DAROM 2011+

Kieno aišku, bet dabar kad nebeinterpretuočiau atsakykit - žmogus?


Nes na tarkim aš dėl šaldyto žiurkėno embriono jei nebūčiau koks nors labai kažką išradinėjantis mokslininkas nelabai pergyvenčiau

Kaip susidurianti su onko sureaguosiu, kad nusišnekėjot. Noras gyventi nėra nehumaniškas. Tai yra labai geras, gražus ir natūralus noras. Kaip ir natūralus noras turėti vaikų. Nehumaniškos gali būti priemonės. Visokiais atvejais. Tarkim kito vaiko gimdymas vien tam, kad gelbėt sergantį. T.y. pasidarymo priemone dėl kokių tai organų ar audinių. Kažkaip nieko tokio masinio "visos priemonės galimos" ten nemačiau.
Nepritempinėkit šitų situacijų vienos prie kitos, tai visiškai neadekvatus palyginimas. Šitai už ką kovojat beje nevaisingumo nė negydo...
Kaip aklas norėtų nutapyti piešinį ir lieptų kitam jo ranka vedžiojant jį nutapyti argumentuodamas aklumo gydymu. Na nutapys. Tai reiškia pasveikimą nuo aklumo?

Jeigu cia Jus- saldytas embrionas ir dagilis, tie is "auksciausiojo" seimo, tada as Jums atleidziu. Ir te padeda Jums Dievas.

Nors ne. Bukit kas norit. Bukit laimingi!

Kaip susidurianti su šia liga, pasakysiu - tikrai ne. Tiek noras gyventi, tiek noras pratęsti savo giminę yra natūralūs, geri ir gražūs.

Situacijų pritempimas, sakote? vadinasi, nevaisingumas yra bele kas, kurį nežinia kodėl imasi įveikti MEDIKAI? mažu visgi tai liga? o jei liga, tai mažu ir situacijos artimos labiau nei įsivaizduojat?

Visais atvejais? tada turbūt po IVF natūraliai pastojusių istorijos yra arba mitas, arba tiesiog jų pačių vaizduotės vaisius?

Čia gal p. Dangutė Mikutienė ?

Kolkas išreiškiu visoms mergaitėms ir ypač didelę pagarbą Nakvišai!!!

o kaip ne zmogus??? Tai mano, ir mano vyro vaikutis!!! nesvarbu, jam 2 dienos ar daugiau - jis MUSU!

Dangiuk, pirma tam kad susikalbėt reikia nuleist emocijas.

Nesakau, kad nevaisingumas yra bile kas, prašom neiškraipyti mano teksto. Tačiau skurdas neduoda teisės būt vagim ir t.t. ir pan. Nes skaudžių gyvenimo situacijų akivaizdoj negalim nesiskaityti su moralės (baisus žodis) normom. Nes gyvybė iš tiesų yra labai svarbu. Labai labai svarbu ir mes neturim teisės su ja egtis bet kaip kad tik gautume savo. Ai yra tų argumentų n ir manau dar daugiau nei n, jų girdėjot, esmė tik ar norisi klausyt tai, kas tiesiog su norais prasilenkia. Taip su svarbiais norais, su esminiais. Bet tai neduoda teisės žaisti su žmogiška gyvybe taip kaip mums norisi.
Sakot (temos pradžioj) - ai tikintis nesirinks, t.t. bla bla. Lyg ir argumentas. Bet tai tada legalizuokim viską kas susiję su nepagarba kitam žmogui: vagyste, žudymus ir t.t. Gi tikintis vis tiek nesirinks ar ne? Tai lai sau legalu būna... Gal išvis tada įstatymų nereikia
Nesiplėsiu, bet ne tik jūsų noras yra rimta. Yra rimta ir vaiko teisė žinoti bio tėvus (dėl to "jūsiškio tas klausimas gali kilt) ir nebūt tai gyvybei paliktai sudžiūvimui ar kam ten, jei liktų "atliekama" ir t.t. ir pan. Viskas yra labai svarbu.
Ir apskritai ar jūs visos, kurios čia puolėt rašyt esat iš tiesų išsamiai susipažinę su tais projektais? Gi ir tas Mikutienės projektas apskritai to neuždraudžia, tiesiog stengiasi mano akim padaryt kažką kiek įmanoma etiškesniu būdu. Čia ne trūkumas, o privalumas.
Beje, kad po IVF moteris pagimdo natūraliai, terodo tik tai, kad tiesiog ji tai gali. Ir gal ne IVF užsiiminėt reikėjo...tiesiog pagimdė po IVF, praėjo emocinė įtampa ir psichologinis užsiciklinimas ir prašom. ;]


Taip. Aš iš Seimo

Visai jau jūs, panos :]]]

esme yra tureti SAVO vaiku, o ne tik noras!! o jausmai - kad pagaliau gali tureti SAO ir savo mylimo vyro vaika!
pagaliau ir Seimo nariai paskaitys, kiek seimos turi nueiti,kad susilaukti SAVO atzalu! Tik neapsiribokite tik sia tema - perskaitykite visas: ovuliacijos stimuliacija, IVF ir t.t. kad suprastumete, kokio rimtumo yra tikslas ne tik ispildyti svajone, bet tureti bendra kudiki dvieju mylinciu sirdziu...

Tuo blogiau.

Blyn....susinervinau...
Klausimas Jums - jei problema yra ne moteryje?
Kuom tada užsiiminėti?

Sakot seimūnams daugiau atleistumėt? :] Reikės apie tai pamąstyti...:]]]


Nemandagu, bet klausimas į klausimą - ką sakytumėt tokiu atveju vaikui apie jo kilmę? Ir kaip jūs manot kaip turi jaustis vyras, kai jis negali, o moteis turi SAVO vaiką? Jis jį turės pamilti, nors nieko jo genetiškai nebus? Jūs manot tai neįtakos jūsų santuokos, o jis prieš gimines visą gyvenimą natūralų tėvelį turės vaidint? O kodėl tada abu kartu negalit auginti ir mylėti savo negenetinio vaiko? Nes va kad vyras mylėt iš "altruizmo" savo negenetinį kaip ir atrodo viskas tvarkoj...

Šiaip šita tema jau esu kažkurioj temoj pasisakius gal net ne jūsų skyrely gerokai anksčiau, tai nesikartosiu. Kad į tokia kalbas elementariu atmetimu reaguojama irgi žinau. Tai gal tuom ir baigsiu. :]

**Šiaip aš neturėjau omeny donorystės (iš vyro pusės).
**Kitas dalykas, nė nebuvau (-ome) galvoję su vyru apie donorystę ir juo labiau ką sakytum vaikeliui...čia jau per toli....
Toliau:
**Jūsų manymu, kad nereikia čia jokių IVF`ų, reikia atsipalaiduoti, reikia nebegalvoti ir bac vieną gražią dieną imsi ir pastosi
**Mes norime susilaukti mūsų bendro vaikelio (beja antrojo bendro), tačiau jau taip nutiko gyvenime, kad po sunkios vyro ligos jokiu būdu natūraliai vaikelio nebebus...
**Na tai kam reikėjo rašyt vienareikšmišką pareiškimą: "Po IVF`o moterys pagimdo natūraliai" ir etc. Todėl man, natūraliai kylo klausimas, o jei ne moteryje problema, yra pas vyrą turto, bet REIKIA pagalbos IVF`o !!!