Ežiukas Dygliukas
Aš esu ežys Dygliukas
Mano rankose krepšiukas.
Grybų, uogų prisidėsiu
Žiemai atsargų turėsiu.
Karlsonas
Dievinu aš šokoladą,
Ir uogienę, marneladą,
Bet atleiskite, prašau,
Aš dar neprisistačiau.
Mėgstu laipiot ant stogų,
Esu Karlsonas vardu.
Daugiau eilėraštukų, žaidimų ir įvairios kūrybos www.pasakukampelis.eu
RYTO PLAŠTAKĖLĖS
Iš rasoto krūmo kėlės
Penkios margos plaštakėlės.
Vieną pašaukė pietys,
Kitą - šnarantis kvietys,
Trečią - dobilas prie kaugės.
Ketvirta nuo savo draugės
Atsiskyrė ir žaliu
Pievų šilko sparneliu
Man prie lango pradaryto
Palinkėjo labo ryto.
O penkta... O kur penkta?
Va po smilga palenkta
Spinduliuką šviesti prašo
Ir vaikams skaičiuotę rašo.
/Martynas Vainilaitis/
Iš rasoto krūmo kėlės
Penkios margos plaštakėlės.
Vieną pašaukė pietys,
Kitą - šnarantis kvietys,
Trečią - dobilas prie kaugės.
Ketvirta nuo savo draugės
Atsiskyrė ir žaliu
Pievų šilko sparneliu
Man prie lango pradaryto
Palinkėjo labo ryto.
O penkta... O kur penkta?
Va po smilga palenkta
Spinduliuką šviesti prašo
Ir vaikams skaičiuotę rašo.
/Martynas Vainilaitis/
KNYGA
Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta
neapsakysiu. Nieks nepasakys.
Pats sužinok. Kas buvo užrakinta
iš lėto versis. Ir atvers akis.
Tada skaityk. Kas knygon įrašyta,
papasakot galėčiau, bet bijau,
vaikeli mano. Pats pasaulį šitą
išmok atmintinai. Ir nepamirški jau.
/Aidas Marčėnas/
Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta
neapsakysiu. Nieks nepasakys.
Pats sužinok. Kas buvo užrakinta
iš lėto versis. Ir atvers akis.
Tada skaityk. Kas knygon įrašyta,
papasakot galėčiau, bet bijau,
vaikeli mano. Pats pasaulį šitą
išmok atmintinai. Ir nepamirški jau.
/Aidas Marčėnas/
PROTĖVIO MALDA
Žemynėle - motinėle rūpestinga,
Sušukuok javų lygiuosius laukelius
Motinėlė - Žemynėlė rinko rinko
Saulės klėty aukso grūdelius.
Rinko, sėjo, laistė ir augino,
Žėlė želmens rugio kaip rūta,
Žemynėlė-motinėlė žino,
Kokia mūsų duona, kaip šventa.
Nuo vėjelio varpos lingu lingu,
Plaukia plaukia saulės upeliu,
Motinėle - Žemynėle rūpestinga,
Sušukuok javų lygiuosius laukelius.
/Kazys Bradūnas/
Žemynėle - motinėle rūpestinga,
Sušukuok javų lygiuosius laukelius
Motinėlė - Žemynėlė rinko rinko
Saulės klėty aukso grūdelius.
Rinko, sėjo, laistė ir augino,
Žėlė želmens rugio kaip rūta,
Žemynėlė-motinėlė žino,
Kokia mūsų duona, kaip šventa.
Nuo vėjelio varpos lingu lingu,
Plaukia plaukia saulės upeliu,
Motinėle - Žemynėle rūpestinga,
Sušukuok javų lygiuosius laukelius.
/Kazys Bradūnas/
TIK VIENĄSYK
Gimto namo langas
Ryto spindesy,
Mažą glostę rankos
Tau tik vienąsyk.
Graudžios dainos toly
(Amžiais jų klausyt!)
Ir kalba gimtoji
Tau tik vienąsyk.
Vėliavos ir ginklai,
Metraščiai visi,
Knygos ir paminklai
Tau tik vienąsyk.
Ąžuolų ūžimas,
Žaibas debesy
Kaip širdies plyšimas
Tau tik vienąsyk.
/Jonas Strielkūnas/
Gimto namo langas
Ryto spindesy,
Mažą glostę rankos
Tau tik vienąsyk.
Graudžios dainos toly
(Amžiais jų klausyt!)
Ir kalba gimtoji
Tau tik vienąsyk.
Vėliavos ir ginklai,
Metraščiai visi,
Knygos ir paminklai
Tau tik vienąsyk.
Ąžuolų ūžimas,
Žaibas debesy
Kaip širdies plyšimas
Tau tik vienąsyk.
