Diabetas

Ačiū.

Jungiamės ir mes pirmadieni sūnui suėjo 3 metukai, deja, gimtadienį sutikome ligoninėje praėjusį antradienį, "dėl viso pikto", kadangi jau keletą savaičių labai daug gėrė, šlapinosi, buvo irzlus, ištyrėm cukraus kiekį poliklinikoje.... turbūt ilgai dar nepamiršiu skaičiaus 11,9, nuo kurio viskas prasidėjo.... šį antradienš gryžom iš santariškių. Sunku, manau gerai tai suprantat..... Insulino leidimas mums visiška tragedija - ypatingai jei cukrus užkilęs, tada ypatingai sunku.... kol kas du žmonės turi laikyti, o aš badau savo mažių vakar buvau firmoje dėl pompos - ateinančią savaitę tikiuosi atsigulsim šįkart į antakalnį ir pajungsim pompą. labai noriu tikėti, kad tada mūsų gyvenimas bent truputį sunormalės. važiuosim ir į Kauną, bet manau dabar reikia truputį apsiprasti, gal su pompa bus smagiau keliauti.... kol kas Benediktas kalba, kad nusiims tą kompiuterį, tikiuosi įkalbinsim ir jam patiks. vis sakau jam, koks jis ypatingas.... ir viskas dėl CD. visa laimė, kad mano tėvai atvažiavę, nes turim dar pusantrų metų didesnę sesę, kuri visai ne laiku užkaukia, kad valgyti nori labai sunku, kai sūnus prašo valgyti, o dar ne laikas.... manau pompa šiuo atveju vienintelė išeitis. Pinigų jai, aišku, irgi nėra, o kainuoja 11 000 ... Na, bet kaip nors surinksim.
Norėjau paklaust vaikučių mamyčių - kaip švenčiat gimtadienius? nes ryt žadam pasidaryti šventę, tai suku dabar galvą, kuo čia vaišintis torto juk reikia - paskaitinėjau apie naują saldiklį seviją, galvoju pabandyti bent jau cukrų ja pakeist, niekas nebandėt?
ir kaip mamytės sukatės susirgus mažiems? nes mano darbui, kaip suprantu, atia atia.... nes į darželį leisti bent šiais metais jau neišeis....
laikykimės

Jo, laikykimės Mano sūnus susirgo 15 metų, serga jau 3 metus... Man buvo labia sunku, nelengva ir dabar. Daug kartų yra sunkiau, kai suserga toks mažas vaikutis... Tikrai neįmanoma įsivaizduoti su tuo nesusidūrus. Maniškis pats prisižiūri. Aš tik gamindama angliavandenius suskaičiuoju Kiek bendravau su mamomis, kurių mažiukai serga, tai visos pompomis patenkintos. Mano sūnus jos nenori
Norėjau parašyti kaip aš tortus darau. Pertepu su daugiau kremo. Dažniausiai iš rikotos. Nes rikota turi tik 5 angliavandenius. Jo labia saldinti nereikia. Biskvitą irgi galima iškepti mažiau saldų. Mano 100 gr. torto turi apie kokius 25 angliavandenius. Sūnus pietaudamas suvalgo net ir 100 angliavandenių. Tai kartu 100 gr. torto nieko baisaus Tik nežinau kaip mažam vaikui. Gal kitos mamos patirtimi pasidalins

Gal kas gali man padet susigaudyt.

Turim mes ir be diabeto daug bedu... Sitas damoklas irgi kabejo virs musu galvu, nes nes nuo metuku turim neaiskios kilmes pasikartojancias rytines ketonemijas. Kai istikdavo krize, guledavom reanimacijoj, padarius tyrima ne visada, bet daugeliu atveju rasdavo hipoglikemija. Periodiskai darant cukru poliklinikoj, visada budavo norma. Taip, kad diabeta atmesdavo. Sia vasara del visa ko endokrinologas skyre matuokli, tai daznai matuoju pati, ypac kai jauciu acetono kvapa ryte. Cukrus buna norma, kiek ir priklauso nevalgius.
Bet vakar buvo kitaip: ryte cukrus ~5, stiprus acetono kvapas. po saldzios arbatos, uzkandzio praejus apie valanda, gal maziau cukrus-11,9 pirma karta pamaciau toki skaiciu. daug girdziau nesaldziai. dienos begy (neribojant saldumynu, angliavandeniu) cukrus laikesi normos ribose. Vakare pries pat miega davem nevirto krakmolo du arb.saukstelius su vandeniu (del ketonemijos). sian po 12 valandu cukrus nevalgius - 6,1.
Turbut rytoj turiu tiesiu taikymu keliaut pas daktarus? prasyt siuntimo i santariskes, ar poliklinikoj padaro visus tyr.?
Esu skaicius, kad vaikai, kurie kencia nuo neaiskios kilmes ketonemiju, daznai vis tik suserga diabetu.

is anksto aciu, mergaites, labai laukiu atsakymo.

