Sveikos.
Ateinu su atsiliepimu apie labai gerą knygą.
Jei ne šios knygos ekranizacijoje vaidinanti Keira Knightley, neaišku, kada būčiau pažiūrėjusi filmą, tad nežinia, kada ir ši knyga būtų atsidūrusi mano namuose. Taigi, kaip supratote, ekranizacija labai patiko- šis filmas yra man vienas geriausių iš visų matytų. Todėl iš knygos tikėjausi daug, nors kažkodėl jos skaitymą vis nukėlinėjau. Nujaučiau, kad per savaitgalį jos nebaigsiu, tad puikiai tam tiko pavasario atostogos, kurių dėka galėjau keletą dienų mėgautis ,,Atpirkimu.
Nuostabi knyga. Net nesitikėjau, kad ji bus tokia įdomi. Skaitant mintyse iškilo jau kiek primirštos ekranizacijos detalės- tai dar labiau leido įsijausti. Tai, kad kaip ir viską žinojau, šį kartą visai netrukdė. Mėgavausi kiekvienu sakiniu, kiekvienu puslapiu. Rodės, kad laikas eina beprotišku tempu, o puslapiai vertėsi labai lėtai. Bet tai pastebėdavau tik tuomet, kai turėdavau nuo jos atsitraukti- skaityti buvo vienas malonumas, tad net truputį keista buvo, kad ji taip lėtai skaitėsi. Bet juk taip nutinka dažnai.
Istorija sukasi apie Sesiliją- Teilių šeimos atžalą, kuri, baigusi Kembridžą, grįžo namo ir mąsto, ką galėtų nuveikti netolimoje ateityje.Ji- nerūpestinga ir nepriklausoma. Jos mažesnė trylikametė sesuo Brioni- svajinga ir atitrūkusi nuo realybės, gyvenanti fantazijų pasaulyje ir rašanti apsakymus bei trokštanti būti rašytoja. Na, ir Robis- kaip ir Sesilija, neseniai grįžęs iš Kembridžo, merginų tėvo ,,išlaikytinis (jis apmoka jo visus mokslus), valytojos sūnus. Vieną karštą 1935 metų vasaros dieną Brioni pamato Sesiliją ir Robį keistoje situacijoje: sesuo nusivelka drabužius ir pasineria į dvaro sode esančio fontano baseiną, o netoliese stovi Robis. Jo reakcija ir Sesilijos veiksmai paskatins Brioni fantazijas ir tą pačią dieną sekę įvykiai galiausiai pasibaigs nusikaltimu, kurio pasekmes jie visi trys jaus visą gyvenimą
Visi tos dienos įvykiai, kurie užima beveik du šimtus puslapių (knygoje 350 psl), sukėlė manyje pačius įvairiausius jausmus: pykau ant Brioni, ant jos vaikiško naivumo ir nekaltumo
Taip ir norėjosi ją papurtyti, kad ji atsibustų iš savo tobulo pasaulio ir iš fantazijų
Nepateisinau ir nepateisinsiu jos, bet, skaitydama apie tolesnį jos gyvenimą, mąsčiau, kad tas nusikaltimo atpirkimas, kurį ji bandė atlikti savo darbu, visgi atperka dalį jos nuodėmės. Bet tie du žmonės, Sesilija ir Robis, buvo pernelyg nuskriausti. Juk Brioni pastebėjo smulkmenas, į kurias kiti nekreipė dėmesio, ji gan greitai suprato savo klaidą, bet kažkodėl tylėjo
Net ir jos pusseserė- ir ta tylėjo ir laikėsi Brioni versijos
Buvau prisiskaičiusi komentarų, kad knyga per daug ištempta ir nuobodi- man ji tokia neatrodė, nors įvykių mėgėjams ji gali ir atsibosti, nes yra tikrai nemažai aprašymų, minčių. Bet aš pati nesu aprašymų mėgėja. Vis dėlto, šį kartą man visai netrukdė tai, nes viskas taip gražiai įpinta. Prisipažinsiu, trūksta žodžių apibūdinti, kokia gera man pasirodė ši knyga. Tos pačios situacijos yra žvelgiamosi iš trijų pozicijų : Brioni, Robio ir Sesilijos, todėl viskas šioje istorijoje yra objektyvu. Pabaiga turėtų nustebinti (aišku, jei prieš tai nežiūrėjot filmo).
