Dainelės, žaidimai, eilėraštukai. Bendra skrynelė

Aciu labai

Labai reiktų pagalbos Reikia šio eilėraštuko pavadinimo ir autoriaus Gal kas žino

Kai saulės zuikutis pažvelgia pro langa
Aš švelniai bučiuoju dukrytei į žandą.
Sakau jai: jau kelkis mažyte,
O ji man atsako: atsoki, mamyte.

Dar noriu miegelio,
Saldžiai sapnavau
Kaip tūkstantį kartų
Tave bučiavau.

Kaip piešėm, mes kate ir namą, ir pelę,
Kaip tu man skaitei tą spalvotą knygelę,
Kaip dūkom lauke ir snaiges mes skaičiavom
Ir kaip su rogutėm nuo kalno važiavom.

Kaip kilimą siurbėm ir virėm sriubytę,
Kaip šėrėm kačiuką ir laistėm gėlytę.
Kaip šokom dainavom ir vėl paskui šokom
Kaip gražią dainelę dainuoti išmokom.

Matai, kaip per sapną
Aš jau pavargau.
Dar noriu miegelio-
Atstoki, prašau.

labutis. gal aks turite eielrastuku apie parsiuka? kiaulyte? piknika?

Čia labiau apie vaikus-paršiukus...

PARŠIUKAI IR RITA

Čiuku - čiuku!
Čiuku - čiuku!..

Fermoj tūkstantis paršiukų!
Srapinėja jie balti -
Pašerti
Ir išprausti.

Glosto juos
Balta
Teta.
Žiūri -
Atlekia Rita:
Murzina,
Visa dumbluota...

Ai! -
Tetulė čiumpa
Šluotą.
Šaukia ji
Balta,
Pikta:

Čia... kiaulytėms
Ne vieta!

/Anzelmas Matutis/


PARŠELIAI

Ta kiaulytė deglašonė
Purvynėly taisos vonią.
Tas paršelis nesiprausęs
Visados priskretę ausys.

Tą kiaulytę ur paršelį
Uždarysim į tvartelį,
Ko neprausia jie burnelės,
Ko neskaito iš knygelės.

Tu, broleli, dar mažiukas,
Bet jau vyras, ne paršiukas.
Tu iš ryto atsikėlęs
Jau skaitai iš abėcėlės.

Tu, sesyte, kaip gėlelė,
Nuolat sau prausi burnelę.
Tau dainelės, tau darbeliai,
Tau paršiukai ne broleliai.

Kas temoka kriuku-kriuku,
Tuos varysim prie paršiukų.
Šen, broliukai, į darželį.
Jukš, paršiukai, į tvartelį.

/Kazys Jakubėnas/


PARŠIUKAS BE SPARNŲ

Aš mąsčiau, galvojau daug dienų:
O kodėl paršiukas – be sparnų?
Pažiūrėkit, turi juk sparnus
Dažnas žemės vabalas šaunus, –
Turi juos muselė, skruzdėlė,
Turi sparną marių vėgėlė,
Turi sparną – žiedlapį gėlė,
O paršiukas – vaikšto be sparnų.

Boružėlė miklina sparnus,
Turi sakalas – labai senus,
Net šikšnosparnis – pusiau pelė...
Turi daug kas juos galų gale.
Turi medis šlamančius lapus,
Turi dangūs veriančius žaibus,
O paršiukas – vaikšto be sparnų.

Šia žeme aš vaikštau tiek dienų,
O paršiukui nedaviau sparnų.
Turi juos lėktuvai – išdidžiai
Po padangę nardo kaip gaidžiai,
Turi juos raketos ir laivai,
Bitėms – jie išmarginti gelsvai,
O paršiukas – vaikšto be sparnų.

Ši erdvė, žinau, pilna šviesos,
Bet kiek daug joje dar netiesos,
Kiek sparnuotų netikrais sparnais
Moja tartum valkatos skvernais,
Kiek besparnių, kylančių aukštyn,
Kiek sparnuotų, krintančių žemyn...
Man negaila tų sparnų senų,
Man paršiuko gaila – be sparnų...

