Knygos, knygos, knygos...*57 namučiai

Sveikos

O S. Rushdie "Florencijos keretoja",man neskaitanciai "sunkiu" knygu,butu labai sunkiai iveikiama ar ne?

Aš pati vietoj "Florencijos kerėtojos" siūlyčiau pradėti būtent nuo "Paskutinio mauro atodūsio". "Florencijos kerėtoja" lyg ir lengviausia Rushdie knyga, bet iš kitos pusės jos minusas- nenuoseklus siužetas (kas asmeniškai man knygose neitin patinka, ypač sunkesnėse). O "Mauro atodūsyje" siužetas nuoseklus ir šiaip pati istorija daug įdomesnė. Tik tiek, kad ją sunkiau gauti, "Mauro" prekyboje jau nebėra (bet kokioje sena.lt rastum).
Šiaip, manau, reikia tik didelio noro ir pasiryžimo, nusistatymo, tada visos knygos bus įveikiamos
Tik vėlgi - iš tiesų toli gražu ne visiems žmonėms tas magiškas realizmas (Rushdie knygų vinukas) yra priimtinas, ne visus jis žavi.

man ji buvo pati paprasčiausia ir silpniausia jo knyga iš visų skaitytų.

sveikos

iš ryto turėjau dešimt minučių laisvų, tai paskaitinėjau knygą apie Jurgą Ivanauskaitę Tikrai įdomūs jos mokykliniai metai buvo


ačiū už nuorodą

Jei nežinotume autoriaus ir kas paklaustų, kieno romanas, tikrai nepasakytume, kad Salman Rushdie: pernelyg paprastas, net gi skurdus. Pagal turinį ir siužetą priskirtume "akių" serijai.

Na o aš nesutikčiau su tokiu gretinimu Nebent "akių" serijos niekas neskaityta.
Šiaip ar taip tai nėra lengvas skaitalas prieš miegą. Painokas toks, sakyčiau, būtent dėl savo padriko siužeto. Baisiausia, kad beveik nieko iš tos knygos jau ir nepamenu , neįstrigo man ta istorija. Kaip besidominčiai parfumerija man labiausiai užsifiksavo iš knygos "kaukučiai" Na ir šiek tiek kažkoks mylimosios grobimas, netgi lyg ir kraujomaiša gale (būtent tie istorijos epizodai man net ir patiko, tik dėl bendro knygos chaotiškumo visgi deramai neužsifiksavo).

Beje, pamačiau Daugiskaitą ir prisiminiau , kai minėjai, kad anokia čia meilė, kai moteris miršta gimdydama 14-tą vaiką. Bet juk ne tik pas musulmonus taip buvo anais laikais. Ir kituose kraštuose. Ir pas skurdžius, ir pas turtingus. Juk patikima kontracepcija (ne liaudies metodais paremta) pakankamai neseniai atsirado.

Laba diena,

Neberašau, bet paskaitinėju diskusijas, ir žinoma, skaitau knygas .

Elise Title. Grandininė reakcija. Labai noriu perskaityti kokį gerą trilerį/detektyvą, kokį nebutinai naują (nes pirkti neketinu). Tai radau šitą, visai patiko, pasirodė toks visai neprastas, bet tema tokia nekasdieniška. Veikėjai visi labai gražūs ir turtingi, bet nelaimingi. Visi kenčia nuo labai jau neįprastų sekso manijų. Žinoma, lankosi pas psichoterapeutę, todėl nieko keisto, kad ji ir yra pagrindinė veikėja. Irgi savaip nelaiminga. Toks sakyčiau, nestandartinis, bet gana įdomus trileris.
Bet vistiek, vis dar noriu geresnį detektyvą/trilerį perskaityti.

Vikas Swarup. Lūšnynų milijonierius. Filmas nepatiko, bet kaip Doriforė pagyrė knygą, sugalvojau paskaityti. Žinokit, tikrai patiko. Patiko pati knygos idėja, pati forma, visa veikėjo gyvenimo istorija, pabaiga tokia indiška, bet jau buvo neesmė. Ne šedevras, bet tikrai buvau be reikalo nuvertinusi knygą. Dar įdomu buvo skaityti apie tokį didžiulį kontrastą tarp vargšų ir turtingųjų, galvoju, kad ir pavadinimas labai tinka. Gera knyga savaitgaliui.

