Dainelės, žaidimai, eilėraštukai. Bendra skrynelė

Kaip gražu, jau įsivaizduoju nuostabią rudenėlio šventę

labas mamytės
labai reikia Jūsų pagalbos jau kelinta diena "knisuosi" po visur kur tik per google ką panašaus meta ..ieškau visos Justino Marcinkevičiaus eiliuotos pasakos "Greitoji pagalba" .... nuo pūkinės pagalvėlės atsikėlė visos lėlės..."
Jei kas pagelbėtumėt būčiau labai dėkinga

GREITOJI PAGALBA

Nuo pūkinės pagalvėlės
Atsikėlė visos lėlės.
Tik lėlė Onutė rauda.
Gal Onutei pilvą skauda?

Gal Onutei dantys dygsta?
Gal jai baisiai bloga?
Gal Onutė šiaip sau pyksta?
Gal sugavo slogą?

Pasakyki man, Onele,
Kur tau skauda?
Ką tau gelia?

Bet Onelė nebegirdi,
Negeria kakavos,
Tik rankutėm laiko širdį,
Mažą širdį savo.

Šitiek popinta, tiek vargta,
Du kartus taisyta,
Gaus dabar lėlė in-fark-tą
Ar a-pen-di-ci-tą.

Lėlės jaudinasi, kalba:
- Kvieskim Greitąją Pagalbą.
Piktinas lėlytė Silva:
- Kam dabar čia daktarai?
Pamanyk: suskaudo pilvą!
Pagulės - ir bus gerai.
Nemyliu godžių vaikų.
Reikia valgyt su saiku!

O lėlė Marcelė rauda,
Trina kumšteliu akis:
- Kvieskim daktarą Aiskaudą.
Jis teisybę pasakys.

Viską numetam į šoną,
Puolam pro duris
Ir, užgulę telefoną,
Sukam: NULIS TRYS.
- Alio!
- Alio!
- Kas čia kalba?
Duokit Greitąją Pagalbą!
Čia Greitoji?
- Taip, Greitoji.
- Atvažiuokit...
- Kur, brangioji?
- Smėlio 52.
- Kas ligoniui?
Kuo vardu?

- Nežinia,
Ar dantys dygsta,
Ar širdelei bloga.
Nežinia,
Ar šiaip sau pyksta,
Ar sugavo slogą.
- Kaip kakta?
- Kakta karšta.
Ak, Greitoji,
Būk greita!
Mes čia baisiai nusiminę,
Nebežinom, ką daryt!

- Tai gerai, kad davėt žinią:
Atvažiuosim ryt poryt...

- Oi, Greitoji, ką jūs kalbat!
Jums nerūpi sveikata...
Tai kokia gi jūs Pagalba,
Jei tokia negreita?

- Vilkas paėmė mašiną
Ir lig šiolei negrąžina.
Į medžioklę išvažiavo.
Važinėjasi.

- Ką daryti?
- Reikia laukti.
- Tai kad baisiai skauda...
- Jeigu skauda,
Reikia šaukti
Daktarą Aiskaudą.

- Mes girdėjome, kad jis
Afrikon išvyko?
- Ne, išvyko Baltprausys,
O Aiskauda liko.
Kai tik patekės mėnulis,
Skambinkit jam VIENAS NULIS.

Skambiname VIENAS NULIS.
Mums atsiliepia Mėnulis:
- Daktaras čia pat, greta,
Kol dar nesutemę,
Jis išvyksta raketa.
Tučtuojau.
Į Žemę.

Girdim: skambina prie durų.
Kas čia atsitiko?
Mes prie durų guru guru:
Daktaras atvyko!

Ram ta drylia
Dra ta ta,
Su visa
Žvėrių svita!

Ėmė lot šunelis Avas:
- Nebijokite.
Aš savas!
Tarė papūga Karuda:
- Kaip ligonis?
Ar dar juda?
Suūkė pelėda Bumba:
- Aš geriausiai gydau gumbą!
Sukrypavo antis Kika:
- Rypu krypu,
Rika tika!

