DAROM 2011+

Jie nezino ka daro. Ir Jiems svetimo skausmo nebuna. Jei esate Tas, ismestas is barsciu (ne seimunas), tuomet neturetumete buti abejingas siai zmonijos nelaimei.

Malonu, kad ir tokiuose dalykuose izvelgiate jumora. As Jums baltai pavydziu.

Mergaites,tik atsargiai rinkit zodzius,mes juk ramios,mandagios ir protingos nes cia specialiai bangas siubuoja,o paskui paims citatas ir panaudos savo tikslams

Mergaitės
Prašau nusiraminti
Provokacijų padaugės, patikėkite. Ir jei kyla pykčio banga, emocijos paima viršųir nebegalite suvaldyti savęs - geriau neatsakinėkite. Vyno taurė leis ramiau į viską reaguoti.
Nepykyte, nekaltinkite ir nepulkite. Pakenksime pačios sau.
Patikėkite, žinau ką sakau

Jeigu kyla noras atsakyti, susirašykite atsakymus ant popieriaus lapo, po to pergalvokite, išgerkite arbatos, pasivaikščiokite ir pagalvokite ar verta aplamai pasiduoti provokacijai.

Geros jums nakties, visoms

Dėl šito niekas nesiginčija.

A) teko skaityti rimtą straipsnį, kiek neva žinančių savo tėvus iš tiesų nėra biologiniai ,,tėčio" vaikai, ir čia nekalbama apie donorystę, apvaisinimus, o elementarius žmogiškus paklydimus; b. kodėl tada nepriverčiate įsivaikinančių šeimų įsipareigoti atskleisti biologinius tėvus? juk itin dažai arba sužino labai vėlai, arba nesužino išvis.

Tame ir bėda, kad susipažinusios. Teko dalyvauti diskusijoje su ja rengusiais žmonėm. Tikimybių teorija remiasi, maždaug, yra tikimybė 0,15 proc, kad vaikui grės kažkoks bla bla bla, todėl šaldyti embrionų negalima, geriau kiaušialąstes (nors šias šaldymas kur kas labiau gali paveikti, nėra tyrimų apie šaldymo poveikį), remiasi pseudo katalikiškomis tiesomis, nors atsakyti į klausimą, kaip dažnai lankotės bažnyčioje, nesugebėjo. Ir čia ne pletkai, buvau, mačiau, girdėjau.

Va kur bėda, nei tie rengėjai, nei jūs čia dabar nesidomite gyvų žmonių istorijom. Yra moterų sumoteriškų bėdų diagnozėm pastojusių natūraliai.

Lygiai taip pat, kaip ir tas, kuris ryšis įsivaikinti ne savo genetinį paveldą. O mylimos moters dalis tame žmogutyje tik padidins ,,savinimosi" mastus.

Kontrklausimas: kaip turi jaustis moteris, iš kurios išpunktuotų pvz 15 kiaušialąsčių apvaisina tik tas tris leidžiamas, o organizmas patiria hiperstimuliaciją, medikai neleidžia sodint? Kaip jai jaustis? kur TADA dėti žmogučius? juk įdėti negalima, šaldyti - juolab?

Embrionas yra gyvybė, bet ir gamtoje tik dalis jų tampa žmonėmis, dalį sunaikina natūralioji atranka. Mikutienės projektas imasi teisėjo vaidmens - yra galimybė, kad bla bla bla, todėl neleiskime išvis.

O gal tik IVF dėka ji pastojo natūraliai antrą kartą. Kuris "GAL" yra tikrasis nei aš, nei jūs deja nesugebėsim atsakyt. Neretai organizme būna labai didelis hormoninis disbalansas (plius fiziologiniai-ginekologiniai "trugdžiai"), kuris po pirmojo IVF "užkuria" organizmą ir su sekančiu nėštumu pavyksta pastoti jau natūraliai.
Kyla įtarimų, kad dabartinė nevaisingų porų karta patiria Černobylio pasekmes ir jei mes IUI ar IVF pagalbomis nebandysime palaikyti pirmiausia savo tautos gyventojų skaičių, tai sulauksime to kas tiesmukiškai be pagražinimų parodyta filme "The Children of Men" Labai rekomenduočiau peržiūrėti-jei tik laiko atrasite savo "pertemptoje" dienotvarkėje.
Pradžioje valstybės nuodija savo piliečius nuslėpdami tikrąją sukeltą žalą (pvz tas pat Černobylis ar Japonija dabar) o paskui dar tokia valstybė kaip mūsų netgi draudžia kovoti su tos žalos pasekmėmis.


nei vienas vyras prievarta neverčiamas to daryti. Tą sprendžia šeima. Draugai mano pasinaudojo spermos donoryste, būsimasis "negenetiškas" tėvelis tiesiog švyti visas laukdamas dienos kai jis sups jų bendrą atžalą ant rankų.

