QUOTE(katilina @ 2011 04 06, 12:31)
Ne, šitos dar neskaičiau, tik "Beatričę".
Įdomi bus nuomonės perskaičius
man abi patiko, negaliu net išsirti, kuri labiau... Draugei irgi abi skolinau, tai irgi patenkinta liko.
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 06, 18:50)
Džiugu, kad patiko 
Sveikinu užsikrėtus Provanso virusu 
Beje, ar jau nori ten važiuoti? Aš - taip, po knygos įsinorėjau.
Sveikinu užsikrėtus Provanso virusu Beje, ar jau nori ten važiuoti? Aš - taip, po knygos įsinorėjau.
Vat nuvaziuot zinok ner kol kas minties
suzavejo labai, bet kad noreciau ten.. nzn 
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 06, 15:07)
Ir kodėl mums atrodo, kad Zygfridas TAU patiktų? 
Mulish-o filosofija nėra sudėtinga, pakankamai "populiaraus" pobūdžio. Knygoje šiek tiek veiksmo, šiek tiek filosofijos, šiek tiek mistikos ir, kaip ne keista, meilės... (Evos Braun Hitleriui). Mums buvo labai įdomu.
Idant nesakytumėt, jog Daugiskaita tik komentuoja kitų nuomones, nesipūsim ir pasiguosim, kad ketinimas atsipūsti nuo rūpesčių nebuvo labai įspūdingas. Perskaitėme Lee Harper "Nežudyk strazdo giesmininko". Išgrynintų vertybių (pagarbos, tolerancijos, sąžiningumo) knyga, kupina šviesos, nuoširdumo, paprastumo. Istorija teisinga, tačiau naivi ir neįtikėtina, nes čia "kiaušinis moko vištą" (vaikai įtakoja suaugėlių sprendimus ir veiksmus), juo labiau, jog "veiksmas vyksta" XX a. pradžioje pietinėse JAV valstijose.
Ideologijos požiūriu būtų gerai, kad šiais "vampyrų laikais" skaitytų "visažiniai" paaugliai.
Kodėl skaitėme mes?.. juk kartais smagu sugrįžti į vaikystę?
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 06, 18:46)
*Iš tiesų tai sudominai. Galbūt kada nors ir skaitysiu. "Kristina" tai mažumėlę nusivyliau. Gal nebūčiau nusivylusi, jei nebūčiau tiek pagyrų tai knygai skaičiusi, dar pamenu, kad brangiai pirkau, ilgai ieškojau nors kiek pigiau nusipirkti (nes knygyne tuo metu abudu tomai apie 80 su viršum Lt kainavo 
) Šiaip gan gera knyga, bet tikintis kažko labai ypatingo kartais tie nusivylimai ir ateina, jei knyga pilnai nepateisina lūkesčių.
**Na bet aš iš principo nesu skandinavų literatūros mylėtoja.
) Šiaip gan gera knyga, bet tikintis kažko labai ypatingo kartais tie nusivylimai ir ateina, jei knyga pilnai nepateisina lūkesčių.**Na bet aš iš principo nesu skandinavų literatūros mylėtoja.
*
ooo sitas dalykas tai tau tikrai labai galejo koja pakist. 
O man si knyga visai netycia pateko i rankas - pazistama paskolino kalna knygu, o kartu ir ja, visai nieko nebuvau girdejus **o as, kiek esu skaicius, tai man labai patinka. Ypac tos senobines seimu istorijos
S. Lagerliof man asmeniskai zymiai maziau artima uz S. Undset - per daug ten stebukliniu pasaku, mitu, tautosakos itakos, per sviesi ji man, nors irgi patinka
Bet, zinok, Ingenai, man keista, kad tu nelabai skandinavus myli
Nes zinau, kad megsti Simonaityte, o as ja i ta pacia greta statyciau. Matyt, mums kitais dalykais ji imponuoja 
Mačiau aptarinėjot Mažosios moterys. Neišpasakyto jaukumo knyga... kažkakip visai pasiilgau tokių šiltų knygų kaip Paslaptingas sodas, Heidi, Anė iš Žaliastogių... paaugliškos, paprastos, bet tokios gyvenimiškos ir jaukios, kad jų neįmanoma pamiršt...
