Dainelės, žaidimai, eilėraštukai. Bendra skrynelė

Aciukas radau

Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…

Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.

/Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė/

NORIU MEDAUS

Žydi alksnynas,
Kvepia medum.
Noriu medučio,
O nerandu.

Laiko alksnynas
Medų aukštai.
Dūzgia spurgeliuos
Bičių šimtai.

/Janina Degutytė/


BALANDIS

Palydėjęs žiemą
Dvelkia šiltas vėjas.
Per besniegę žiemą
Upeliukai liejas.

Šoka Nemunėly
Spinduliai suktinį.
Sklando gandras mėly –
Sveikina gimtinę.

Tūkstančiai žibuoklių
Puošia miško taką.
Ant šakų sūpuoklių -
Vėl varnėnai šneka.

/Leonas Vitkauskas/


ŽIBUTĖS

Miega žemės glėbyje
Pirmos miško gėlės,
Bet jau skamba danguje
Linksmas vyturėlis.

Kaip ugnelės sužėrės
Miškuose žibutės -
Pažiūrės tuoj, pažiūrės
Melsvos jų akutės.

Skamba ryto danguje
Mažas vyturėlis,
Ir laukuos ir širdyje
Jau pavasarėlis.

/Petras Gaulė/


MOTULĖS GIRIA

Kai paukščiai nutyla
Vėlai vakare,
Ateina prie lango
Žalioji giria.

Nubarsto spygliukais
Ji žemuogėm taką,
Prigludus prie lango
Tau pasaką seka.

Ir tyliai pamoja
Žalia rankele -
Taip norisi girią
Vandint motule.

/Zita Gaižauskaitė/


VASARA

Vai malonios, tai malonios
Prie upelio saulės vonios!
Pūšku pūšku į upelį...
Žuvys, nerkite į šalį.

Plaukia žuvys ir berniukai,
Rankos tartum pelekiukai.
Vandenėlis - ū ta ta!
Saulė - mūsų sveikata!

/Kostas Kubilinskas/


KUR PASAKĖLĖ

Trys zuikučiai atsikėlę
Blaškos po giraitę,
Pametė jie pasakėlę,
Kur prieš miegą skaitė.

Šitokia puiki knygutė!
Kaip visi ją vartė
Paieškokim, turi būti
Krūme ar paparty.

Devyni rytai prabrėško
Ir dešimtas kelias,
Trys zuikučiai tebeieško
Pasakų knygelės.

/Alma Karosaitė/

KEPSIM DUONĄ

Pataluos baltučo sniego
Žiemkentėliai tyliai miega.

Ir sapnuoja kaip rugsėjy
Artojėliai juos pasėjo...

Mes iš tų gelsvų grūdų
Kepsim duoną... Bus gardu.

Kviesime draugus į puotą,
Rieksim riekę, saulės duotą.

Tų, kas valgys šviežią duoną,
Švies veideliai nuo raudonio/

/Jonas Lapašinskas/

Aciu! tikrai ta dainele
bet ar galima is to psl parsisiusti?

MYLIU AŠ TĖVYNĘ

Myliu aš tėvynę,
Lietuvos šalelę –
Jos daina man širdį
Lig saulutės kelia.

Myliu mūsų krašto
Mūs tautos veikėjus,
Nepriklausomybės
Pranašus skelbėjus.

Jie mums aušrą nešė,
Naują rytą kėlė,
Kad laisva gyvuotų
Mūsų tėviškėlė.

Jie siūbavo Varpą,
Jie išugdė Viltį,
Kad iš vergo pančių
Laikas laisvėn kilti!

Brangūs man tėvynės
Girios ir laukeliai,
Pievų žolynėliai
Ir maži paukšteliai.

/Vytė Nemunėlis/


ŽAISK SU MANIM

Žaisk su manim.
Ir pilaitės
Švies purpuriniais
Dažais.
Žais tų pilių
Karalaitės,
Patys karaliai
Žais.

Šoktels
Pro diemedžio kerą
Saulės kiškelis. -
Ir tu
Jusi pajusi,
Kaip gera
Žaisti ir džiaugtis
Kartu.

/Martynas Vainilaitis/


MALŪNO ŪSAI

Argi malūnas
Laukų galiūnas?

Vėjas už ūsų
Malūną mūsų,

Tartum barsuką,
Tampo ir suka.

Vėjas nubunda.
Girnos sudunda.

Maišas prayra,
Miltai pabyra.

Malūnas čiaudo.
Jam kviečio šiaudu

Panosėj brauko
Vėjas ant lauko.