Mes supratome jų kalbą
Ir labai maloniai
Pakvietėm suteikt pagalbą
Sergančiai ligonei.

Tarė daktaras Aiskauda:
- Kam čia skauda?
Kas čia rauda?

Ištiesė lėlytė Silva
Rašaluotą pirštą:
- Plonai Onai
Skaudą pilvą.
Ji turbūt jau miršta.

Papūga Karuda tarė:
- Kas jai, vargšei, pasidarė?
Jei Ona labai plona,
Gali būti angina.

Ir ji perskaitė iš knygos
YPATINGOS LĖLIŲ LIGOS:

Jei lėlė labai plona,
Gali sirgti angina.

- Ką tu či šneki, Karuda? –
Tarė antis Kika.
- O kodėl jos ausys juda
Ir pakaušis plikas?

- Paskaitykime iš knygos
Puslapį septintą,
Ten, kur aprašytos ligos
Apsi lapsi cinta!

Ir ji perskaitė iš knygos
YPATINGOS LĖLIŲ LIGOS:

Jei lėlė labai stora
Ir saldainiais minta, -
Visa šita ir yra
Apsi lapsi cinta.

Suūkė pelėda Bumba:
- Tu klysti, drauguže!
Ar matai ant kojos gumbą?
Gal ir kaulas lūžęs...

Ir ji perskaitė iš knygos
YPATINGOS LĖLIŲ LIGOS:

Jeigu lėlei akys dumba,
Apetitas dingo, -
Ji, vadinas, turi gumbą,
Čingo ringo lingo.

Daktaras Aiskauda tarė:
- Žvėrys, kas jums pasidarė?
Aš juk mokiau jus ne sykį:
Jei ligonis rauda, -
Apžiūrėkit, išklausykit,
Kur ir kas jam skauda.
Nesiginčykit paikai.
Būkit žvėrys, ne vaikai!

Matot, kaip šunelis Avas
Uostinėja lėlę?
Ji visa pamėlynavus,
Lūpos jos pamėlę.

Nagi, Avai, kaip manai?
Pagalvok minutę:
Kas nudažė mėlynai
Sergančią Onutę?

Avas tarė:
- Au, au au!
Argi šito maža?
Štai po pagalve radau
Vandeninį dažą.
Aš gerai užuodžiu spalvą
Ir galvoju savo galva:
Kai smaližė nesurado
Nė trupučio šokolado, -
Sučiulpė dažų plytelę,
Ir nuo to jai pilvą gelia.
Aš užuodžiu melsvą spalvą!

- Bravo, Avai, bravo!
- Avas turi puikią galvą.
- Ne tokią, kaip tavo!

Daktaras Aiskauda tarė:
- Žvėrys, kas jums pasidarė?
Nesiginčykit paikai.
Būkit žvėrys, ne vaikai!

Imkite tuoj pat ligonę,
Neškit ją į šiltą vonią
Ir nuprauskite gerai
Po dušu.
Duokit jai piramidono,
Paguldykit ją ant šono
Ir įlašinkit į nosį
Jai lašų!
Prirašykite prie knygos:
YPATINGOS LĖLIŲ LIGOS:

Jeigu lėlei skauda galvą,
Jei diegliai ją bado, -
Tai lėlė prarijo spalvą
Vietoj šokolado.

Žvėrys šitaip ir padarė.
O lėlė Marcelė tarė:
- Ką jūs veiksite Mėnuly?
Ten visi tikriausiai guli –
Pasilikite pas mus!

Žvėrys ruošiasi į kelią:
- Šiandien turime, Marcele,
Šimtą tris iškvietimus!
Ir Mėnuly serga žmonės,
Žvėrys, lėlės ir vaikai.
Laukia tolimos kelionės,
Neišvaikščioti takai.