Visų pirma nors kiek susipažinkite su sąvokomis ir IVF taikymo atvejais. Mes čia nekalbame apie donorystę (jos manau prireikia tik labai išimtinai retai porai ir Lietuvai iki donorystės legalizavimo dar labai labai tolimas kelias), mes kalbame apie tokius atvejus, kai natūraliam pastojimui neužtenka, bet pritaikius IVF+ICSI ar TESA procedūrą pora laimingai gali turėti savo bendrą biologinį vaiką. Tai kaip siūlote natūraliai susilaukti vaikų ir kokius psichologinius atsipalaidavimus taikyti, jei problema vis dėlto pas vyrą, o ne pas moterį ?

O kaip pamilsta seima svetima vaika ji isivaikinusi? Juk toks vaikas neturi nei vieno is iteviu genu - bet kazkodel plojam visi katuciu, skatinam isivaikinima ir nematom cia dideles bedos.
Kita situacija - ka sako tevai, ivaikine vaika, palikta gyvybes langelyje? Jeigu vaikas is vaiku namu dar greiciausiai gali pamatyti kilmes dokumentus, ir gali susitikti su biologiniais tevais, tai paliktas gyvybes langelyje niekaip. Bet ir cia kazkaip tevai su vaikais be galimybes suzinoti biologinius tevus gyvena. Ir baznycia laimina gyvybes langelius ir visa visuomene ploja katuciu.

Donorystes atveju lygiai ta pati situacija, kaip ir su gyvybes langeliu, tik siuo atveju vaikas zinotu ne kad ji paliko biologiniai tevai kazkokiam ligonines langelyje tik gimusi, o kazkokia moteris ar vyras padovanojo seimai savo lytines lasteles, kad jiems galetu gimti kudikelis, isauges motinos pilvelyje, lauktas devynis menesius ir su dziaugsmu sulauktas. Mylimas, o ne paliktas, kaip kad gyvybes langelyje atveju.


O jus kazkodel isverciat viska i kita puse




Papildyta:
tas embrionas, kuris dar nesiimplantavo gimdoje ir negime tikrai negalime sakyti, kad yra zmogus ir tikrai teigti taip uztikrintai, kad tai yra gyvybe - nera pagrindo. Jeigu sitaip butu - mes cia turbut neturetumem jokiu nevaisingumo problemu, nes daugumai del to ir nepavyksta pastoti, kad apsivaisinusios lasteles nustoja dalintis ir neprisitvirtina gimdoj ir todel kiekviena cia tikimes, kad nu gaaaaal...gaaaaaal kaip nors nors koks vienas ar keli pagaliau bus tiek potencialus, kad pavyks pastoti.

Mano situacijoj, daremes pries menesi dirbtini apvaisinima. Problemos - bloga vyro sperma. Man pavyko isstimuiuoti 12 folikulu, ispunktuoti (jeigu suprantat kas tai yra) 8 kiausialastes (keturi folikulai buvo tusti). Tinkamos apvaisinimui buvo 4 kiausialastes (subrendusios vadinasi). Apsivaisino 3 kiausialastes. Dvi nustojo dalintis antra apsivaisinimo diena ir viena buvo isodintas. Kadangi kartu su embrionu mikroskopo neisodina i gimda, tai niekas net negali pasakyti, kodel jis nesiimplantavo gimdoje ir man pastoti nepavyko. Gal jus tokie protingi galetumet atsakyt, kur pradingo ta gyvybe ir tas "zmogus"?

tai tera jusu interpretacija, bet deja butent tai, kad ji pagimde po IVF ir padejo jai pastoti naturaliai, kas beje daugeliui ir nepadeda. O ar tai psichologinis atsiciklinimas anot jusu, ar homonu sistemos pasikeitimas, kuri butent ir itakojo sekmingas IVF, tai jau cia ne mums zinot...

[quote=Dagilis,2011 04 13, 23:45]
Nemandagu, bet klausimas į klausimą - ką sakytumėt tokiu atveju vaikui apie jo kilmę? Ir kaip jūs manot kaip turi jaustis vyras, kai jis negali, o moteis turi SAVO vaiką? Jis jį turės pamilti, nors nieko jo genetiškai nebus? Jūs manot tai neįtakos jūsų santuokos, o jis prieš gimines visą gyvenimą natūralų tėvelį turės vaidint?