/Sigitas Geda/

Dar pirmoje temoje yra apie kiaulaitę

jus nuostabi!!! aciu uz pagalba, kaip visada!!! bet kazkaip mintyse buvo sitas kitko.. bet sitie - be abejones variantai!!
tuoj parodysiu kokiai nuotraukytei ieskau tinkamuko...
]radikal.ru[/URL]

Svaiguti, visas savo knygeles perverčiau, tik tokie buvo su paršiukais. Gal dar bandykite ieškoti nuorodose, kur pirmame puslapyje

aciu uz pagalba vis tiek ! vadinas, jusu variantai bus vienu is mano variantu irgi prasikuiciau pora dieneliu jau, nieko gudro neuztikau
o gal apie piknikavima kas nors uzkliuve? torta? sakau maz taip susieciau
kaip sakoma, as tvira naujovems jau )))))

Ieškodama Kalėdoms radau eilėraštukų apie voverytes. Gal kam pravers
IŠDYKUS VOVERYTĖ

Voverytė
Rudakytė
Šokinėjo po egles,
Voverytė
Rudakytė
Svaidė riešutus, giles.

O pro šalį
Per šilelį
Senis šaltis ėjo,
Į krepšelį
Į krepšelį
Riešutus sudėjo.

Jeigu tu neišdykausi
Riešutų krepšelį gausi.
(K.Kubilinskas)


VOVERYTĖ

Visą rudą rudenėlį
Šokinėjo ji linksma
Nuo šakelės ant šakelės
Riešutėlis rinkdama.

Pilną gūžtą riešutėlių
Voverytė prisineš,
Kai ją žiemą aplankysiu,
Neužmirš gal ir manęs.

Kai mokyklon per miškelį
Rytą drošiu su vaikais,
Saldų saldų saldainiuką
Jai pasiūlysiu mainais.

-Kaip gyvuoji? Labą rytą! –
Voverytei šauksim mes.
Skanų skanų branduoliuką
Ji kepurnė man įmes.

Šokinėk sau, bėginėk sau
Riešutėlius rinkdama,
Voveryte rudnosyte,
Kaip pavasaris linksma!
(Vytė Nemunėlis)

kokio amziaus vaikucius jus pradedat mokinti eilerastukus? gal apie jonuka zinot koki eilerastuka? pernai dukterecia labai grazu sake kaledu seniui bet jau nebepamena jo.

LAIVELIS

Turiu laivelį mažą
Plonų plonų lentučių
Man jį padarė tėtis,
Kad jūrininku būčiau...

Einu krantu smėlėtu -
Žuvelės tyliai plaukia.
Ei, traukitės i šalį
Ir duokit laivui kelią.

Buvau Jonukas mažas -
Dabar jau didis Jonas
Ir man širdelėj gera,
Kad aš jau kapitonas.

buvo toks juokas, kai klasėj vienas vaikas taip padainavo

PRIE ŠVENTOJO LOPŠELIO
Nenuorama vėjau,
Kam džiaugsmą karpai-
Jau gaudžia, liūliuoja
Rarotų varpai?!

Nušvito Betliejus:
-Jėzuli brangus,
Ar tavo gimtinė
Bus čia- ne dangus?

Atbrisim pusnynais,
Užtvenksim gatves,
Prie švento lopšelio
Žvaigždutė atves.
/Jonas Minelga/

KALĖDŲ SENELIS

O-ho-hoo-
Atėjau!
Aš audros nebijau.
Kai žiemužė puotą kėlė,
Matot, barzdą man suvėlė!

Keliavau
Daug dienų
Su maišu
Dovanų.
Mano briedžiai eiklūs buvo,
Rogės lėkė-neišgriuvo.


O-ho-hoo-
Tai minia!
Na, visi
Pas mane!
Gintui dramblį, Mirgai lėlę,
Augiui-knygą gražuolėlę.
/Jonas Minelga/

Iš knygos ,,Be pipirų man skaniau“

ŠALTIS IR VAIKAI

Apsnigti visi takai.
Tai mums linksma, tai juokai!
Krinta snaigės pamažu.
Na, ar manot- ne gražu?

Per baltuojančius laukus
Šaltis vejasi vaikus.
Tegu vejasi, tegu!
Na, ar manot- ne smagu?

Jei sučiups jisai mane,
Tuoj supuls ant jo minia.
Kai subėgs visi vaikai,
Bus ir šalčiui ne juokai!
/Leonardas Žitkevičius/
***

PRAUSTYNĖS

Žiū-kiek sniego palei tvorą!
Visas kiemas koks šviesus!
Na, vyručiai, žybt į orą-
Tai išprausiu jus visus!


Švilpt per slenkstį, šmaukšt į sodą-
Jau nė vieno nematau.
Kai man bėgti nusibodo,
Triskart kūlio apvirtau.

Veltui ieškau jų už vartų:
Kur jie dingo, nežinia.
Tik staiga visi iš karto
Čiupo, išprausė mane...

Aš supykęs tuoj į šalį,
O draugai jau kambary...
Turiu murziną šunelį,
Tai reikės išprausti jį.
/Leonardas Žitkevičius/
Iš knygos ,,Čampas vampar“