Dar gerai, kad raketa
Neapsakomai greita.
Stumtraukį palikom vieną
Saugoti Mėnulio.
Jis ten laižo mėnesieną
Ant Mėnulio nulio.

Sako papūga Karuda:
- Mūsų raketa jau juda.
Mums jau laikas atsisveikint
Ir atsibučiuoti! –

Baisiai liūdna pasidarė.
Daktaras Aiskauda tarė:
- Atvažiuokit į Mėnulį
Bent pasisvečiuoti!

- Atvažiuosime!
Netrukus! –
Šaukia visos lėlės.
O plonos Onos skruostukais
Rieda ašarėlės.
Verkia ji labai liūdnai.
Ne bet kaip, o mėlynai.
Ji tikrai suvalgė dažą.
Visą gabalą nemažą.

Avas sėdasi už vairo
Ir į šonus nesidairo,
Spaudžia stabdį koja.
Avas lėks greičiau už vėją.
Lėlės, jį įsimylėję,
Jam rankutėm moja.
Tik Onutei dar sunku –
Ji kamputy tūni.

- Pirmą kartą sutinku
Tokį mielą šunį, -
Ištarė lėlytė Silva
Ir pridūrė atvirai:
- Kaip gerai jis gydo pilvą!
Tai ne mūsų daktarai...

O lauke prie kiemo durų
Raketa tik žuru žuru –
Žybtelėjo. Dingo.
Ant palangės atsistoję,
Dar ilgai lėlytės moja –
Sveikos ir laimingos.

Vakarais dabar ilgai
Žiūrim į Mėnulį:
Ten gyvena mūs draugai,
Stumtraukis ten guli.
Matom daktarą tenai,
Artimą ir savą.
Girdim naktimis dažnai
Lojant šunį Avą.

Vakar žaidėme kieme,
Gavom laišką šitą.
Trumpą laišką, kuriame
Štai kas parašyta:

Jei susirgot viduriais,
Jei pilvuką skauda,
Gerkit pieną – ir praeis.
Daktaras Aiskauda.

Mes parbėgom į namus,
Popieriaus paprašėm,
Atidėję žaidimus,
Sėdom ir parašėm:

Mes nebijome ligų,
Augame kas dieną.
Iš visų mažų jėgų
Geriam saldų pieną.
Su pirmąja raketa
Į svečius atvyksim.
Ram ta drylia,
Dra ta ta,
Greitai susitiksim!

Pažiūrėsim iš arčiau,
Kaip ten tas Mėnulis.
Susirgai – tai kuo greičiau
Skambink
- VIENAS NULIS.

/Justinas Marcinkevičius/

Pingviniuk, AČIŪ

Labai prasau, gal kas turite zodzius Martyno Vainilaicio Ezio namai, dekui

gal zinot kur gauti daina "Ledu autobusiukas" ?

http://www.ritebite.lt/

EŽIO NAMAS

Papartyne atsilošę,
Du beržai berželiai ošia.
Po berželiais - kupstas žemas,
O ant kupsto - ežio namas.
Ežio namas kaip tvirtovė,
Kaip daili pilaitė stovi.
Šitą namą daugiametį
Pats Spyglys kadaise statė.
Kas gi dedasi šiame
Miško eigulio name?..

Pro langelį kaip akelę
Spyglio žmoną saulė kelia.
Atsikėlusi Spyglienė,
Rūpestinga eigulienė,
Puku puku, pus pus pus -
Krosnin kaišioja šapus,
Kursto ugnį, verda sriubą
Ir linksma prie lovų skuba.
- Atsibusk, ežy Spygly, -
Viso miško eiguly,
Atsibuskite, ežiukai,
Riestanosiai smaližiukai,
Kol sriuba dar neatšalo,
Kelkit, sėskite prie stalo!
Eigulys pramerkė akį.
- Reikia keltis, jei pasakė!
Atsibudo ir Spygliukai,
Du ežiukai eiguliukai.
Atsibudę atsikėlė.
Ir nutrūko pasakėlė.