Taigi, rekomenduoju ją visiems visiems. Dedu ją į geriausių knygų sąrašiuką. Ir tikrai žinau, kad su šiuo rašytoju ,,pažintį tęsiu ir toliau.
marakes, jo, lenkiskai neskaitau, deja
Tulpyt, dziugu, kad knyga patiko - man irgi tiek filmas, tiek knyga -
Papildyta:
marakes, o tu lenkiskai taip laisvai moki, kad gali knygas skaityt?
Tulpyt, dziugu, kad knyga patiko - man irgi tiek filmas, tiek knyga -
Papildyta:
marakes, o tu lenkiskai taip laisvai moki, kad gali knygas skaityt?
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 13:27)
marakes, jo, lenkiskai neskaitau, deja
Tulpyt, dziugu, kad knyga patiko - man irgi tiek filmas, tiek knyga -
Papildyta:
marakes, o tu lenkiskai taip laisvai moki, kad gali knygas skaityt?
Tulpyt, dziugu, kad knyga patiko - man irgi tiek filmas, tiek knyga -
Papildyta:
marakes, o tu lenkiskai taip laisvai moki, kad gali knygas skaityt?
Aš lenkišką mokyklą baigiau. Tą pačią, kaip ir Tomaševskis
QUOTE(marakeš @ 2011 04 20, 13:31)
wooow. Kokia tamstele poliglote: lietuviu super, lenku super. Kas dar? rusu ir anglu turbut taip pat super?
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 13:09)
Akinanti saules sviesa nutvieske visa Klaido zemupi nuo Glazgovo iki Portdorano; ji liejosi ant Overtono, Deroko ir Ardfilano miestu, kurie, issideste tarp Vintono ir Dorano kalvu, buvo lyg derlingos zemes trikampio desiniajame upes krante trys virsuniu taskai; ji nusviete ir sena Livenfordo miesteli, kuris, stovedamas Liveno ir Klaido santakoje, lygiai pusiau dalijo to trikampio pagrinda. O glamonejami sios neiprastai malonios silumos zmones ten dirbo, tinginavo, plepejo, murmejo, apgaudinejo, meldesi, mylejosi ir gyveno.
Labai susidomėjus paskaičiau Ingėno ir Masako diskusiją apie teksto paprastumą ir primityvumą .
Net buvau nutarus kad reikia ir man šią knygą paskaityt, tada turėčiau savo motyvuotą trigrašį. Bet... ištrauka nesužavėjo . Tekstas nėra nei paprastas, nei primityvus, sakyčiau - atvirkščiai - aiškiai juntamas bandymas viską "supoetinti", kas man dažniausiai ir nepatinka . Aš mėgstu labiau "gyvenimišką" prozą.
Ačiū už įdomią diskusiją, merginos (ir ypač Masako kad nepatingėjo toookią citatą suspaudyti)
Papildyta:
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 13:33)
wooow. Kokia tamstele poliglote: lietuviu super, lenku super. Kas dar? rusu ir anglu turbut taip pat super?
aš irgi poliglotė!
dabar bandau vokiškai knygą skaityt, tai vargstu nežmoniškai, matyt kai pagaliau prikankinsiu tuos 200 psl. taip ir neturėsiu ko gražaus pasakyt apie "geriausią pastarųjų metų vokišką meilės romaną"
caralaite, as tau visiskai pritariu: as irgi labiausiai megstu gyvenimiska proza, ir tos tokios mano pacituotos poezijos sioje knygoje daugiau, kiek skaiciau, nebuvo ir negaliu sakyti, kad man labai patiko butent si citata - nurasiau, nes norejosi irodyti, kad mano supratimu, kalba, stilius nera primityvus
Neissigask knygos del sios citatos
Zodziu, kazkaip prajuokino tavo postas
Papildyta:
caralaite, oooo tai tau dvigubos pagyros del vokieciu kalbos - mokykloj as ja mokiausi, bet taip ir nepamilau - man ji buvo tokia negrazi, nesava, ir, matyt, todel tokia sunki... Visada gailejausi, kad anglu kalbos mokykloj teko visai nedaug mokytis..Ir vis tiek as ja dabar zymiai geriau moku negu vokieciu
Neissigask knygos del sios citatos
Zodziu, kazkaip prajuokino tavo postas
Papildyta:
caralaite, oooo tai tau dvigubos pagyros del vokieciu kalbos - mokykloj as ja mokiausi, bet taip ir nepamilau - man ji buvo tokia negrazi, nesava, ir, matyt, todel tokia sunki... Visada gailejausi, kad anglu kalbos mokykloj teko visai nedaug mokytis..Ir vis tiek as ja dabar zymiai geriau moku negu vokieciu
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 13:33)
wooow. Kokia tamstele poliglote: lietuviu super, lenku super. Kas dar? rusu ir anglu turbut taip pat super?
