Sveikos, gal kas tiksliai žinot, ar šito eilėraštuko autorė yra R.Skučaitė?
JIE
Kai manęs nėra namie,
Po namus sau vaikšto jie.
Groja spindulių stygelėm,
Džiaugiasi naujom knygelėm,
Dulkes nuo gėlių nuvalo,
Renka trupinius nuo stalo,
Ant palangės atsisėda
Ir tenai lyg paukščiai gieda.
Jei užeina geras ūpas,
Tai ant rožių puokštės supas.
Ir - nors niekas jų neprašo,
Netgi pasakas tau rašo!
Jie apeina visą butą,
Aš žinau, kada jų čia būta,
Nes visur lyg niekur nieko
Jų pėdukės mažos lieka...
Kas tie jie, neklausk verčiau!
Jų aš niekad nemačiau.
Juk sakiau: kai vaikšto jie,
Tai manęs Nėra namie.
Consado, taip, tai Ramutės Skučaitės eilėraštis
Kipse, ačiū
Kipse, ačiū
Kai uždainuoja ABĖCĖLĖ (CD)
CACA - Pagrandukų dainelės 2 dalis
Batuotas Katinas (Šarlio Pero ir Brolių Grimų pasakų motyvais) (2006)
Simona Milinytė ''12'' (2008)
Olia-lia ,,Vilkas ir 7 ožiukai''
Pop choras ,,Lašeliukai'' - Rinkinys
Šypsena ''Išdykę vaikai''
Šypsena ''Skrisk dainele'' (2006)
Vaikų balsas - 2005
Projektas ''LTV Svečiuose pas pasaką'' (2002)
Naminukas - Naminuko dainelės
Rinkinys ''Laumės juosta. Smagiausios daineles'' (2009)
Upeliukas ,,Vaikystės šventė''
Upeliukas ,,Gimimo diena''
Vilma ir Saulės zuikučiai (Rinkinys) Vilma ir saules zuikuciai
Saulutė ,,Gražiausiu taku'' (2003)
Raganiukės Teatras ''Šlovė meškinams''
CACA - Pagrandukų dainelės 2 dalis
Batuotas Katinas (Šarlio Pero ir Brolių Grimų pasakų motyvais) (2006)
Simona Milinytė ''12'' (2008)
Olia-lia ,,Vilkas ir 7 ožiukai''
Pop choras ,,Lašeliukai'' - Rinkinys
Šypsena ''Išdykę vaikai''
Šypsena ''Skrisk dainele'' (2006)
Vaikų balsas - 2005
Projektas ''LTV Svečiuose pas pasaką'' (2002)
Naminukas - Naminuko dainelės
Rinkinys ''Laumės juosta. Smagiausios daineles'' (2009)
Upeliukas ,,Vaikystės šventė''
Upeliukas ,,Gimimo diena''
Vilma ir Saulės zuikučiai (Rinkinys) Vilma ir saules zuikuciai
Saulutė ,,Gražiausiu taku'' (2003)
Raganiukės Teatras ''Šlovė meškinams''
sveiki,
gal kas žino eilėraštuką apie voveriuką, vaikas darželyje mokinasi, bet neprisimena žodžių, tik pradžią
"Voveriukas tindiriukas....sumanus.... vikrus"
labai būsiu dėkinga, jei kas parašys, kaip yra tiksliai
gal kas žino eilėraštuką apie voveriuką, vaikas darželyje mokinasi, bet neprisimena žodžių, tik pradžią
"Voveriukas tindiriukas....sumanus.... vikrus"
labai būsiu dėkinga, jei kas parašys, kaip yra tiksliai
MIGLOTAS VAKARAS
Iš tų kalnelių tolimų,
Purių pusnelių kilimų
Sugrįžta vakaras miglotas
Sustoja tyliai prie namų.
Ir aš į kambarį skubu,
Krosnelę užkuriu žabu.
- Užeik, miglotas vakarėli,
Skaitysim pasakas abu.
Prisėda vakaras šalia.
Šakelė virsta ugnele.
Ir bėga raidės - juodos avys
Baltąja knygos pievele.
Ir klausom žodžių kaip žynių -
Senų, protingų, sumanių.
Ir mylim knygą, pabuvoję
Už jūrų marių devynių.
/Martynas Vainilaitis/
Iš tų kalnelių tolimų,
Purių pusnelių kilimų
Sugrįžta vakaras miglotas
Sustoja tyliai prie namų.
Ir aš į kambarį skubu,
Krosnelę užkuriu žabu.
- Užeik, miglotas vakarėli,
Skaitysim pasakas abu.
Prisėda vakaras šalia.
Šakelė virsta ugnele.