Nenutrūko! Nenutrūko!
Eigulys užkandęs rūko.
O pupsėdama Spyglienė,
Rūpestinga eigulienė,
Išbučiavus mažylius,
Švelniai glosto jų spyglius:
- Išeinu ir aš, ir tėtė
Žalio miško apžiūrėti.
Na, o judu visą dieną
Žaiskit,
Gerkit stirnos pieną,
Paragaukite raguolių
Ar saldžių, gardžių meduolių,
Dėdės kiškio atneštų.
Tik neterškit man grindų,
Netriukšmaukit - puku puku -
Ir nelieskite degtukų!
- Mama, -
Sako du ežiukai, -
Mudu klusnūs - ne ožiukai,
Ne lapiukai - neapgausim.
Būk rami, neišdykausim
Ir neliesim - puku puku -
Nei dėžutės, nei degtukų!
- Taigi žaiskite gražiai!
Ir patenkinti ežiai,
Savo namą užrakinę,
Nupupsėjo per tankynę,
Nupukšėjo - pušku pyšku -
Apžiūrėti žalio miško.

Pasiliko du Spygliukai,
Du mažyliai eiguliukai.
Vienas pieno paragavo,
Kitas pelę pasigavo.
Pasigavęs -
Rita tita -
Ją šokdino visą rytą.
Cypt pelytė vargana:
- Pailsėkime! Gana! -
Ir į savo urvą gilų -
Šmurkšt įnėrė ir nutilo.
Du ežiukai - pus pus pus -
Šniukštinėja po kampus
Uostinėja tamsią landą,
Į pelytės urvą lenda.
Pūkši, rausias atkakliai,
Bet ilgi ežių spygliai,
O landa labai mažytė.
Kaipgi pelę išprašyti?..
- Grįžk, pelyte, kur prapuolei?! -
Prie urvelio šaukia broliai.
O pelė, gudri pelė -
Nė šiu šiu - kaip nebylė...
Gal negirdi?.. Gal užsnūdo?..
- Apgavai, gudruole, mudu!
Ir, gužėdami pasuole,
Svarsto broliai,
Kaip gudruolę išvadinti,
Išvadinus - pašokdinti.
Pirmas pupsi:
- Man vis knieti
Pelę vandeniu užlieti.
O antrasis:
- Ką tu?.. Ką?!
Juk pelė - ne lydeka,
Iš landynės, iš gilios,
Neišplauks - priburbuliuos!
- Na tai, -
Pirmo akys žvilga, -
Aš imu žarsteklį ilgą,
Žarstekliu ištrauksim ją!
- Kad pelė - ne žarija! -
Antras pūkšdamas prabilo.
- Į pelės urvelį gilų
Mes prikaišiosim skiedrų,
Beržo lapų, stagarų
Ir užkursime ugnelę.
Puls karšta ugnelė pelę,
Pakutens nosytę dūmai -
Išgaruos visi gudrumai!
Šoks pelytė iš kertės
Nuo ugnies kaip nuo katės!

- Sumanei geriau, kaip tėtė -
Nei atimti, nei pridėti!
Tu gudresnis už laputę!
Ir, po suolu atsipūtę,
Pasismailinę spyglius,
Neša broliai lapelius,
Neša skiedras ir, užvertę
Tamsų urvą, plačią kertę,
Nerimauja:
- Puku puku -
Neužkursim be degtukų!
O paliesim degtukus,
Duos mama į kailiukus.
Ir tėvelis dar pridės.
Oi, skaudės, brolau, skaudės!..

Du ežiukai susimąstė -
Kokią išeitį surasti?..
- Tu gudriau galvoti moki,
Tai galvoki, tai dūmoki, -
Tyliai siūlo pirmas brolis.
O antrasis iš pasuolės
Į virtuvę nuskubėjo,
Ant kėdės pasilypėjo
Ir, pagautas linksmo ūpo,
Degtukus nuo krosnies čiupo.
- Nebijok,
Išeidama
Neskaičiavo jų mama.
Neskaičiavo - nebaisu...
Mes nedeginsim visų.