/Juozas Nekrošius/


LABAS, SRAIGE!

- Sraige, labas! Kur eini?
- Į pasaulio kraštą!
- Ką tu, sraige, gabeni?
- Aš nešioju paštą.

- Ar sunkus tavo krepšys?
- Oi, sunkus be galo!
- O iš kur žinias neši?
- Iš pasaulio galo...

/Jurgis Kunčinas/


VABALĖLIŲ VAKARAS

Dūzgia gaudžia
Vabalėliai,
Pina saulėtus
Šilkus,
Jų giesmelė,
Lingo rito,
Supa klonius
Ir laukus.

Gaudžia kloniai,
Lingo rito,
Ošia girios
Ir kalnai,
Vasarėlę,
Lingo rito,
Kas nudažė mėlynai?

/Leonardas Gutauskas/


KNYGUTĖ

Aš knygutė nedidutė,
Bet dalykų daug žinau,
Šimto metų nesulaukus
Viską viską išmanau.

Aš knygutė gero būdo,
Man negaila pasakyt,
Tik lapelį po lapelio
Prašom viską paskaityt.

/Vytė Nemunėlis/


MAŽI IR DIDELI

Tėtis strazdelis:
- Nutilkite! - kužda. -
Mažas žmogelis
Žvelgia į gūžtą!

Brazda strazdelio
Vaikučiai pūkuoti:
- Mes - dideli!
Ko mums mažo bijoti?

/Anzelmas Matutis/


SŪPUOKLĖS

Supuosi, supuosi...
Sūpuoklės siūbuoja,
Lyg sparnas užburtas
Plasnoja, plasnoja.

Net užima kvapą,
Net vėjas pakyla,
Net supasi saulė
Virš mėlyno šilo.

Supuosi, supuosi, -
Apsvaigo galvutė...
Vai, supas ir supas
Padangėj saulutė...

/Janina Degutytė/

superinė tema šaunuolės mamos

Rugsėjo 1-ai ieškau ko nors gražaus apie bites-eilėraščių, pasakėlių. keletą radau, pasidalinu, bet ką nors dar praleidau

BITĖ
Gale kaimo, už daržų,
Dūzgia bitė: "Žū, žū, žū!"
Mato - geltona gėlytė.
Nutūpė ant žiedo bitė.

O gėlytė vargana
Tyli, linkčioja liauna.
- Ką gi, plūke, tu galvoji,
Ko tylėdama svyruoji?

Dirbai tu, perdien vargai,
Tiek medaus jau pririnkai!
O ką aš galiu tau duoti?
Tik pasupti, palinguoti..

/grigorė vijerus/

Bitė
Kas ten skraido visą dieną,
Pailsėt negali.
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais.

Kas ten šnabžda raudingalviui
Dobilui į ausį?
Kas ten saulės spindulėliais
Sau burnelę prausia?
Tai bitutė triūsia, pluša
Tarp margų gėlelių –
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais.
Bitė renka saldų medų
Po geltoną laša.
O kokiam gi ąsotėly
Bitė medų meša?

/J.Degutytė/

Aviliai

Bitės
Lietų girdi…
Bičių
Aviliai -
Kaip sodybų
Širdys -
Soduose
Giliai.
Jei matai -
Tarp medžių
Šviečia
Aviliai -
Suk sodybon:
Svečią
Čia sutiks mielai.
/V.Kukulas/

BITUTĖ
-Oi, bitute, oi raina,
Ar medučio negana?
Beskraidydama ilgai
Tu tikriausiai pavargai.
Man atsakė darbininkė:
-Greit pavargsta tie, kas tingi.
Pailsėsiu avily,
Kai ateis žiema gili.
(Z. Gaižauskaitė)

Bitės bitės,
Neškit medų,
Kol nėra ant žemės ledo.
Bitės dūzgia avily
Suskaičiuot jų negali,
Iš landos lyg pro vartus
Neša medų. Jis gardus.
Bitės keliasi su saule,
Greit supranta jos apgulę.
Bitės čia ir ten toli –
Prisiartint negali.
Kai medaus pilni koriai
Būna budrios lyg kariai.
Iš landos lyg pro vartus
Šen bei ten – kelis kartus.
/Z.Sadauskaitė/

Obelėlė kai pražysta,
Žiedą išskleidžia gėlytė.
Tai suūžia, tai sudūzgia
Avily darbštuolė bitė.

