Labas
QUOTE(sun.flower @ 2011 04 21, 22:57)
Sveikos
prisijungiu ir aš prie skaitančiųjų tarpo
vakar baigiau D.Gabaldon "Svetimšalės" 2 dalį, mane šitą knyga labai jau užkabino.. toks gerulis moteriškas romanas
laukiu nesulaukiu tolimesnių dalių.
artimiausiu metu pradėsiu tą naująją "Padermę".
Sveika prisijungusi
QUOTE(eliss @ 2011 04 22, 09:04)
gera knyga,pritariu
Kaip tik buvau prisiminusi, kad tu ją kažkada pardavinėjai, o tai reikštų, galbūt skaitei (arba bent bandei skaityti)
Dar ir pagalvojau, kad smalsu, ar ji tau patiko
Beje, kadangi jau mintinai išmokusi, kad tu nemėgsti žiaurumų knygose, tai noriu paklausti, o ar "
Prancūziškame testamente" tau jie neužkliuvo? Nes žiaurių scenų ten tikrai netrūko. Kai kurios jų man labai stipriai įsirėžė į atmintį. Juolab, kad turbūt reik suprasti, jog viskas, kas aprašyta šioje knygoje, daugmaž tikra, juk ji autobiografinė. Reikštų, kad ir visi žiaurumai
iš gyvenimo, autoriaus ir jo artimųjų patirties. Kai kurios vietos netgi kėlė asociacijas su Sofi Oksanen "Valymu". Pvz. tas juodas automobilis, kuriuo važinėjosi Berija ir ieškojo "aukų" (moterų). "Valyme" vienai iš veikėjų taip pat buvo prisakyta saugotis juodo automobilio (na, aišku, juo važinėjosi jau kiti, bet principas tai tas pats). Ir šiaip knygoje pilna žmonių suluošinimo scenų aprašymų (kare sužaloti, be kojų, be rankų žmonės, vadinami "virduliais", lavonai, kišami po ledu ir, pasak autoriaus, ten užsikoncervuojantys nuo šalčio kaip "šaltiena), kai pagalvoji, baisu, daugiau nei baisu
Mes gyvename žymiai geresniais laikais...
"Prancūziškas testamentas" tikrai atsidurs mano mėgstamiausių ir rekomenduotinų sąraše. Labai stipri, įtaigi, dvasinga knyga. Ir vietomis itin sukrečianti.