Knygos, knygos, knygos...*57 namučiai

Taip, šiltas jaukus ir... labai ištęstas.

tikrai jau tas "silpnumo" supratimas - reliatyvus dalykas
Ir as pries tai juk gan rimta literatura skaiciau: I. Murdoch, S. Undset, S. Lagerliof, Moema... Va Moemas tarpais tai paprastas kaip trys kapeikos. Jis mane ir traukia tuo savo paprastumu. Pvz., ima ir paraso tiesiog toki sakini :"Gyvenimas buvo geras"
Kepurininko, bent jau kol kas, tikrai primityvoku nepavadinciau. (Beje, primityvu ir paprasta - juk irgi nera tapatus dalykai ). Ispudingi gamtos, aplinkos, meiles scenos aprasymai Pats pasakojimo stilius tai toks paprastokas, bet tai juk anaiptol nereiskia, kad automatiskai ir silpnas, primityvus...



Nu niekaip nesusiejau The painted veil su Dazytu vualiu O pasirodo, filmas jo knygos motyvais?? Vis tik idomu butu paskaityt.

Na taip, panašiai. Bet tikrai ne ką iš jo teatsimenu Tik tiek, kad labai patiko ir buvo graži, skoningai pateikta meilės istorija su tragiška baigtimi.

paskolintau, bet tu lenkiškai neskaitai

aha, filmas tai man labai patiko (E. Nortona isvis labai megstu, ir Naome visai nieko..abu geruose filmuose paprastai vaidina )


eik tu, niekaip taip neapibudinciau aprasei kaip kazkokia banalia romantiska komedija

Beje, kaip faina del iskaitos. saunuole

Na aš ir neteigiu, kad paprasta =primityvu. Dažnai aš pati kartoju frazę "Grožis slypi paprastume" (tik gal paprastai ją taikau kalbėdama ne apie knygas, apie kitus dalykus).
Ir nesiryžtu teigti, kad "Kepurininko pilis" yra primityvi, betgi pritarčiau minčiai , kad jos paprastumas artėja primityvumo (tačiau galbūt tos plonytės ribos taip ir neperžengia). O yra ir artėja juk nėra tapatu
Va kai rašai apie įspūdingus gamtos, aplinkos, meilės scenų aprašymus šioje knygoje, man sukeli nuostabą Nežinau, kame priežastys, bet aš pati tokių dalykų tikrai neužfiksavau
Įdomumo dėlei (nes pati tos knygos nebeturiu, tai ir pavartyti negaliu) gal gali įmesti kokią citatą?

Papildyta:


Man jis irgi tikrai nepasirodė ištęstas
Turbūt statyčiau į vieną gretą šalia "Šilko" pagal Baricco knygą.

na, imkim kad ir pirmus tris puslapius, kupinus poezijos, - net nezinau, kuria vieta nurasyt
Papildyta:
ka tik snekejau telefonu del spintos pirkimo - kad snekam puse valandos su dedule, kad snekam, kad diskutuojam, o pasirodo, apie skirtingas spintas is skirtingu skelbimu

man šiandien kalbadienis

va kokį daiktą pasidirbau naktį ir šiaip labai ryški aš šiandien

Nurašyk tą vietą, kuri tau pačiai atrodo gražesnė
Tauta reikalauja įrodymų ! Juokauju
O šiaip argi daug šioje knygoje tų aplinkos, gamtos aprašymų Man rodos, jie užima vos mažytį procentėlį knygos turinio. Meilės scenų aprašymų, tai gerai pamenu, mizeris.


Na va , panos, tam ta tam, sakiau, kad Philippe’o Claudelio romanas „Pilkosios sielos“ kažkas toooookio
http://www.llvs.lt/?...tem=457&lang=lt
Kokia aš laiminga , kaip tik prieš kelias dienas juk minėjau, kad visai norėčiau, kad ši knyga laimėtų Metų verstinės knygos rinkimus. Dar dviejų iš to šešetuko neskaičiau, bet iš skaitytų keturių manau , kad laimėtoja verta to.
O antrą ir trečią vietą užima kitos dvi man labai patikusios "Stambulo pavainikė" ir "Mečetės namai". Vadinasi, gal mano skonis ne toks jau ir tragiškas

Gali buti, kad tu gamtos, aplinkos ir meiles aprasymu mazai Pati nedaug teperskaiciau dar, tai negaliu uz visa knyga sneketi Bet kol kas niekaip neapsiverstu liezuvis kazkur ikisti ta "primityvu"

Pvz., tokia citatele:

Akinanti saules sviesa nutvieske visa Klaido zemupi nuo Glazgovo iki Portdorano; ji liejosi ant Overtono, Deroko ir Ardfilano miestu, kurie, issideste tarp Vintono ir Dorano kalvu, buvo lyg derlingos zemes trikampio desiniajame upes krante trys virsuniu taskai; ji nusviete ir sena Livenfordo miesteli, kuris, stovedamas Liveno ir Klaido santakoje, lygiai pusiau dalijo to trikampio pagrinda. O glamonejami sios neiprastai malonios silumos zmones ten dirbo, tinginavo, plepejo, murmejo, apgaudinejo, meldesi, mylejosi ir gyveno.
Ta grazu ankstyvo geguzes menesio ryta virs Livenfordo, alsiame ore tingiai kabejo reti debesu pluosteliai, bet paskui, vakarop, sie lengvuciai voratinkliu siulai eme pamazu judeti. Pakiles siltas vejelis`stume juos per dangu, o nuputes uz akiracio, pats nusileido ant miestelio, pirmiausia paliesdamas istorine uola, zymincia ta vieta, kur Livenas susilieja su tevu Klaidu. Uola stovejo kaip koks orientyras, iskiles opalinio dangaus fone, tartum sustingusi milzinisko dramblio figura. Siltas vejelis apsuko kelis kartus apie uola, o paskui greitai nuskriejo tvankiomis, skurdziomis Naujamiescio gatvelemis, paklajojo tarp aukstu stapeliu, siubuojanciu kranu ir styranciu nuogais sonkauliais dar nebaigtu statyti laivu triuksmingose "Letas ir K" laivu statyklose, palei upes ziotis. O tada, kaip ir dera tokioje svarbioje gatveje, kurioje yra miestelio rotuse, mokykla ir parapijos baznycia, vejelis letai nuplauke Cerc stritu, kol vel istrukes laisven sauniai svystelejo i placia miesto aikste ir lyg susimastes nubangavo tarp abipus Hai strito issidesciusiu krautuviu ir pagaliau izenge i kilimingesni gyvenamuju namu kvartala - Nokshila. Bet jam greitai nusibodo svaistytis apie veju nugairintas raudono smiltainio terasas ir judinti vijoklius ant senu akmeniniu sienu; jis pasiilgo lauku platybes ir pasuko tolyn nuo juros, klajodamas tarp graziai sutvarkytu turtingu vilu Velhole, vesindamas raudonskruostes pelargonijas, augancias apskrituose loveliuose, priesais kiekvienus namus. Taip nerupestingai slinkdamas graziu keliu is sio elegantisko rajono i laukus, vejelis staiga atsimuse i paskutini sios gatves nama ir tuojau atveso.

Na gerai, čia gražu
Bet nepamenu, kad to grožio knygoje būtų daug. Arba mano atmintis visai atrofavosi (o gali būti ir taip ).

Ingenai, aciudie
Na, ziuresiu, kaip ten toliau bus

(kazkodel nepavyksta citatoje pataisyti, kad butu nuo eilutes krasto tarpai.. tiek to..)