Kosemalose, suprantu Jūsų nerimą ir užjaučiu Jus. Kiek Jūsų vaikui metų? Dėl 6,1 labai nepergyvenčiau. Na, o tas 11,9 po saldžios arbatos ir užkandžių, mano manymu, irgi nėra toks tragiškas. Jūsų vietoj nepanikuočiau, į polikliniką nesiverščiau (čia tik mano nuomonė!), bet apribočiau vaikui saldumynus, saldžius gėrimus ir stebėčiau, nes jei cukrus virš normos, tai nereikėtų kasos labai apkrauti. Be to, jei labai neramu, jei valgote tokį pat maistą, kai randate jam aukštesnį cukrų ir sau pasimatuokite. Be to, gal vaikas sloguoja ar yra peršalęs, tai irgi turi įtakos. Ir dar, gal galėtumėte pasakyti, kaip padeda tas krakmolas prieš naktį? Tiesiog įdomu
Čia parašiau tik savo pasvarstymus, nes jau trys metai stebiu savo sūnų ir jo sveikatą, nepripažintas jam nei pirmo nei antro tipo diabetas, bet sutrikęs angliavandenių pasisavinimas yra ir bėdų su per dideliu cukrumi turime. Tačiau jau trys metai reguliuojamės ir laikomės mitybos pagalba. Nors medikai sakė, tai neveikia ir finale vis tiek jis susirgs CD. Bet kol kas rezultatai mūsų naudai ...

Aciu uz atsakyma Nepuoliau i poliklinika, daugiau paskaicius nusiraminau. Bet aisku, kad nera viskas gerai, siandien snekesiu su seimos gydytoja, pakalbesim ir apie tai. Nevirta krakmola(aisku, su vandeniu), kaip letai pasisavinama angliavandeni, rekomenduoja pries pat miega, kad isvengt rytines hipoglikemijos del 'naktinio badavimo', kuri ir sukelia ketonemija musu aitveju (bent kaip iki siol manem).

Kas liečia mityba aš jau persilaužiau. Seniau labai pergyvenau dėl kiekvieno papildomo angliavandenio. Dabar suvokiau vieną kad mes turim išmokt gyvent ir su greitais angliavandeniais ir išmokint susikaičiuot insulino papildomas dozes dar iki paauglystės. Pas mane vyresnėlis sveikas jam 16 metu, hormonų audros ir prieštaravimai neklausymai......... dar susipažinau su 1 diabetike mergaite man užteko jos replikos kol mama mane prižiūrėjo ir gyvenau pas mama viskas buvo ok........... išvažiavau mokytis į Vilnių prasidėjo naktiniai vakarėliai sausainiai sausainiukai hiper hipo glikemijos per savaite po 2 greitukes prikelt iš komos. To pasėkoje 1 akis ant ribos, kita pusiau su bėda gailisi mergaitė savo elgesio, bet ji nutrūko nuo griežto pavadėlio o kaip tvarkytis pati nemokėjo Dabar aš bent 1 kartą į mėnesį darau šventines dienas, valgom picas, cola zero ji visai nekelia nes su aspartamu, ledai, čipsai....... bet tokios dienos tik 1 kartą į mėnesį. Šitaip mes po truputi mokinamės kaip suvaldyt cukraus aukštus kilimus ir kad nenukristu iki hipo.

Nemanau kad paauglystėje kai draugai eis į picerijas, kino teatrus jūsiškis atsisakys motyvuodamas kad jam negalima. Jie juk vaikai, jie nori lygiai taip pat kaip ir sveiki vaikai, o to nutrūkimo jie paskui laukia kaip išganymo arba pasislėpę kemša, o paskui su vandeniu atskiedžia kraują

Čia tik man o nuomonė, jos neperšu bet pamastykit apie tai.

