Dainelės, žaidimai, eilėraštukai. Bendra skrynelė

Norejau Jusu paprasyti
gal kas galetumete ideti kokiu eilerastuku apie arklius.
Dekoju!

KUMELIUKAS IR VĖJAS

Kumeliukas pievoje ieškojo vėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Nes ryte į jį pro kūtę
Vėjas pūtė, pūtė, pūtė,

Šiaušė uodegą, karčius pešiojo,
Stumdė, žnaibė, kojytes kilnojo.

Kumeliukui vėjas įkyrėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Visą žalią pievą prašuoliavo,
Vėjo nesurado, nepagavo.

/Danutė Grigaliūnienė/


ARKLIUKAS DARŽELYJE

Tas arkliukas, kur išdygo
Kitados daržely rūtų...
Vaikai, penketas metelių!
Koks jis didelis jau būtų!

Jo kaktoj ir dieną šviestų
Didelė balta žvaigždė,
Vardas jo Arkliukas būtų,
O Žirgelis – pavardė.

Ką jis veiktų ten, tarp rūtų?
Kas iš jo, vaikeliai, būtų?

Būtų, būtų sau arkliukas,
Šokinėtų kumeliukas.
Rytą, vakarui atėjus,
Jis miegotų tarp gėlių
Vyšnių žydinčiam sodely...

Ak, pažadint negaliu
To arklelio balto, širmo,
Kurį andai jums sukūriau...
Ganės jis tarp marių, jūrų,
Skabė jūros žoleles...

Žemės vasaras tylias
Jums norėčiau apsakyti.
Ten žirgelis baltas švyti,
Gieda jūrų daineles.

/Sigitas Geda/


BALTAKARTIS

- Pažabok man arklį, tėti,
Noriu aš pajodinėti!

Tėtis arklį pažabojo.
Pro vartus aš linksmas joju.

Joju, raginu aš sartį:
- Bėk, žirgeli baltakarti!

Baltakartis nusižvengė
Ir tiesiog į prūdą žengė.

Aš nuo arklio
Pūkšt į prūdą
Ir paleidau savo "dūdą"!

/Martynas Vainilaitis/


ŽIRGAS IR LĖLĖS

- Per dienų dienas aš raitas!
Juodbėrėlis mano greitas!
Nors neėda avižų,
Bėga - pažiūrėt gražu!

Nesispardo ir nekanda.
- Jis negyvas! - šaukia Vanda, -
Pats tu bėgi, o ne jis.
Tavo žirgas - pagalys! -

Pasidaro baisiai pikta,
Nors ir duok į kaktą sprigtą...
- O iš ko lėles darai?
Tavo lėlės - skudurai!

Tu meškiuką šleivakojį
Tik bučiuoji ir nešioji
Ir dar valgyt duodi jam,
Tam gremėzdui negyvam! -

Vanda tyli, kaktą trina,
Vežiman lėles sodina,
- Pakinkyk žirgelį tu,
Apvažiuosime ratu.

Trypia žirgas pakinkytas,
Koks gražus šiandieną rytas!
Žvirbliai čirškauja kieme.
Darda lėlės vežime.

/Bronė Buivydaitė/

MANO ŽIRGAS

MARGUČIŲ MARGINIMAS

Prisidėjau pintinėlę
Aš kiaušinių didelių.
Ant kiekvieno jų po gėlę
Didelę nupiešt galiu!

Ne po vieną - visą lauką!
Įvairių turiu dažų!
Ir galiu nupiešti daug ką.
Pamatysit, bus gražu!

Laukiau ištisus metus,
Kad nustebinčiau kitus!

/Birutė Lenktytė/

oi kaip gerai Velyku tematika, kaip tik narsciau interneta skersai isilgai, o kad butu ir grazus ir lengvai isimenenamas sunku rasti

o gal kas zinote eielrastuku apie avytes?

ĖRIUKAS IR GĖLĖS

Tu, ėryti, turbūt nežinai,
Kokie baikštūs gėlių sapnai, -

Vos snukutį prie jų priglausi -
Elfą miegantį užgausi.

Kanopėlėm jeigu trepsėsi,
Rasą iš žiedų išliesi.

Bėk, ėryti, namo, skubėki!..
Ant šiaudų ramiai gulėki -

Dar pažvelk į žvaigždynų lauką -
Ir sapnuok savo sapną jaukų.

/Renata Šerelytė/


AVINUKAI

Avinukai laižo rankas,
Avinukai prašo saldainio.
Ramunes pabodo jiems skainiot,
Jie paliko savo lankas.

Pabučiuok švelnius snukučius -
Jie tokie minkšti, lyg iš siūlų.
Avinukai ritasi kūlio
Per užlietus saule skardžius.

/Judita Vaičiūnaitė/

SAPNAI

Ar žinot, koks sapnas
Drugelį aplanko? -
Margesnis už margą
Pražydusią lanką.