QUOTE(Gegytė @ 2011 04 06, 19:25)
*Anė iš Žaliastogių...
**paaugliškos, paprastos, bet tokios gyvenimiškos ir jaukios, kad jų neįmanoma pamiršt...
**paaugliškos, paprastos, bet tokios gyvenimiškos ir jaukios, kad jų neįmanoma pamiršt...
*
knygos neskaiciau, bet ir serialinis filmukas, ir filmas -
**
Amber, džiaugiuosi, kad ir tau "Metai Provanse" patiko. Skaičiau tavo atsiliepimą ir šypsojausi, prisiminusi, kaip mane ta knyga veikė.
Valdas Papievis "Eiti"
Pirmas dalykas, kurį galiu pasakyti- skaitant mane neigiamai veikė faktas, kad "Eiti" pripažinta kūrybiškiausia praeitų metų lietuvių knyga, t.y. ėmiau ją jau su šiokia tokia išankstine nuostata, kas man paprastai nelabai patinka. Nesiimu spręsti, kiek joje kūrybiškumo, bet iš knygos tikėjausi truputį daugiau.
Jei trumpai apie siužetą- Paryžiuje gyvenantis lietuvis kuriam laikui atvyksta į karščiu alsuojantį, sausros kamuojamą Provansą; gal bėgdamas nuo pasibaigusių santykių, gal nuo savo gyvenimo. Čia jis bendrauja (labai minimaliai) su vietiniais ir daug daug vaikšto, aplankydamas visus kuo nors garsius aplinkinius miestelius.
Deja, ko nors panašaus į "Metus Provanse" neverta tikėtis. Knyga pilna melancholijos ir liūdesio, tam tikro abejingumo, neišsipildžiusių svajonių ir abejonių dėl ateities. Tą ypač pabrėžia savotiškas rašymo stilius, su daug nutylėjimų ir pamąstymų. Gražus, bet vietomis (bent jau man) net truputį nuobodus.
Įsivaizduoju, kad romanas turėtų patikti toms, kas mėgsta lėtas ir ramias knygas be jokių ypatingų įvykių, kur labiau akcentuojamas ne veiksmas, bet nuotaika.
Viena man patikusi citata:
"Kad gyvenom laimingus laikus, mes suprantam tik jiems pasibaigus".
Valdas Papievis "Eiti"
Pirmas dalykas, kurį galiu pasakyti- skaitant mane neigiamai veikė faktas, kad "Eiti" pripažinta kūrybiškiausia praeitų metų lietuvių knyga, t.y. ėmiau ją jau su šiokia tokia išankstine nuostata, kas man paprastai nelabai patinka. Nesiimu spręsti, kiek joje kūrybiškumo, bet iš knygos tikėjausi truputį daugiau.
Jei trumpai apie siužetą- Paryžiuje gyvenantis lietuvis kuriam laikui atvyksta į karščiu alsuojantį, sausros kamuojamą Provansą; gal bėgdamas nuo pasibaigusių santykių, gal nuo savo gyvenimo. Čia jis bendrauja (labai minimaliai) su vietiniais ir daug daug vaikšto, aplankydamas visus kuo nors garsius aplinkinius miestelius.
Deja, ko nors panašaus į "Metus Provanse" neverta tikėtis. Knyga pilna melancholijos ir liūdesio, tam tikro abejingumo, neišsipildžiusių svajonių ir abejonių dėl ateities. Tą ypač pabrėžia savotiškas rašymo stilius, su daug nutylėjimų ir pamąstymų. Gražus, bet vietomis (bent jau man) net truputį nuobodus.
Įsivaizduoju, kad romanas turėtų patikti toms, kas mėgsta lėtas ir ramias knygas be jokių ypatingų įvykių, kur labiau akcentuojamas ne veiksmas, bet nuotaika.
Viena man patikusi citata:
"Kad gyvenom laimingus laikus, mes suprantam tik jiems pasibaigus".