Ir bėga raidės - juodos avys
Baltąja knygos pievele.
Ir klausom žodžių kaip žynių -
Senų, protingų, sumanių.
Ir mylim knygą, pabuvoję
Už jūrų marių devynių.
/Martynas Vainilaitis/
PAUKŠTIS PASAKOJA VABALAMS APIE SNIEGĄ
Ak, Vabalai, Vabalai,
Gaila man jūsų labai.
Niekad nematot sniego -
Viską gražiausia - pramiegat.
Skubat miegot ir žiemot,
O nepažįstat - žiemos,
Jūs galvojat, kad sniegas -
Baltas ir šaltas niekas.
Manot, žiema - kaip ruduo,
Sniegas - lyg baltas vanduo,
Kur per akmenis slysta -
Jūs nežmoniškai klystat.
Sniegas - saldus kaip ledai,
Kai liežuviu bandai -
Sniegas kvepia kaip mėtos,
Tirpsta, vos prisilietus.
Sniegas, švelnus ir vėsus,
Plunksnomis puošia visus,
Glosto visus iš lėto -
Mylimus ir mylėtus.
Snaigės atrodo gražiai -
Lyg mažulyčiai ežiai,
Jos prie blakstienų limpa
Ir medumi pakvimpa.
Būna šalta labai,
Būna - giedam laibai,
Būna - sniege kaip aguonos.
Kojinės paukščių raudonos.
Sningant minkštai ir baltai
Norisi skristi aukštai,
Kartais norisi verkti,
Kartais - lėkt užsimerkus.
Kelkit greičiau, Vabalai,
Kelkit anksti ir vėlai!
Sniegas tai jums ne žaislas,
Sniegas - tai baltas gaisras.
Kelkit žiemos vidury,
Skriskit pūgos sūkury.
Tas, kas nematė sniego, -
Nieko nematė, nieko.
/Liutauras Degėsys/
Ak, Vabalai, Vabalai,
Gaila man jūsų labai.
Niekad nematot sniego -
Viską gražiausia - pramiegat.
Skubat miegot ir žiemot,
O nepažįstat - žiemos,
Jūs galvojat, kad sniegas -
Baltas ir šaltas niekas.
Manot, žiema - kaip ruduo,
Sniegas - lyg baltas vanduo,
Kur per akmenis slysta -
Jūs nežmoniškai klystat.
Sniegas - saldus kaip ledai,
Kai liežuviu bandai -
Sniegas kvepia kaip mėtos,
Tirpsta, vos prisilietus.
Sniegas, švelnus ir vėsus,
Plunksnomis puošia visus,
Glosto visus iš lėto -
Mylimus ir mylėtus.
Snaigės atrodo gražiai -
Lyg mažulyčiai ežiai,
Jos prie blakstienų limpa
Ir medumi pakvimpa.
Būna šalta labai,
Būna - giedam laibai,
Būna - sniege kaip aguonos.
Kojinės paukščių raudonos.
Sningant minkštai ir baltai
Norisi skristi aukštai,
Kartais norisi verkti,
Kartais - lėkt užsimerkus.
Kelkit greičiau, Vabalai,
Kelkit anksti ir vėlai!
Sniegas tai jums ne žaislas,
Sniegas - tai baltas gaisras.
Kelkit žiemos vidury,
Skriskit pūgos sūkury.
Tas, kas nematė sniego, -
Nieko nematė, nieko.
/Liutauras Degėsys/
Gal kas žinote V. Patacko eilėrašti iš knygos "Dangaus žvėrys" Kovas
SNIEGO PLAŠTAKĖS
Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės.
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę.
Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant senų supynių supos.
/Violeta Palčinskaitė/
Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės.
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę.
Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant senų supynių supos.
/Violeta Palčinskaitė/
SNIEGO DRUGIAI
Ant šerkšno žiedų
sparneliai balti.
Šį rytą mieste
stogai apsnigti,
ir gatvė visa
šviesi lyg sapne,
bet skraidom trumpai
sutirpstam delne.
Tačiau jei vaikams
tas šokis gražus,
snieginiai drugiai
ilgai nepražus
ant ledo gėlių,
po saule skaidria,
virš jūsų galvų
plasnosim ore...
/Judita Vaičiūnaitė/
Ant šerkšno žiedų
sparneliai balti.
Šį rytą mieste
stogai apsnigti,
ir gatvė visa
šviesi lyg sapne,
bet skraidom trumpai
sutirpstam delne.
Tačiau jei vaikams
tas šokis gražus,
snieginiai drugiai
ilgai nepražus
ant ledo gėlių,
po saule skaidria,
virš jūsų galvų
plasnosim ore...
/Judita Vaičiūnaitė/