...Apsigyvenai Tu, mano mazas, ilgai lauktas stebukle ... Taip ilgai taves laukem, kad jau nebeturejau vilties antrakart tapti dar vienam mazam zmogeliukui Mama ... Ta diena, kovo 25 d. kitaip dar vadinama Gandro svente, tu jaukiai isitaisei mano pilvely... Taigi, galima sakyt, Tave man atnese Gandras ...
Tik apie tai net nenutuokiau dar kelias savaites...Ta vakara sventem drauges gimtadieni, ji juokais pasiule su adata paburt ant delno, kiek vaiku turesiu. Adata pradejo siubuot i salis, drauge nusijuoke, sako: Rodo berniuka (ji jau turejome), bet po to ji sustojo ir ne krust .. Drauge sako: Na ka, auginsit vienturteli ... Turbut ji net nenutuoke, kokia neviltis ir tustuma apeme mane, nes taip ilgai laukem dar vieno mazulelio....
Grizom namo, vyrui sakau: Matai, as gi sakiau, kad mums neiseis. Jis tik nusijuoke: Iseis ..Dar ta pati vakara pasijuntu labai keistai, pagalvoju, kad reiketu sugadint dar viena testuka. Tyliai isliuogiu i vonia, padarau viska pagal instrukcijas ir laukiu. Testas, kaip visada, rodo riebu I .. Vel nusivylimas apima, ismetu ji i siuksliu deze.
Taciau nepraejus kelioms minutems, nusprendziu dar karta zvilgtert.. Ir, oooo, netikiu savo akim, matau II . Prieinu prie vyro, jis, vien tik pazvelges i mano svytincias akis, viska supranta. Sedim abu ir tylim. Nereikia tu zodziu. Ir laikas sustoja ...
Taip prasideda 9 laukimo menesiai...
Dar niekam nepasakojam sios dziugios zinios, dar labai viskas trapu. 6 savaite patenku i autoavarija, man ivaziuoja i masinos sona, masina nepataisomai sulamdyta. As soke del savo mazuliuko, kaip tycia, pradeda skaudet strenas, nugara, pilva. Issigastam, lekiam echoskopuotis. Gydytoja neranda sirdeles, liepia ateit po 10 dienu. Jos slenka kaip amzinybe. Pagaliau pamatau, kaip manyje plaka maza sirdute. Lengviau atsikvepiam, maziukui viskas gerai...
Praeina menuo, arteja musu poilsine kelione i Maljorka. Ja nusipirkom jau seniai, ta diena, kai mazuliukas apsigyveno manyje, to nezinodami. Svarstau, ar noriu vaziuoti. Vis del to noriu, po visu avarijoj patirtu baimiu, streso, labai noriu pailset, uzsimirst... Ir mes isskrendam i nuostabu kampeli zemeje. Visi trys, tiksliau jau keturi: as, vyras, musu sunus ir tas mazas zmogeliukas, siltai tunantis mano pilvelyje .. Sios atostogos man buvo ypatingos, jas prisiminsiu visa gyvenima, nes Tave, kaip didziausia paslapti, ju metu visur nesiojausi su savimi... Saule, zydra jura, baltas smeliukas .. Ech, ko daugiau reikia. Ziuriu i zydra jura, klifus, zuvedras - o sirdyje taip gera, ramu, tokia tobula akimirka, kad net laikas sustoja...
Bet jau metas grizt i realybe, tai yra, i savo antra Tevyne, Airija. Pilvukas pamazu auga, visi suzino naujiena, dziaugiasi, sveikina. As kaip ant sparnu, laukimas toks ramus, lengvas, taip gera... Gimdymo data numatyta gruodzio 16 d. Nusprendziam laukt siurprizo ... Nuo pat mazens, kai dar zaidziau su lelem, visada svajojau apie berniuka ir jaunesne mergyte, kad vyresnis brolis gintu sese (matyt, kad pati vaikystej labai norejau vyresnio brolio gynejo). Berniukas jau yra, labiau noreciau kasyciu. Na, bet is tikro nesvarbu, as to vaikelio tiek labai laukiau visa sirdim, kad tiesiog dziaugiuos nestumu, jau net rozine svajone nublanksta pries ta laukimosi dziaugsma. Visi kaip susitare pranasauja man berniuka, kinieciu kalendoriai taip pat skelbia, kad turi but berniukas. Galu gale pati tuo taip itikiu, kad kokius 5 kartus sapnuoju savo kudiki, tamsiaplauki berniuka ...
Drauge klausia: Ar gimdysiu Airijoje, ar vaziuosiu i Lietuva (pirmagimis gime Lietuvoje). Atsakau: Zinoma Airijoje, juk cia mano vyras, sunus, nenoriu viena vaziuot. O jiems keliaut ir but tiek laiko su manim Lietuvoje neiseina. Nenoriu atitraukt vyro nuo darbo, sunaus nuo mokslu. Visos gimdo ir pagimdo, juk civilizuota salis... Jauciuosi rami, uztikrinta, juk ne pirmakart gimdysiu.