Torey L. Hayden. Mergaitė. Žinau, kad labai visi išgyrė, bet aš dažnai nemėgstu skaityti labai išgirtų knygų. Galvojau, bus net negrožinė, bet kokie ten atsiminimai. Bet tikrai patiko. Labai įtraukianti knyga, perskaičiau per porą vakarų. Tik man ta knyga pasirodė ne tiek apie Mergaitę, kiek apie Mokytoją. Nes kaip kažkas rašė, Mergaitė man nepasirodė angeliukas... visgi jos poelgis knygos pradžioje toks labai jau nevaikiškas.

Valdas Papievis. Eiti. Liūdna situacija, nemėgstu lietuvių literatūros moderno. Dar tokio su apdovanojimais, būčiau net neskaičius, bet kad bibliotekoje antrą mėnesį labai gailiai į mane žiūrėjo, teko paimti. Perskaičiau, ir ką aš žinau, apie knygą net nėra ką papasakoti. Taip - ji kūrybingai parašyta. Prisirašiau daug gražių ir kūrybingų citatų. Bet man, kaip paprastai skaitytojai tas kūrybiškumas yra niekas, jei jis yra be įtikinamumo, įdomumo, siužeto. O knyga kaip tik manęs ir neįtikino. Ne tai, kad nepatiko, bet neįtikino. Ir iliustracijos nepatiko. Nežinau, kam galėčiau ją rekomenduoti.

Linkstu link to, kad gal jos man nebenorėti Knyga plona, bet ne tokia jau ir pigi, dar bet kur jos ir nenusipirksi Gali būti, kad pinigai bus kaip į balą.
Mane joje paviliojo tai, kad tai knyga apie Provansą. Bet matyt tai dar ne priežastis ją skaityti. O apdovanojimai irgi dar ne rodiklis.

O kam tau tą Rushdie skaityt? Nebent ta tematika labai traukia? Tiek jis, tiek Arundhati Roy tai savotiška mada, ir jei skaitai lengvesnes knygas, tai apie Rytus yra ir iš lengvesnių kategorijos pradžiai.

Lisa See. Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė. (Kinija).
Chiew-Siah Tei. Šokančių žuvų trobelė (Kinija).
Vikas Swarup. Lūšnynų milijonierius. (Indija).

Aš nors ir skaitau kartais, kai netingiu "sunkesnes" knygas, bet kankinausi ir su Rushdie ir su Roy. Perskaičiau ir "Mauro atodūsį" ir "Mažmožių dievą", bet džiaugiausi, kai pabaigiau.
Papildyta:


Tikrai pažiūrėk bibliotekoje. Jas kažkaip bent jau pas mus gavo nemokamai, ūkio bankas padovanojo ar panašiai, tai dabar kai tik nueinu, padėtos, niekas neskuba imti.
Priešingai, nei "Popiežės Joanos", jau metai, negaliu gauti

Aš to tikrai nelaikau mada. Ir nesielgiu pati madingai. Pvz. "Mažmožių dievą" perskaičiau viena iš pirmųjų šioje temoje (nekalbant apie tas, kurios buvo skaičiusios šią knygą jau senų seniausiai) ir ilgai svaigau, tik nelabai kas manimi tikėjo
O tų ant bangos esančių ale "Drambliai" ir pan. tai man kažkaip mažiausiai norisi skaityti. Nebent iš tiesų sudomina siužetas (o ne dėl to, kad skaito visi aplinkui).

Apie lengvas ir sunkias knygas. Aš manau, kad kiekvienam skaitytojui ateina laikas, kai norisi pabandyti kažką rimtesnio. Ir kodėl gi iškart save, tą norą nurašyti. Aišku, vienam patiks ta knyga, kitam bus kankynė, trečia gal ir numes ją neįveikusi ar nebematydama prasmės save prievartauti. Bet pabandyti šiaip ar tai tai verta. Tik galbūt reiktų save atitinkamai nuteikti (bent man tai padeda).
Ir neimu į rankas sunkios knygos tuo laikotarpiu, kai to man nesinori.

as visas turiu - jei sugalvosi, kad ko nori - sakyk
Papildyta:

zinok, lengviausia Klounas Salimaras

Yra dvi Allende trilogijos (nors suprantu, apie kurią tu kalbi).


Beveik identiška nuomonė manajai. Tik man iliustracijos visai patiko.

Vėl užėjo kalba apie Rushdie, tai aš irgi vėl pasisakysiu. Skaičiau jo "Paskutinį Mauro atodūsį" ir "Žemę po jos kojom"- abi patiko ir abi visai lengvai skaitėsi. Todėl man keista, kad apie jas čia kalbama kaip apie kažką ypač sunkaus (aišku, lyginant su Madame serija, galima sakyti, kad jos sunkios, bet šiaip nieko sudėtingo ten nėra). Arba mes skirtingai suprantam knygos sunkumą.