ką jau čia besigirsiu
QUOTE(marakeš @ 2011 04 20, 13:45)
ką jau čia besigirsiu
o kokios tu tautybes, jei ne paslaptis? "maisyta" (skamba kazkaip negraziai, bet... )?
QUOTE(caralaite @ 2011 04 20, 12:39)
Labai susidomėjus paskaičiau Ingėno ir Masako diskusiją apie teksto paprastumą ir primityvumą .
Net buvau nutarus kad reikia ir man šią knygą paskaityt, tada turėčiau savo motyvuotą trigrašį. Bet... ištrauka nesužavėjo . Tekstas nėra nei paprastas, nei primityvus, sakyčiau - atvirkščiai - aiškiai juntamas bandymas viską "supoetinti", kas man dažniausiai ir nepatinka . Aš mėgstu labiau "gyvenimišką" prozą.
Ačiū už įdomią diskusiją, merginos (ir ypač Masako kad nepatingėjo toookią citatą suspaudyti)
Net buvau nutarus kad reikia ir man šią knygą paskaityt, tada turėčiau savo motyvuotą trigrašį. Bet... ištrauka nesužavėjo . Tekstas nėra nei paprastas, nei primityvus, sakyčiau - atvirkščiai - aiškiai juntamas bandymas viską "supoetinti", kas man dažniausiai ir nepatinka . Aš mėgstu labiau "gyvenimišką" prozą.
Ačiū už įdomią diskusiją, merginos (ir ypač Masako kad nepatingėjo toookią citatą suspaudyti)
Na kad mane būtų sužavėjusi ta citata, taipogi tikrai negalėčiau pasakyti. Tiesiog gražu (pagal tų laikų literatūrines išraiškos priemones) , bet tik tiek. Ne toks grožis, kur norisi stabtelti, atidžiai ar net keliskart skaityti (pvz. kaip kad "Mažmožių dievą", "Tyliąją mergaitę"). Supoetintą tekstą aš mėgstu, bet ieškau jame subtilumo (arba kažko artimo sau).
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 13:47)
o kokios tu tautybes, jei ne paslaptis? "maisyta" (skamba kazkaip negraziai, bet... )?
mano senelis buvo lietuvis, bet senelė buvo griežta lenkė, todėl mama irgi gavosi lenkė, tėvas rusas, o aš nei velnias, nei gegutė pase įrašyta lenkė, vien todėl, kad liepė rinktis, o mama virš galvos stovėjo, tai...Viskas, mano kukliam asmeniui čia jau per daug dėmesio ) iš tikrųjų, tai manau, kad bet kas, gyvenęs Vilniuje nuo vaikystės ir nekvaršinęs sau galvos nacionalistinėmis idėjomis ("kam man čia reikia tų kalbų mokytis, tegu kiti prie manęs taikstosi") turėjo visas sąlygas išmokti visas tris kalbas - lietuvių, lenkų, rusų.
QUOTE(marakeš @ 2011 04 20, 13:57)
kokia idomi istorija. labai megstu tokias
geneologiniai medziai, senos nuotraukos - mmmm...
Perkaičiau ką tik V.Goldingo "Musių valdovas".Na,kadangi knyga papuolė man atsitiktinai į rankas,tai nieko nesitikėjau,bet kuo toliau ją skaičiau tuo labai ji įgavo pagreitį. Įtraukė ir sukrėtė.Parodoma kokie gali būti žiaurūs vaikai,kaip greitai gali sužvėrėti ir pasiduoti bandos instinktui.
Nors kai pagalvoji kartais tokie dalykai vyksta kasdienybėje ir nereikia negyvenamos salos...
Nors kai pagalvoji kartais tokie dalykai vyksta kasdienybėje ir nereikia negyvenamos salos...