QUOTE(Gegytė @ 2011 04 06, 19:25)
Mačiau aptarinėjot Mažosios moterys. Neišpasakyto jaukumo knyga... kažkakip visai pasiilgau tokių šiltų knygų kaip Paslaptingas sodas, Heidi, Anė iš Žaliastogių... paaugliškos, paprastos, bet tokios gyvenimiškos ir jaukios, kad jų neįmanoma pamiršt...
Man irgi šios kažkada labai patiko.
QUOTE(Daugiskaita @ 2011 04 06, 17:10)
Idant nesakytumėt, jog Daugiskaita tik komentuoja kitų nuomones, nesipūsim ir pasiguosim, kad ketinimas atsipūsti nuo rūpesčių nebuvo labai įspūdingas. Perskaitėme Lee Harper "Nežudyk strazdo giesmininko". Išgrynintų vertybių (pagarbos, tolerancijos, sąžiningumo) knyga, kupina šviesos, nuoširdumo, paprastumo. Istorija teisinga, tačiau naivi ir neįtikėtina, nes čia "kiaušinis moko vištą" (vaikai įtakoja suaugėlių sprendimus ir veiksmus), juo labiau, jog "veiksmas vyksta" XX a. pradžioje pietinėse JAV valstijose.
Ideologijos požiūriu būtų gerai, kad šiais "vampyrų laikais" skaitytų "visažiniai" paaugliai. Kodėl skaitėme mes?.. juk kartais smagu sugrįžti į vaikystę?
Ideologijos požiūriu būtų gerai, kad šiais "vampyrų laikais" skaitytų "visažiniai" paaugliai.
Kodėl skaitėme mes?.. juk kartais smagu sugrįžti į vaikystę? Na kai aš ją skaičiau paauglystėje, ji mane sužavėjo.
Į paauglystę grįžt smagu, tik sunku atsiriboti nuo praėjusių metų įgytos išminties. Dėl to ir knygas vis tiek vertini kitaip.
O vampyrai irgi kartais gerai
Na bent jau man, nes man patinka fantasy, tiesa su moksline fantastika nelabai susidraugauju, o va fantasy pats tas
QUOTE(adžani @ 2011 04 06, 18:38)
Dar pamiršau Mažoji princesė
Jei kada turėsiu vaikų, tai šias knygas būtinai siūlysiu skaityti...
QUOTE(Daugiskaita @ 2011 04 06, 18:10)
Ir kodėl mums atrodo, kad Zygfridas TAU patiktų?
Mulish-o filosofija nėra sudėtinga, pakankamai "populiaraus" pobūdžio. Knygoje šiek tiek veiksmo, šiek tiek filosofijos, šiek tiek mistikos ir, kaip ne keista, meilės... (Evos Braun Hitleriui). Mums buvo labai įdomu.
Idant nesakytumėt, jog Daugiskaita tik komentuoja kitų nuomones, nesipūsim ir pasiguosim, kad ketinimas atsipūsti nuo rūpesčių nebuvo labai įspūdingas. Perskaitėme Lee Harper "Nežudyk strazdo giesmininko". Išgrynintų vertybių (pagarbos, tolerancijos, sąžiningumo) knyga, kupina šviesos, nuoširdumo, paprastumo. Istorija teisinga, tačiau naivi ir neįtikėtina, nes čia "kiaušinis moko vištą" (vaikai įtakoja suaugėlių sprendimus ir veiksmus), juo labiau, jog "veiksmas vyksta" XX a. pradžioje pietinėse JAV valstijose.
Ideologijos požiūriu būtų gerai, kad šiais "vampyrų laikais" skaitytų "visažiniai" paaugliai. Kodėl skaitėme mes?.. juk kartais smagu sugrįžti į vaikystę?
Mulish-o filosofija nėra sudėtinga, pakankamai "populiaraus" pobūdžio. Knygoje šiek tiek veiksmo, šiek tiek filosofijos, šiek tiek mistikos ir, kaip ne keista, meilės... (Evos Braun Hitleriui). Mums buvo labai įdomu.
