniu isgyvenimu..
Ai, tiek to tada..
Viska padekit ant lekstutes, o dar geriau uz mane ir sukramtykit. O as tuo tarpu uzsiimsiu mirstancios gulbes spektaklio vaidinimu ir saves gailejimu, ane?
Tiek ir to noro pasveikti.....
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.
Laba diena, jungiuosi į jūsų gretas, jei priimsit Turiu bėdą dėl VS jau ilgas laikas. Sau nepripažinau iš pradžių šito, o dabar labai noriu pasveikti, susigrąžinti tą gyvenimą, kuriame visos jo spalvos, pilnavertė kasdienybė, o ne vien galvojimas apie maistą, figūrą ir savęs graužimas kodėl ir vėl neatsilaikiau Gal čia viena kitą palaikant būtų lengviau kovoti
Man tai nuotaikos banguoja ziauriai... viena diena lyg ir viskas gerai, iseinu i miesta, prasiblaskau, i kavine nueinu, o siandien sedziu viena ir tik galvoju, kaip noriu mirti. Kartais tos mintys apie savizudybe jau pacia mane pradeda gasdint, nes kuo toliau, tuo dazniau jos apninka ir pradedu analizuoti, ka ir kaip daryciau. Bet sita dalyka daugiau itakoja kiti faktoriai, ne svoris/maistas/etc. Bet aisku, sito pasekme ta, kad save guodziu saldytuva atidarinedama.
Man tai nuotaikos banguoja ziauriai... viena diena lyg ir viskas gerai, iseinu i miesta, prasiblaskau, i kavine nueinu, o siandien sedziu viena ir tik galvoju, kaip noriu mirti. Kartais tos mintys apie savizudybe jau pacia mane pradeda gasdint, nes kuo toliau, tuo dazniau jos apninka ir pradedu analizuoti, ka ir kaip daryciau. Bet sita dalyka daugiau itakoja kiti faktoriai, ne svoris/maistas/etc. Bet aisku, sito pasekme ta, kad save guodziu saldytuva atidarinedama.
papasakok kas darosi tavo viduje kai uzeina mintys apie mirti ? nematai prasmes niekur ? skauda fiziskai visa save (cia kai anorexia) ?
apie kokius faktorius kalbi.
mano nuotaikos taip pat banguoja, bet tai as dziaugiuosi, kad jos aplamai yra dar, kad nesu visiska darzove bejausme ar vaistu pririjusi ir besislepianti nuo problemu gyvenime. As uz emocijas, esu italisko temperamento, ir kai man reikia as pasakau viska ka is tikro galvoju ir dzin kam. bet kas idomiausia tai zmones mano emociju nebijo, bijo tylos kada as nieko nekalbu ir uzsidarau (taip buna kai bunu be galo nusivariusi nuo koju)
Tiesiog pavargau. Viskas iki siol eina tik blogyn, kalbant apie mane supancia aplinka. Visi lyg ir salia, yra, bet prie nieko negaliu prieiti ir issisneketi, nes arba isvadins ligone, arba prades aiskinti, kad taip reikalauju demesio, arba, kaip mama, isvis nusisuks ir nueis. Jai pasakau daugiausia - kaip saves nekenciu, kokia stora jauciuos, o ji nusisuka ir nueina, paskui aiskina, kad nuo mano zyzimu apie svori jau pavargo ir nenori jaustis kalta, kad mane tokia pagimde (nors pati plona kaip sakalys). Kai uzeina, tai tiesiog man atrodo, kad kam gyventi, jeigu viskas kuo toliau, tuo blogiau eina. Vienas artimas zmogus jau seniai turi alkoholizmo problema, kartais atrodo, kad jam jau lyg ir geriau, bet vis uzeina. Kadangi ta zmogu pakankamai daznai matau, is jo irgi visokiu repliku ir reakciju sulaukiu, ir nors bandau sau aiskinti, kad tai yra girto, saves nevaldancio zmogaus elgesys, man tai nepadeda. Tai tiesiog jau taip ilgai tesiasi, kad as pavargstu. Siaip zinau, kad tas zmogus mane labai myli ir yra ne karta sakes, kad esu vienintele parama jo gyvenime, as nebegaliu jam padeti. Ant manes yra uzkraunama kitu seimos nariu, sakoma, kad AS turiu kalbeti su tuo zmogum, visada buti salia, visada padeti, nebeturiu savo gyvenimo praktiskai, pavargau. Visu akys nukreiptos i ta zmogu, jis laikomas paciu didziausiu ligoniu seimoj, bet nieks nesusimasto, kaip sunku man. Yra ir dar daugybe dalyku, bet jau net nebesinori atvirauti. Tiesiog kai tiek susideda, atrodo, kad tikrai tuoj nebeistversiu.
Carlota, tavo seima yra pavargusi nuo skundu ir nuo rupesciu. Ypac jei tarp jusu yra dar vienas zmogus, kuriam reikalinga pagalba. Stenkis surasti sypsena, stipresni zodi mamai ar tam zmogui ikvept vilties. Daryk atvirksciai ir turesi kitus nei iki siol rezultatus. Kiek tau mama yra brangi ? padaryk del jos kazka gero, ir ji tau atsilygins tuo paciu. Jei tau kazko reikia is artimuju, tai pati buk tokia, pati duok, tada gausi. Ir gausi ne kazkokia uzuojauta apgailetina, o teigiamu jausmu ir sypsenas.. . Pirmyn, tu GALI !
Bet vat tame ir esme, kad tam gero davimui as jau nebeturiu jegu, nes visa tai dariau jau nezinau, gal sesis metus kokius, o atgal gavau nelabai ka. Ir savyje laikyti visas tas problemas jau darosi sudetinga, nezinau, gal reikia pas gydytoja koki uzsirasyt. Draugams kazkaip labai bijau atviraut, atrodo, kad tada isvis liksiu be zmoniu, nebeturesiu apskritai su kuo niekur niekad iseit prasiblaskyt. Ir jais nepasitikiu, ir siaip nenoriu ju uzkrauti kazkokiais verkslenimais.
