QUOTE(Vaivuze @ 2008 10 11, 11:38)
Sveika, anksciau ir as stengdavausi virti sunui atskirai, bet is to nieko gero neisejo. Aisku ir mes valgydavom su juo kartu ir ta pati, bet ir jam ir mums labai greitai toks maistas nusibodo, jis pradejo labai stresuoti ir nervuotis, kad negali valgyti to ka buvo iprates, pradejo aiskinti, kad nekencia viso pasaulio ir nenori gyventi. Zodziu dabar jau mano sunus valgo viska kaip ir mes, aisku arbata geria be cukraus ir saldumynu labai ribojam, bet jei kokia svente ar sveciu turim ir jo cukrus geras, tai ir torto ir saldumynu tikrai suvalgo, tik insulinu tuos angliavandenius padengiam. Taigi siulyciau tavo mamai nestresuoti, nes nuo to ir jai ir tavo broliui tik blogiau
Jei mama turi interneta ir noro, tegu jungiasi prie musu www.dia.lt/forumas Ten ir receptu ras ir su kitom mamom pabendraus, savo isgyvenimais pasidalins ir daug naudingu patarimu ras. Zodziu ne tokia vienisa jausis
Jei mama turi interneta ir noro, tegu jungiasi prie musu www.dia.lt/forumas Ten ir receptu ras ir su kitom mamom pabendraus, savo isgyvenimais pasidalins ir daug naudingu patarimu ras. Zodziu ne tokia vienisa jausis
labai ačiū jums užnuorodą- būtinai perduosiu. Pas juos tokia pati bėda- negali valgyt ko įpratęs, o dar amžius toks- keturiolikinis... Irgi pyksta ant viso pasaulio, sako, gyvent nenoriu... O aš toli. Nė nežinau kuo padėt.