Dainelės, žaidimai, eilėraštukai. Bendra skrynelė

Sveikos,

labai reikia to pasakojimo apie mama, kur skamba.... kai gimsta lelius ... ir sako gale, kad TU JĄ VADINSI MAMA ...

AČIŪ

Danguj gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?
- Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavim rūpinsis – atsakė Dievas.
- Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.
- Bet – neatlyžo mažasis – kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausius žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.
Vaikutis pakėlė į Dievą akis:
- O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?
Dievulis nusišypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.
- O aš girdėjau, kad žemėje yra blogu žmonių, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikutį:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.
Ir staiga mažutis nusiminė:
- Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...
Dievas pakėlė vaikutį ir tarė:
- Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką būsiu šalia tavęs.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė:
- Dievuli, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau, pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte

SENUKAS IR ANŪKAS

-Tu ,seneli, be dantų?
-Be dantų, sūneli...
-Neįkandi riešutų?
-Negaliu, Joneli...

-Kaip gerai...Praša, seneli,
Riešutus pasaugoti,
O aš eisiu į upelį
Valtele paplaukioti!


TEGU ŽUVYTĖS SĖDI

gaudo katinas peles,
aš ir tėtis-žuveles,
Bet žuvytė nė viena
Nebekimba, ir gana.
-Ką daryti?- klausiu tėtį
-Reikia kantriai pasėdėti...
pasėdėjau, pavargau
Ir tėveliui vėl sakau:
-Tai tegu žuvytės sėdi,
Mudu eikim pailsėti.
Kol sugrįšim iš trobos,
Joms sėdėti nusibos,
Ir žuvytės panorės
Paragauti meškerės...
-Tau geriau,- pasakė tėtis,-
Su žuvytėmis kalbėtis.

Na ir keistas mano tėtis!

Darželio išleistuvėms:
Berniukui;

Pirmą kartą į darželį
Su mama aš atėjau
ir visus vaikus į šalį
pasipūtęs nuvijau.

Užsispyręs kaip oželis
Aš kiemelyje verkiau:
- Nepatinka man darželis!-
Aš mamytei pasakiau.

mergaitei:

Pirmą kartą į darželį
Su lėle aš atėjau,-
Kai paprašė jos Roželė,
aš leižuvį kyšt tuojau.

Šiandien gėda prisiminti,
Kad buvau aš atžari...
Mes daržely užauginti,
Ir vaikučiai mes geri.

Bern.:

Mes darželyje išmokom,
Daug darbelių ir dainų.
Čia mes žaidėm, čia mes šokom
Čia prabėgo daug dienų.

Paskutinį kartą šiandien
Aš daržely tarp gėlių...
Visos mano mintys skrenda
Jau mokyklos takeliu.

Merg.

Lieka lėlės, lieka gėlės
Ir darželis tarp gėlių...
Rytą bėgsiu atsikėlus
Aš mokyklos takeliu.

Atsisveikinau kiekvieną
Ir vos vos nepravirkau:
Taip man gaila, kad šiandieną
Aš darželį palikau.K.Kubilinskas

NEVALGUSIS TAMOŠĖLIS

Sėdi Tomas atsilošęs:
-Aš nenoriu grikių košės...
ašraos į sriubą byra:
-Aš lėkštėj radau pipirą!
Aš nevalgysiu sriubos...-
Ir- išdūmė iš trobos.
Dumia jis, kur akys neša,
O pilvelis valgyt prašo...

Ką daryti? Neramus
Grįžta Tomas į namus.
- Mama, valgyt!- prašo vyras.
-Kad sriuboj yra pipiras...
- Na, tai duokit man košytės.
-Kad suvalgė ją pelytės...

Tamošėlis graužia plutą...
Lyg triušelio lūpos kruta,-
Kai pilvelis vėl išalko,
Tamošėlis viską valgo.

K.Kubilinskas
Papildyta:
TĖPLIULAS VĖPLIUKAS

Tėpliukas vėpliukas
Nei baltas, nei juodas.
Tėpliuko galvelė-
Lyg pakulų kuodas.

Plaukai pasišiaušę.
Nagai nevalyti.
Jis kramto, jis graužia
Nagus lyg pelytė.

Tėpliukas vėpliukas
Dryžuotas laip zebras.
Tėpliukas vėpliukas
Kaip katinas žebras.

Veidai tepaluoti,
Nagai rašaluoti...
Oi, reikia jį prausti,
Oi , reikia muiluoti!

..MURZIUKO AUSYS

Vaikšto Murzius nesiprausęs,
Lapsi jo nešvarios ausys...
O tu sėsk ir paklausyki,
Kas nutiko vieną sykį...

