Pasipuošusi, mažutė, Balto sniego paltuku Brenda per pusnis eglutė Be kelių, be takų. - Kur, eglute, tu eini? Gal mieste kur gyveni? - Per pusnynus aš einu Paklausyt žiemos dainų.
*****
Mes nulipdėm sniego senį, Sniego senį - Besmegenį. Na, o Senis Besmegenis - Nesmagu, vaikai, be senės Mes nulipdėm seniui senę, Kaip ir senis - Besmegenę, Na o Senė Besmegenė Sau anūkų užsimanė, Mes papustėm delniukus Ir nulipdėm anūkus
****
Žū žū žū per kiškio kiemą Šaltis vežė baltą žiemą. Kiškis piškis strykt iš miego Žvilgt pro langą - pilna sniego
***
Eilerastuku yra ikelta nemazai. Yra net 4 temos (aktyvios nuorodos sios temos pirmoje zinuteje). Pasitelkus paieska pagal zodi ir skirus truputi laiko issirinksite sau tinkama.
Sveikos, gal kuri turite ar mokate mintinai P. Cvirkos(?) Ievutė Pleputė(?) Mano mama prisimena tik kelias ištraukas iš šio kūrinio: Mano mama sakė, kad jūs Bronė žvairaakė,kad jūs tingit dirbti ir nemokat virti... Mama sakė, mes turtingi,o jūs dirbti visi tingit Poryt šulinį mes kasim ir šuniuką parsivesim. Jei kuri turite ar žinote kur galima būtų šį kūrinį perskaityti laukiu žinutės į a.ž.
O spalvotoji knygele,
vesk mane į savo šalį,
savo šalį stebuklingą,
kur žiedais į žemę sninga,
kur žvaigždėm į žemę lyja
O dangus tai lino laukas,
o po langu pinavijai
gieda strazdas. Aukso plaukus
prasiskleidus, basakojė
bėga vasara žolynais,
parugėm ir avietojais.
Paukščio snapą sidabrinį
sergsti medis, žvėrys šneka,
o širdelė mano plaka
Tavo lapai tai sparneliai,
imk mane į savo šalį.
Baltos lankelės - puslapiai skleidės... Juodos avelės - bėgančios raidės. Kas gi jas vejas? Akys kaip segės. Juodos avelės pasaką sekė. Pasaką sekė margą lyg raštą Apie pasaulio mėlyną kraštą, Apie teisybę, Apie gerumą, Apie Jonelio kvailio gudrumą. Lyg iš gausybės pilančio rago Juodos avelės - Kiek jos pasako! Baltos lankelės, Baltosios mano... Juodos avelės. Kas gi jus gano?
/Violeta Palčinskaitė/
Knyga kaip sodas Pilnas vaikelių Kurie viską išmano.
Knygos sodely Margi paukščiai gieda, Juodas sėklas barsto.
Viską nutuokia Ir tyliai kalba Apie pasaulio dalią.
Juodi grūdeliai Knygelės raidės Lapotais žodžiais išauga.
/Leonardas Gutauskas/
MANO KNYGELĖS
Mano knygelės dar plonos, Mėlynos, žalios, raudonos. Daug piešinėlių dailių, Paukščių, žvėrelių, gėlių.
Atbrenda vilkas per sniegą. Kiškis pakrūmėje miega. Bėgsiu tėvelio pašaukt Reikia tą vilką nušaut.
Vilkas baisus ir nedoras, Didelis, piktas ir storas, Cimpina sau tarp pušų. Aš kumšteliu jį mušu.
Meiliai paglostau aš kiškį: - Slėpkis greičiau, kiški piški! Lįsk po eglutės skara Knygoje vilkas yra!
Mano knygelėj nuo seno Žvėrys gražiai sugyveno. Bet atsirado vilkų, Ir mažesniems jau sunku.
Gal man išplėšti tą vilką Didelį, piktą ir pilką ?