Jei kreipiatės į mane, tai pasakysiu, kad mano sūnus jau paauglys, jau jis eina į picerijas su draugais, jau jis moka pasakyti ne, kai jaučia, kad negalės pasakyti ne, tuomet sėdi namie (nesakau, kad jam tai lengva...) Jis LABAI nenori susirgti cukriniu diabetu, todėl labai stengiasi. Taip, kartais būna žiauriai sunku, jis būna liūdnas, net ir paverkia tyliai, tačiau... Niekas mes nežinom, kaip bus toliau, gal ir nebeatlaikys vieną dieną, bet tikiuosi tikiuosi Labai juo didžiuojuosi, nes ne kiekvienas suaugęs turi tiek valios, kiek jis. Mes angliavandenių niekad neskaičiuojame (na, insulino nesileidžiame, tad ir nėra prasmės skaičiuoti), tiesiog žinome, ką galima valgyti, ko nereikėtų ir ko griežtai negalima. Tačiau, kaip ir Jūs sakėte, kartais leidžiame sau mažus malonumus, tokius, kaip ledai, saldieji vaisiai, šokoladas ar net pyrago gabalėlis, dar prie malonumų priskirčiau ir kugelį nes labai jau jį megsta. Džiaugiuosi, kad nevalgo picų, traškučių, negeria kokakolos, tiesiog jų nemėgsta, negeria ir jokių parduotuvinių sulčių.
Ačiū už Jūsų nuomonę, pasidalintomis mintimis. Mes mamos, juk viską darome, siekdamos padėti savo vaikams, nuoširdžiai tikėdamos, kad tai ką darome, padės jiems būti sveikesniais ir palengvins jų dalią. Sėkmės

Rūgščių sąntykis štai kur problema antrojo tipo diabeto

Sveikos, tai štai mano didįjį pirmoka šiandien paguldė į reanimaciją cukraus kiekis kraujyje ryte buvo 25,2!!!!!!Pasižiūrim vienas į kitą ir nebežinom kaip reiks toliau gyventi... viskas taip šviežia ir nesuprantama, net nebežinau kaip reikės leisti į mokyklą, ką valgyti, kaip vartoti insuliną....

Ir gyventi toliau, ir į mokyklą eiti reiks... todėl pirmiausia teks pačiai nusiraminti ir neištyžti. Tik blaivia galva galima mąstyti. Viskas yra išmokstama: ir insuliną leisti, ir angliavandenius skaičiuoti. Sergant diabetu gyvenimas yra pakankamai pilnavertis. Ar geriau būtų jei slystelėtų gatvėje ir stuburiuką pažeistų? Nevaldytų kojų, rankų? Na jau neeeeeeeee.
Aišku, pradžia lengva nebus? Mokytis pirmiausia turėsite pati, o tik paskui vaikas. Kai susirgo manoji, jai buvo tik 2, 5 mėn. Koma, cukrus 36mmol, reanimacija, laukimas iki ryto ar išgyvens... brrrrr. Naujagimis, kuriam nepasakysi, kad dabar tau negalima valgyti, o injekcijos kas 3 val. visą parą... Darbo "patirtis" 17 metų, o atrodo ką tik. Per tą laiką technologijos labai pažengė, gyvenimas pagerėjo: adatėlės plonytės, juostelės ima mažai kraujo, atsirado pompos. Iš patirties galiu pasakyti, kad pradžioje labai puikus dalykas yra svarstyklės, kurios parodo ne tik maisto svorį, bet ir angliavandenius, baltymus bei riebalus. Jei prieš 17 metų buvo, tai dabar tikrai turėtų būti jų pirkti. Atmenu buvo brangokos, bet labai reikalingos. Kai išmoksit skaičiuoti insuliną ir angliavandenius, išbandykit pompą. Ji suteikia "sparnus' . Ir svarbiausia jei yra poreikis, bendraukit su kitomis mamomis, klauskit jų - kartais jos žino tai, ko nežino gydytojai... Nei akimirkai nepasiduokite savigraužai, savigailai, klausimams " o kodėl man, mano vaikui tai nutiko?", nepraraskite vilties, nes jūsų požiūris į ligą suformuos sūnaus požiūrį. Jei jūs jo visą laiką gailėsite, jis pradės gailėtis savęs. o ar jūs to siekiate?Laikykitės

Sveiki visi mes taip pat jungiames i jusu grupele musu21 men vaikiu pries kelias sav. diagnozavo 1 tipo diabeta ... tai dabar viskas aukstyn kojom apsiverte. Viskas nauja ir neiprasta...