Sraigė sapnuoja
Ilgiausią kelionę
Per girią, per kelią
Į Žaliąjį klonį!

Kai kūdroj mauruotoj
Užmiega varliukai,
Sapnai jų šlapi
Kaip vandens burbuliukai.

Taškuotus sapnus
Boružėlė sapnuoja:
Daugybė taškelių
Jai tyliai dainuoja.

Voriukas sapnuoja
Mažytį sapnelį -
Jis visas sutilptų
Į žvirblio snapelį.

O sapną didžiulį
Kaip didelį debesį
Briedis sapnuoja.
Sapnuoja ir stebisi.


JIE

Kai manęs nėra namie,
Po namus sau vaikšto
JIE.

Groja spindulių stygelėm,
Džiaugiasi naujom knygelėm,

Dulkes nuo gėlių nuvalo,
Renka trupinius nuo stalo,

Ant palangės atsisėda
Ir tenai lyg paukščiai gieda.

Jei užeina geras ūpas,
Tai ant rožių puokštės supas.

Ir - nors niekas jų neprašo,
Netgi pasakas tau rašo!

JIE
Apeina visą butą?
Aš žinau, kada jų būta,

Nes visur lyg niekur nieko
Jų pėdukės mažos lieka...

- Kas tie
JIE?

- Neklausk verčiau!
JŲ aš niekad nemačiau.

Juk sakiau: kai vaikšto
JIE,
Tai manęs
Nėra namie.


LYG IR PAUKŠTIS...

Prašmėžavo pro mane
Lyg ir paukštis,
Lyg ir ne.

Buvo vakaras.
Tamsoka.
Prašmėžavo -
Net baisoka!
Čia grįžau nuo pačio ryto, -
Lyg ir paukštis
Neatskrido...

- Net nuo ryto?
Nuostabu.
Neatskrisiu,
Nes kabu.
O todėl ramiai kabu,
Kad išgirstum, ką kalbu"

Kaip tu taip
Apie mane?..
"Lyg ir paukštis,
Lyg ir ne!.."
Jei geriau
Mane pažintum,
Niekad
Taip nepavadintum.

Juk esu
Šikšnosparniukas -
Mielas
Skraidantis žvėriukas!

Nevadink
Manęs paukščiu!
Netgi -
Lyg paukščiu -
Meldžiu!

Tu manęs atsiprašyk,
Atleidimo paprašyk,
Kad -
Šiukštu apie mane:
"Lyg ir paukštis,
Lyg ir ne!"

/Ramutė Skučaitė/

KOKIOS SPALVOS TYLA?

Kokios spalvos tyla, vaikai?
Spalvočiau tylą aš pilkai.
...Nurimo vėjas. Dangumi
Ropoja debesys širmi.
Lyg vangūs jaučiai - pamažu
Jie veža kubilus lašų.

O kubilai - dun dun, grum grum,
Iš tolo dunksčioja dangum.
Ir vis tykiau, pilkiau, melsviau.
Tyla pajuodo. O paskiau -
Toks dirigentas rykštele
Tik most, tik blykst. Tyla. Tyla -
Staiga - liutaurai, būgnai, lėkštės,
Cimbolai, dūdos - pliūpt - praplėšia
Orkestras gargiantis dausas
Ir marškas debesų sausas.

Per pusę perdrėksta tyla,
Lašai dryžuoti: pšša, prra, plla -
Šnarena, burbsi, gurksi, čiaudo,
O žemė juokias, geria, gaudo,
Mazgojasi, velėjas, prausias
Lašų spalvom, garsais margiausiais...

Kokios spalvos tylos minutė -
Tylos prieš skambią, skardžią liūtį?

/Meilė Kudarauskaitė/

SUMANĖ SRAIGĖS BADYTIS

Skubėjo dvi sraigės,
Bet žiūri nūnai,
Pakalnėje badosi
Du avinai.

Pastovi ir lekia
Jie šuoliais ilgais.
Net kibirkštys tyška,
Kai kerta ragais!

- Gal mes pasimuškim
Kaip tie avinai? -
Ir sraigės nusprendžia:
- Tuoj pat! Būtinai!

Tos sraigės jau bėga...
Diena ketvirta,
Bet dar vis tolokai
Jų mūšio vieta!..

Galop susitinka
Ir šliaužia kartu:
- Kaip sekas, drauguže?..
- Krutu, vis krutu...

Ar sraigės badysis,
Atspėk, paupy?..
(Kol šliaužė, užmiršo,
Ką tarės abi...)

/Julijanas Filipas/

Gal eilerastuku ar daineliu apie ramune zinot? 4 m. vaikui

Sveiki,o as beviltiskai ieskau daineliu,eilerastuku saugaus eismo tema,apie pareigas