Kad mamytė neįtartų,
Mums kailiukų neišpertų,
Mes tik vieną - čirkšt -
Ir pelę
Vėl šokdinam per dienelę!
Sumanyta - padaryta.
Dirbę, triūsę visą rytą,
Du ežiukai - pus pus pus -
Plykst ir uždegė lapus.

Spraga lapai, dūmai kyla.
Pramuštgalvių šonai šyla.
Džiaugias broliai - a ta ta...
Strykt ugnelė, strykt pikta,
Kyšt raudoną liežuvėlį
Ir į šluotą įsivėlė.
Pleška šluota suliepsnojus,
Strykt ugnelė, lyžt sienojus,
Lyžt ugnelė suolą platų...
Bus nelaimė - broliai mato.
Išsigandę - guru guru -
Bėga, ritasi prie durų,
Bando jas atidaryti -
Užrakinta! Ką daryti?!.
Kur vargšeliams pasidėti?..
- Gelbėk, mama! Gelbėk, tėte! -
Verkia broliai susigūžę,
O ugnis liepsnoja, ūžia.
Žu žu žu - pasieniais rangos,
Žu žu žu - pikta pro langus
Į pakraigę pasikėlė.
Ir nutrūko pasakėlė.

Nenutrūko! Nenutrūko!
Kiškis šaukdamas nurūko
Į paplentę per šilojus:
- Žvėrys, kelkitės, pavojus!
Ežio Spyglio namas dega!
Ugnyje sienojai spraga!
Bėga žvėrys ir žvėreliai.
- Tai žinia, kad ją paraliai!
O kiškelis nuo dirvono
Strykt pastrykt prie telefono.
- Priešgaisrinė?..
Kiškis kalba...
Į pagalbą! Į pagalbą!
Ežio Spyglio namas dega!
Ugnyje sienojai spraga!
Stogas pleška, pats mačiau!
Atvažiuokite greičiau!

Bebrų vadas girdi gandą.
- Ei, komanda, ei, komanda,
Ei, visi ugniagesiai,
Dega ežio trobesiai!
- Klausom! -
Bebrai vadui sako.
Ir iš seno miško tako -
Py py pypt - greičiau už kulką -
Mašina raudona dulka.
Py py pypt - sutrikdžius tylą,
Pro laputės žalią vilą,
Pro barsuko guolį ramų,
Mašina prie ežio namo
Atskubėjo per pušynus.

Opa opa - iš mašinos
Su kastuvais ir laužtuvais,
Su ilgiausiais gesintuvais,
Šoko bebro, darbo tvėrės.
O kartu su jais ir žvėrys,
Atskubėję viens po kito,
Namą degantį apspito.

Šernas iltim smėlį aria
Ir knysle į ugnį žeria.
Kiškis Piškis skeltalūpis
Neša vandenį iš upės.
Kiškiui padeda barsukas.
Voverė - ir ta čia sukas.
Tik laputė - kiau kiau kiau -
Slampinėja atokiau.
Kaip kempinė susiraukęs,
Pro vartus ir vilkas traukias.
- Ū ū ū, vilkiene, žengiam,
Mes abu ugnies privengiam!
Širdį pykina man dūmai...
Mums, be to, ežiai - ne kūmai.
Kartą juos nutvert bandžiau -
Nosį sau susibadžiau...
Ir nelaukę pro kemsynę
Nėrė, gaisro negesinę,
Du vilkai savais keliais.
Nėrė lapė pabaliais.
O name ežiukai rauda:
- Mam, karšta! Mama, skauda!
Griebės kiškis už ausų -
Pultų gelbėti - baisu!