/Jonas Strielkūnas/
QUOTE(opyte @ 2012 10 12, 18:37)
Laba
prašau jūsų pagalbos, sūnus darželyje mokosi eilėraštuką apie žiogą ir skruzdę, norėtų ir namuose pasimokyti, bet aš jo nerandu niekur Kiek išsiaiškinau jį išvertė Kostas Kubilinskas, va kiek pamenu:
Visą vasarą skambėjo,
žiogo muzika linkma.
Ir visai jis nepastebėjo,
kaip užklupo jį žiema...
prašau jūsų pagalbos, sūnus darželyje mokosi eilėraštuką apie žiogą ir skruzdę, norėtų ir namuose pasimokyti, bet aš jo nerandu niekur Kiek išsiaiškinau jį išvertė Kostas Kubilinskas, va kiek pamenu:
Visą vasarą skambėjo,
žiogo muzika linkma.
Ir visai jis nepastebėjo,
kaip užklupo jį žiema...
ŽIOGAS IR SKRUZDĖ
Visą vasarą skambėjo
Žiogo muzika linksma;
Ir jis pats nepastebėjo,
Kaip užklupo jį žiema.
Tarp pilkų laukų pilkųjų
Nebėra dienų puikiųjų,
Kur po lapais gretimai
Buvo stalas ir namai.
Viskas dingo. Šalta gruody.
Skurdas, badas, dargana;
Žiogui rūpi ne daina:
Kenčiant alkį kas diena,
Kam ateis galvon dainuoti!
Šliaužia Žiogas neramus
Į darbščios Skruzdės namus:
"Neapleisk manęs, kaimyne!
Duok man užvėjoj nakvynę,
Pamaitink skruzdžių penu
Lig pavasario dienų!" -
"Keista, kad likai be peno,
O ką dirbai, mielas mano,
Lig pirmų rudens šalnų?" -
"Kad, širdele, laiko trūko...
Žolynėliuos kas diena
Šokiai, muzika, daina,
Net galva man apsisuko." -
"Ak, tai tu.." - "Sakau tiesiog:
Visą vasarą pragrojau." -
"Tu vis grojai? Nežinojau.
Na tai eik, dabar pašok!"
/Ivanas Krylovas/
Sveiki,
gal kas zino, koki eilerastuka apie Gedimino pili?
gal kas zino, koki eilerastuka apie Gedimino pili?
Sveikos, supermamos. Labai reikia eilėraštuko apie kiškutį ar kokio kitokio naudojamo mokantis užsirišti batukus.
QUOTE(Vėta @ 2015 01 20, 21:55)
Sveikos, supermamos. Labai reikia eilėraštuko apie kiškutį ar kokio kitokio naudojamo mokantis užsirišti batukus.
KIŠKIO BATUKAI
Turi kiškis batukus,
Tuo jis pyškins per laukus.
Jo batukai keturi-
Striuku, striuku pagiry.
Šunys loja prie namų,
Kiškiui piškiui neramu.
Strykt kiškiukas į miškus
Ir... nuspyrė batukus.
/Anzelmas Matutis/
LINKSMAS KIŠKIS
Per laukus,
Labai plačius,
Ėjo kiškis
Į svečius.
Ėjo, ėjo
Į svečius,
Kolei peršalo
Plaučius.
/Sigitas Geda/
KIŠKIAI
Kas girelėj, kas girelėj,
Kas žaliojoj dedas.
Vaikšto kiškis ir kiškienė
Ir kiškelį vedas.
Kiškis lazdą rankoj laiko,
O kiškienė - skėtį.
O kiškeliui mažutėliui
Linksma bėginėti.
- Kad atbėgtų, kad atlėktų
Čia šunytis piktas,
Greit jam šonuose kaulelio
Sveiko nepaliktų.
Taip kalbėjo senis kiškis
Ir lazda grūmojo.
O kur buvęs, kur nebuvęs,
Štai šunytis loja.
Metė kiškis savo lazdą,
O kiškienė skėtį,
O kiškiukas vos bespėjo
Iš paskos dulkėti.
Toj girelėj, toj žaliojoj
Šitaip tai nutiko,
Kad ant kelio vien tik skėtis
ir lazda beliko.
/Kazys Jakubėnas/
KEISTAS ZUIKIS
Zuikis nuotraukas
Nudžiovė
Ir palindo
Į palovį.
Kaip tas nuotraukas
Atgauti?
Reikia zuikį
Permaldauti!
Atiduok paveiksliukus,
Atiduok mums
Žaisliukus,
Atiduok pasakėles
Ir laimingas
Dieneles.
/Sigitas Geda/
KIŠKIS
Buvo kartą senas kiškis,
o jo vardas buvo Piškis.
Jis sėdėjo tarp kopūstų
ir pamatė Margį rūstų.
Tai iš daržo kad jau movė,
vos kopūsto nenugriovė.
/Kazys Jakubėnas/