Laba diena Norėjau painterpretuoti, gal tiesiog šiek tiek neteisingai supratote, ko Jūsų klausė
Esmė tokia - jei moteris sveika, o vyro spermos rezultatai yra prastesni ir, remiantis medikų išvadomis, pastoti natūraliai neįmanoma, ką Jūs tokiu atveju siūlote daryti? Nes tik IUI (intrraureminė inseminacija) ir IVF (priklausomai nuo spermos prastumo lygio) gali padėti atrinkti vyro geresnius spermiukus, ir juos atrinkus atliekama IUI arba IVF Nes faktiškai pas vyrą yra tų stipriujų spermiukų, bet yra ir netinkamų, tai tiesiog reikalingas "išvalymas" ar kitaip pavadinkim - atrinkimas sveikųjų. Negi Jūs prieš tokį dalyką?

Prisiminiau, gal tadum pasirūpinti reikėtų, kad kiek įmanoma etiškesniu būdu medikai atrinktų, kam galima gyvent, o kas gali ir numirt? (čia aš vėl apie onkologiją, ir žinau, ką sakau). Kodėl tada gerb. Mikutienė neskalambija varpais, kai GYVYBIŠKAI būtinus vaistus (herceptiną krūties liga sergančioms moterims, vaistus kruajo liga sergantiems) valstybė skiria ir kompensuoja eni beni dikidaki būdu? kur tada noras atlikti KIEM ĮMANOMA ETIŠKESNIU BŪDU?

Visa ta jūsų etika - tik psuedo, kai šitiek nehumaniškų sprendimų medicinoje, jūs suorganizuosite dar vieną, dar ETIŠKESNĮ.

Sveiki,

Ne, ne vien apie finansinius ir savo sveikatos nuostolius, anaiptol. Tiesiog tie embrionai kurie užšaldyti natūraliai išgyveno iki blastocistų ir jie yra potencialūs mūsų būsimi vaikai. Aš žiūriu moksliškai į embrionus - jiems kaip ir viskam šiam pasaulyje galioja natūrali atranka. Jei jie vystosi, reiškias iš jų gali išaugti žmogus, o jei blogai kažkas vyksta - kam tokius kelti į moters organizmą ir laukti kada jie bus atmesti? O gali net ir gimti, gali prireikti laidoti kūdikėlį. Ar geriau palaukti genetinių tyrimų 12 ar 18 sav ir tada 'šalinti'? Juk tai daroma, o tai kur kas didesnė trauma šeimai nei kai mėgintuvėlyje atrenkama kuris yra potencialiai tikrai sveikas.


Jūs galvojat mes nesusipažinę? Mes suprantam ką reiškia jei bandys apvaisinti tik 3 kiaušialąstes. Tada pastojimo tikimybė sumažės. Kas darys procedūrą Lietuvoje kai duos sakykim 10 proc sėkmės tikimybę, kai Latvijoje galima gauti bent 30 proc? Ar daugelis norės kartoti IVF 5 (optimistiškai) kartus, kai Latvijoj pakaks 1-2 kartų? Čia ne vien finansai, čia reikia pačiam pajusti kokia savijauta po IVF, tada suvoki kiek intervencija į organizmą. Ar norėtumėte daryti 1-2 operacijas su narkoze ir po to jautimusi švelniai tariant nekaip, ar 5 kartus, o rezultatą tą patį gaut? Jau nekalbant apie pinigus.
O kur dar tai kad sudės embrionus nesvarbu ar jie ten defragmentuoti ar dar kokie nors kur matosi iš karto kad 'nesveiki'? Juk bus privaloma sudėti viską kas gavosi. Belieka tikėtis kad taip ir neįsitvirtins toks, nes gali būti kad įsitvirtina pvz abu, o po to vienas šalinasi, o tada ir antras kartu pasišalina. Tai kas tada čia žudymas gaunasi - įdėjimas to 'nesveiko' ar jo neįdėjimas?


Šitoje vietoje pasimatė kad čia jūs nesusipažinę su situacija. Toli gražu ne visada kai vyriška problema imama donoro sperma. Čia 1 atvejis iš 100 apie ką jūs kalbat. Dažniausi atvejai yra kad spermos kokybė yra per menka kad natūraliai apvaisintų kiaušialąstę.
Net ir tuo 1 iš 100 atveju čia jau pati pora sprendžia kaip jiems geriau. Gal vyras geriau jau norėtų matyti savo mylimos moters veidą atžaloje, taip lengviau būtų jį mylėti jo manymu nei paėmus visai svetimą vaikelį. Čia jau kiekvienas žiūri pagal savo sugebėjimus. Pagalvokit ar asmeniškai jūs galėtumėte nuoširdžiai ir besąlygiškai mylėti įvaikintą vaikelį? Patikėkit visi apie tai mąsto, ir pas visus atsakymai skirtingi būna.