Pultų briedis plačiaragis,
Pultų šernas juodanagis,
Pultų žvėrys - nedvejotų,
Jei sudegti nebijotų.
Bijo žvėrys, ir gana.
O, be to, - sunki spyna
Ant medinių durų kaba.
Ką daryti - kinkos dreba!..
Ką daryti - namas pleška!..
- Laužk duris, kūmute meška! -
Neištvėręs bebras tarė.
Atšleivojo rudnugarė,
Atsiskubino storulė -
Stukt - ir plačios durys guli.
- Tai šaunuolė, tai stipruolė! -
Pro duris išlaužtas puolė
Bebras gelbėti ežiukų.
- Grįžk! -
Meškutė jam sušuko.
- Tu sudegsi, suspragėsi,
Niekad saulės neregėsi!

Verks bebrienė prie pašlaitės,
Ir bebriukas liks našlaitis...
Grįžk, pražūsi!..
Bet narsuolis
Iš aprūkusios pasuolės
Ežiukus du nusitvėrė
Ir su jais atgal išnėrė.
- Ak, vos galo negavau,
Kol abu išvadavau...
- Ačiū, dėde, šimtą kartų! -
Žolėje prie kiemo vartų,
Du ežiukai kvapą gaudo,
Suodžiais pūkši, dūmais čiaudo.
O meškutė pro žilvitį
Atsirito - akys švyti.

Čiupo bebrą, pakilnojo,
Jam per šonus patapšnojo.
- Pagarba, ugniagesy,
Tikras didvyris esi!
- Netapšnok,
Negarbink, meška,
Neištversiu - šonai braška!
Prašom laiko negaišinti,
Aš skubu ugnies malšinti! -
Nusipurtęs nuo pečių
Piktą spiečių kibirkščių,
Bebras - liuokt prie kupsto žemo
Gelbėt ežio Spyglio namo.

Ir netrukus atskubėjęs
Nuo arimų greitas vėjas
Pro žilvičių tankius krūmus
Išnešiojo gaisro dūmus,
Iškedeno virš laukų.
Su gausiu žvėrių pulku
Bebrai gaisrą numalšino.
Bet... iš namo prie beržyno
Liko kaminas ir vienos
Be langų, be durų sienos.
Bebrai ugnį nugalėjo,
Plėnis vandeniu užliejo
Ir, susėdę į mašiną,
Nupypsėjo per pušyną.

Pamažu ir žvėrys dingo.
Prie degėsių nelaimingų
Parskubėję - pušku pyšku -
Vakarop ežiai iš miško,
Šniukštinėja.
- Kur Spygliukai?!.
O Spygliukai mažuliukai
Tyliai verkia - šiurpas krato:
- Imk, tėveli, diržą platų
Ir abiem už degtukus
Išvanok mums kailiukus!
Eigulys po kiemą pupsi:
- Ar jus lupsi, ar nelupsi,
Gimto namo po beržais
Neišgelbėsi diržais.
Prižadėjot - puku puku,
Kad neliesite degtukų,
Netesėjot pažadų...
Pikta, sūnūs, ir skaudu!..
Šitaip sunkiai namas ręstas...
Juodas vargas, alkis kęstas...
Ant spyglių kiekvienas rąstas,
Kiekviena lenta, plyta
Per smiltynus parvilkta...
Bet vėlu po laiko bartis.
Reikia, sūnūs, darbo tvertis!
Kol šiaurys neatsibastė,
Reikia naują namą ręsti!

Pus pus pus ežiai nelaukę
Iš pušyno, pro palaukę,
Per šilojus, bruknienojus
Ėmė ritinti sienojus.
Nusipustę kupstą žemą,
Ėmė ręsti naują namą.
Bet suręsti - ne uždegti...
Dirbo dieną, dirbo naktį
Šeimynėlė atkakliai.
Pylės prakaitu spygliai.
Kaip stirnaitė per dirvoną
Bėgo vasara geltona,
Bėgo laikas kaip vanduo.
Kol iškilo namo sienos,
Apsiniaukė šviesios dienos,
Atsiskubino ruduo.