Bitė, bitė , bitė, bitė
Nuo žiedelio prie žiedelio,
Renka, renka medų bitė.
Medumi dosniai vaišina

Zum zum zum darbštuolė bitė.
Eikš, ragausim kiek tik nori,
Piršteliu laižysim korį.
/E.Tolvaišienė/

DARBYMETIS
Bitė ritė medauninkė
Pasiraičius tešlą minkė.
Minkė tešlą, lipdė korį,
Liepos erdvėje pakorė.
Ir sušaukusi vaikus,
Davė vaško puodukus,
Liepė skrist į pievas, mišką,
Kur gėlytės skaisčios tviska,
Prasklaidyt žiedelių vilną
Ir prinešti korį pilną
Saldumėlio nuostabaus,
Tyro, gelsvo ir gardaus.
Tai darbuosis šeimynėlė
Visą visą vasarėlę.

/Salomėja Kaknevičienė/

BITUTĖS AVILY

- Avily, avily,
Ko per žiemą tu tyli,
Neišleidi skrist bitučių?

- Juk bitutės be skaručių,
Be vilnonių pirštinaičių.
Tai todėl ir neišleidžiu.

/Zita Gaižauskaitė/

MEDAUS ĄSOTĖLIAI

Geltoni medaus ąsotėliai
Ant liepos šakų sukabinti.
Užsnūdo po liepom šešėliai.
Geltoni medaus ąsotėliai
Lyg aukso verpeliai ir vėlei:
- Bitutės, atlėkite! - dindi.

Geltoni medaus ąsotėliai,
Ant liepos šakos sukabinti.

/Anzelmas Matutis/


BITUTĖ

Bitutė kamanė
Pabudus sumanė
Saldučio
Medučio
Dukrytėms parnešt.

- O, molio ąsoti,
Žiedeliai rasoti
Linguoja
Banguoja
Pakvipę medum!

Jau matom - po lašą
Ji neša ir neša...
Bitutė
Greitutė,
Bitutė darbšti.

Supylė į korį.
Tevalgo, kas nori, -
Alytė,
Dalytė,
Vytukas, Benys...

/Jonas Minelga/


NORIU MEDAUS

Žydi alksnynas
Kvepia medum.
Noriu medučio,
O nerandu.

Laiko alksnynas
Medų aukštai.
Dūzgia spurgeliais
Bičių šimtai.

Lekia bitelė
Pilna medaus.
Duok man lašelį,
Duok man saldaus!

/Janina Degutytė/

VYTUKAS IR BITELĖS

Žydi sodai baltai.
Laksto bičių šimtai.

Bus medučio saldaus, -
Ir Vytukas jo gaus!

Dūzgia bitės žieduos -
Žiedas medų joms duos!

O paskui su medum
Jos į avilį - zummm!

Blizga vaško koriai -
Kopsim medų noriai!

Žydi sodai baltai.
Laksto bičių šimtai.

Bus medučio saldaus, -
Ir Vytukas jo gaus!

/Kazys Papečkys/


DŪZGIA BITELĖ

Cit...
Paklausykim...
Smilgų vargonai
Gaudžia - rylužia railia...
Dūzgia bitelė
Pienei geltonai -
Krečia raselę gailią.

Cit...
Paklausykim...
Žvanga raselė,
Bitei nulenkus žiedą.
Dūzgia bitelė -
Žiedo seselė -
Medui giesmelę gieda...

/Martynas Vainilaitis/


AVILYS

Auksinis miestas,
nušviestas balto obelų žydėjimo.
Auksinis miestas.

Ten saulės kvapas ir gėlių sapnai
pripildo korių apvalias aikštes.
Ten saulės kvapas ir gėlių sapnai.

Vaško nameliai šviesūs ir šilti.
Tamsai ir melui - durys uždarytos.
Vaško nameliai šviesūs ir šilti.

Medaus nešėjų saulėta našta
sunki po vakarėjančiu dangum.
Medaus nešėjų saulėta našta.

Auksinis miestas,
nušviestas balto obelų žydėjimo.
Auksinis miestas.

/Janina Degutytė/


AVILYS

Vaško dvarelis
Su šimtu langelių,
Šimtas medaus puodynėlių,
Šimtas duonos kepalėlių -
Vis vienos motinėlės.

/Leonardas Gutauskas/


ŽIEDAI - BITUTĖS DARBAI

Medus
Saldus.
Bitutė šventa!
Žiedai!
Žiedai! -
Bitutės darbai.

Medus
Gardus.
Medus avily!
Neliesk,
Neliesk
Bitučių pilies!

Medus
Saldus.
Bitutė pika!
O kam?
Tik tam
Berniukui piktam!

/Juozas Nekrošius/