Vieną sykį šelmis vėjas,
Miežio grūdą pakylėjęs,
Įnešė ausin Murziuko
Ir pakluonėmis nurūko.

Miežis jo ausy įstrigo,
Brinko brinko ir ... išdygo,
Vešlų želmenį išleido
Ir lapoja Murziaus veidu...

Murzius murkso nesiprausęs,
Nors prižėlę miežių ausys.
Visas pulkas mokinių
Jį vadina ,, miežiniu“.

NETVARKINGAS DOMININKAS

Oi, koks vaikis netvarkingas
Nevaleika Domininkas:
Kelnės kiauros, veidas juodas,
Nosies galas degutuotas.
Be sagų jo palaidinė,
O kepurė kaip kempinė-
Suglamžyta,
Suvelta,
Sudraskyta,
Sutepta...
Oi, sunku,labai sunku
Su tepliorium berniuku!
Jei sutiksit tokį vaiką,
Rašaluotą nevaleiką
Trinkit, trinkit jį šiurkščiais
Ašutiniais šepečiais!

K.Kubilinskas

VASARĖLĖ

Vasarėlė jau atėjo
Iš šiltų šiltų pietų -
Vėl mes šokame pievelėj,
Vėl mes sukamės ratu.

Vėl dainuojam su paukšteliais
Girioj, pievoj ir laukuos,
Vėl mums žydi ramunėlės
Prie kepurių ir plaukuos.

Pinam didelį vainiką,
Pinam šypsančiais veidais,
Puošiam seną lauko kryžių
Pievų žydinčiais žiedais.

/Vytė Nemunėlis/

labai reikia gražaus eilėraštuko apie močiutę, bet kad nebūtų apie žilus plaukus ir raukšlėtas rankas

R. Skučaitė. Močiutė

Kas gera, kas šilta —močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia — močiutė.

Močiutė — tai pasakos ilgos,
raudonos uogelės ant smilgos,

Gėlių daigeliai sužėlę, lėlyčių margi drabužėliai…
Močiutė — mamytės mama. Močiutė — namų šiluma.

Apie močiutes

Kiek pasaulyje vaikučių,
Tiek juos mylinčių močiučių.
Bet aš štai ką jums sakau -
Jos ne tokios kaip seniau!
Skuba, bėga kaip ir mamos,
Nori būti gražios damos.
Nenešioja jos skarelių,
Ir sijonai iki kelių.
Sušukuoti jų plaukai,
Kartais net ilgi nagai.
Visos jos labai skirtingos,
Bet kažkuo vis ypatingos:
Vienos gydo mums dantukus,
Kitos siūna drabužiukus.
Dar jos rašo mums knygas
Ir linksmiausias daineles.
Jos mokyklose mokina,
Pačios mokytis ketina.
Kartais stato mums namus,
Braižo tiltus ir kelius.
Dar jos dėdėms vadovauja,
Po pasaulį net keliauja…
Taip, pasikeitė močiutės -
Be prijuostės, be skarutės.
Viena liko iš anksčiau -
Myli mus kaip ir seniau.

Sveiki,
Niekaip nerandu eilėraštuko apie vištą kur grūdus malė
Gal pagelbėtume?

Turbūt ne šitas?

DU GAIDELIAI

Du gaideliai, du gaideliai,
Baltus žirnius kūlė,
Dvi vištelės, dvi vištelės
Į malūną vežė...

Ožys malė, ožys malė
Ožka pikliavojo,
O ši trečia, ožkytėlė
Miltus nusijojo...

Musė maišė, musė maišė,
Uodas vandens nešė,
Saulė virė, saulė virė,
Mėnesėlis kepė...

[quote=Pingvinukas,2011 06 08, 13:37]
Turbūt ne šitas?

DU GAIDELIAI

Šitas Dekui

RUDENĖLĮ AŠ MYLIU

Per auksinių lapų tiltą
Rudenuio klevų supiltą
Varpeliu rugsėjis šaukia
Į mokyklos klasę jaukią.

Din! Garsiau dilin din dan!
Muzika ši -tau ir man.
Bunda raidės, skaičiai kelias,
Laukia knygos ir knygelės.

Din din dan! Dilin! Dilin!
Vesk žinių taku tolyn.
Rudenėlį aš myliu,
Ir džiaugiuosi varpeliu.


MOKYKLA VĖL ŽIEDUOS

Pasibeldė į langą
Rudenėlio daina.
Atkeliavo į klasę
Vėl rugsėjo pirma.

Šypsos saulė nuo ryto.
Kiek akelių šviesių!
Lapų šventei prikrito,
Ranką draugui tiesiu.

Rudenėlis svečiuojas,
Šypsenėlės veiduos.
Mokykla vėl atgijo,
Mokykla vėl žieduos.


/Z. Sadauskaitė/