Kol ežiai įstatė langus,
Pasipylė šaltos drangos, (dranga: ilgas lietus, sniegas su lietumi, dargana)
Kol įstiklino duris,
Atsibastė ir šiaurys.
Bet Spyglys duris uždarė,
O Spyglienė šiauriui tarė:
- Nors ir sprogsi iš pavydo,
Neįleisime į vidų!
Stūgauk sveikas kuo toliau!
Po berželiais pagaliau
Naujas namas kaip tvirtovė,
Kaip daili pilaitė stovi!
- Ir stovės! -
Sušuko broliai. -
Mudu prižadam nuo šiolei
Nei namie, nei šile
Nebežaist su ugnele!
Patikėk, tėveli, mama,
Mudu saugosime namą!
- Ką gi, reikia patikėti! -
Užsirūkė linksmas tėtė.
- Tiki, sūnūs! -
Pūkšdama
Pagyvėjo ir mama.
Tik šiaurys irzlus
Į kiemą
Ėmė švilpti, šauktis žiemą,
Nuo beržų lapus nugėlė.
Ir nutrūko pasakėlė.

/Martynas Vainilaitis/

Valio, didelis dekui

dukra sako kad ne sitas :|, gal ir kitaip ta dainele vadinasi

ten dainuoja tokius zodzius:
tai padukele ziema, pasistenge piesdama...
visa nakti tliai tyliai akvarele balta pyle...


daugiau nemoka

laba diena gal kas zino koki eilerasti apie sporta arba sveikata?

berods kartosiuos :

DRĄSŪS,STIPRŪS,VIKRŪS ARBA ATVIRKŠČIAI

Miške nori kurtis
Krepšinio komanda,
Tik trenerio niekaip
Žaidėjai neranda,
Nes treneris turi
Kiekvieną suprasti
Ir kamuolį
Taikliai išmokyt išmesti.
Dėl blogo charakterio
Vilkas netinka,
Meška tinginė,
O laputė klastinga.
Ir bebrui
Žaidimai tikriausiai nerūpi,
Tik žiūri,
Kaip medį įversti į upę.

TAI KĄ DARYTI?

Na, ką čia daryti?
Na, ką čia daryti?-
Galvoja lazdynų tankmėj
Voverytė.
Kai miškas nutyla
Ir saulė nusėda,
Galvoja apuokas,
Galvoja pelėda...
Gražu būt įrengt
Stadioną pušinį
Ir kiauras dienas
Treniruotis krepšinį...

TAI KODĖL NĖRA KOMANDOS?

Komandos nėra,
Nes nėra stadiono,
Nes žvėrys-
Kas bastos,
Kas ilsis ant šono,
Kas snaudžia prieš saulę,
Kas knarkia pavėsy....
Juk jų paprasčiausion talkon
Neprisikviesi...
O ten,
Kur visi slampinėja ir tingi,
Krepšinio dalykai
labai sudėtingi.

Per daug jau visų
Pageidavimai skirias
Ir pykstas per tankiai
Gyventojai girios...

Kas turi įrengti
Aikštelę,tribūną?

Tenai, kur nesantaika,-
Soprto nebūna.

A.Karosaitė.Trakšt ir brakšt.

..............................
RYTMETINĖ MANKŠTA

Kas linksmai kas rytas
Iš lovelės ritas?
Čipolinas
Buratinas
Ir visi
Vaikai mankštinas.

Dagiliukas groja
Ir sparnais plasnoja.
Paplasnokim
Mes rankutėm
Kaip dagiliai
Su zylutėm.

Ko varlytės tupi?
Gal musytės rūpi?
Mes pritūpę
Pagunguosim,
Nesuklupę
Atsistosim.


Ko kiškučiai žiūri
Į vaikučių būrį?
Vai, norėtų
Ir kiškučiai
Taip mankštintis,
Kaip vaikučiai.

K.Kubilinskas