Idant nesakytumėt, jog Daugiskaita tik komentuoja kitų nuomones, nesipūsim ir pasiguosim, kad ketinimas atsipūsti nuo rūpesčių nebuvo labai įspūdingas. Perskaitėme Lee Harper "Nežudyk strazdo giesmininko". Išgrynintų vertybių (pagarbos, tolerancijos, sąžiningumo) knyga, kupina šviesos, nuoširdumo, paprastumo. Istorija teisinga, tačiau naivi ir neįtikėtina, nes čia "kiaušinis moko vištą" (vaikai įtakoja suaugėlių sprendimus ir veiksmus), juo labiau, jog "veiksmas vyksta" XX a. pradžioje pietinėse JAV valstijose.
Ideologijos požiūriu būtų gerai, kad šiais "vampyrų laikais" skaitytų "visažiniai" paaugliai.
Kodėl skaitėme mes?.. juk kartais smagu sugrįžti į vaikystę? Na gal kada nors ir pasivartysiu ją
Bet kol kas dar išlieka kiti prioritetai. O Harper Lee knyga irgi jau laukia savo eilės lentynoje.
QUOTE(Masako @ 2011 04 06, 18:11)
* ooo sitas dalykas tai tau tikrai labai galejo koja pakist. O man si knyga visai netycia pateko i rankas - pazistama paskolino kalna knygu, o kartu ir ja, visai nieko nebuvau girdejus
**o as, kiek esu skaicius, tai man labai patinka. Ypac tos senobines seimu istorijos
S. Lagerliof man asmeniskai zymiai maziau artima uz S. Undset - per daug ten stebukliniu pasaku, mitu, tautosakos itakos, per sviesi ji man, nors irgi patinka
Bet, zinok, Ingenai, man keista, kad tu nelabai skandinavus myli Nes zinau, kad megsti Simonaityte, o as ja i ta pacia greta statyciau. Matyt, mums kitais dalykais ji imponuoja
ooo sitas dalykas tai tau tikrai labai galejo koja pakist. O man si knyga visai netycia pateko i rankas - pazistama paskolino kalna knygu, o kartu ir ja, visai nieko nebuvau girdejus **o as, kiek esu skaicius, tai man labai patinka. Ypac tos senobines seimu istorijos
S. Lagerliof man asmeniskai zymiai maziau artima uz S. Undset - per daug ten stebukliniu pasaku, mitu, tautosakos itakos, per sviesi ji man, nors irgi patinka
Bet, zinok, Ingenai, man keista, kad tu nelabai skandinavus myli
Nes zinau, kad megsti Simonaityte, o as ja i ta pacia greta statyciau. Matyt, mums kitais dalykais ji imponuoja Kad Masako myli skandinavų literatūrą, tai šitą aš matyt iš miego pakelta išpyškinčiau, ką jau ką, o tai įsidėmėjau
Va tik nebeprisimenu, o tu su Wassmo ar draugauji? Ar jau skaitei "Dinos" trilogiją?
Pagal tai, kaip nupasakojai S. Lagerliof stilių, man lyg ir turėtų patikti. Bent jau "Nilso kelionės" vaikystėje tai tikrai patiko.
Simonaitytė tai man tokia sava, autentiška. Irgi perdaug seniai skaityta, kad galėčiau konkrečiau pasakyti, kuo ji man patinka. O gal tiesiog tuo metu, kai jos kūrybą skaičiau, man reikėjo tokio tipo knygų
Papildyta:
QUOTE(katilina @ 2011 04 06, 18:35)
Džiugu, kad visgi parašei atsliepimą
Aš labai susidomėjusi šia knyga (nors pavartyti jos taip ir neturėjau progos), tai man tavo atsliepimas buvo labai aktualus.Kadangi melancholiją knygose aš mėgstu, tai labai gali būti, kad ji man ir patiktų. Žodžiu, ieškosiu šios knygos toliau
Beje, o tu pati knygų lyg ir nepardavinėji? Šitą iš tavęs perpirkčiau, jei ką.
QUOTE(Daugiskaita @ 2011 04 06, 20:10)
labai silta, jauki, rimta ir visokeriopa tokia knyga
is pradziu atrodo lyg vaikiska, bet problemos ten ne vien vaikiskos, tiesiog matomos vaikiskomis akimis ir nuo to tik dar labiau siltesne ta knyga
turiu nusipirkus - bus vaikams