Ramiai belaukiant, praeina vasara, ipuseja ruduo. Tamsus ir ilgi spalio vakarai mano sirdyje paseja nerima. Tas nerimas, atsirades is niekur, neapleidzia manes. Nebegaliu miegot nei nakti, nei diena, vaikstau kaip zombis. Uzeina verkimo priepuoliai. Kazkodel baisiai pradedu bijot gimdyt Airijoje. Bet kelio jau nera, isskrist nebeleistu, per daug savaiteliu jau. Kaip tycia vis isgirstu repliku, kad airiu gydytojai gimdymo metu labai jau daznai naudoja vakuumus ir reples, nesiterlioja su gimdyvem ilgai. Situ dalyku bijau beprotiskai. Gal del to, kad nesu is tu, kurios lengvai ir greit gimdo. Ta baime sirdyje paseja dar didesni nerima. Skambinu Mamai ir verkiu, nuo nemigo nervu sistema visai paslijus. Ji guodzia, pazada atskrist ir pabut pas mane. Pasidaro truputi ramiau...
Paskutinis patikrinimas diena pries numatoma gimdymo data. Gydytojas konstatuoja: Ne, dar nieko nevyksta, tikrai pernesiosiu. As prasau CP, nes pirmas gimdymas buvo komplikuotas. Jis tik nusijuokia, net nesileidzia i kalbas. Tada pasakau, kad nenoriu gimdyt naudojant vakuuma ir reples. Jis suraso i gimdymo plana. As vel rami
Po termino praeina 2 dienos, jau taip ilgai jos slenka, kad pradedu skatintis visokiais imanomais budais. Paskutinis budas, kuri suzinau - karstas vynas. Nupedinu as to vyno, pasidedu ant prekystalio savo didziuli pilva ir buteli. Pardaveja papraso asmens tapatybes korteles. Negaliu tuo patiketi, as jau pora metu kaip izengus i ketvirta desimti, su 40 savaiciu pilvu ir negaliu net vyno nusipirkt... Susinervuoju, griztu namo ir prasau vyro, kad jis nupirktu. Sedziu visa pikta, gurksnoju ta vyna ir jauciu, kad kazkas ne taip
Tik nebezinau, ar tas vynas cia suveike, ar nervai, kad nenorejo man jo parduot 
...Lieka tik (net) 48 valandos iki susitikimo su Tavim ...
Dar ta pacia nakti pradedu jaust nestiprius saremius. Ir dar toks idomus jausmas, kad leliukas bando istatyt galvyte man tarp klubu, i dubeni, bet niekaip nepavyksta. Ta nakti jau nebeuzmigau visai. Kita ryta sedziu jau sukandus dantis, skaiciuoju saremius - jie kartojasi kas 15-20 min. Niekam nesakau, kas vyksta. Visi uzsieme savais reikalais, net nepastebi, kad as visa diena kas 15 minuciu dingstu "iskvepuot saremio" Taip besaremiaujant arteja vakaras. Nusprendziu Mama perspet, kad suruostu vaika i mokykla, jei nakti prireiktu staigiai isvaziuot. Aisku, Mama panikoj, nebeuzmiega ir ji. Saremiai jau kas 10 min. Dar viena nemiegota naktis. Skausmai jau tokie stiprus, kad lendu po siltu dusu. Vyras "nusikales" grizta is darbo. Gaila ji zadint, laukiu ryto. Apie 9 val. prikeliu ir sakau, vaziuojam. Iki ligonines 50 km, o kelias slidus slidus. Isvaziuojam, bet pusiaukelej prisimenam, kad nepaemem jokiu dokumentu. Tenka grizt. Sedziu masinoj jau su toookiais saremiais kas 6 min. kad sulig kiekvienu ju prasau vyro sustot. Vyras sako, kad mes taip iki vakaro nenuvaziuosim
Pagaliau apie 11 val. pasiekiam ligonine. Pasitinka jauna zavi akusere, apziuri, atsidarymas 3 cm. Valio, gimdom 
Parodo mums gimdykla. Kol supildo dokumentus, praeina pora valandu. Akusere liepia mums eit pasivaiksciot pora valandu, nes vaikelio galvyte labai aukstai, neisistacius i dubeni. Taigi suoliuoju as ligonines laiptais aukstyn zemyn, kas trecia laipteli susiriesdama is skausmo. Zmones praeidami uzjauciamais veidais nulydi mane.. O as dziaugiuosi ir sypsausi, nes jau greit turesim Tave, Kaledini Siurpriziuk 
Nebenoriu laipiot as tais laiptais, prasau vyro, kad vaziuotume i prekybcentri, gal ten maziau skaudes Bet klystu, skauda taip, kad kas antra zingsni noriu gult ant zemes. Vyras praso, kad vaziuotume kuo arciau ligonines, nes maza kas. Vel tie ligonines laiptai... Noriu vemt nuo ju Pagaliau praeina tos pora valandu, vel patikrinimas - tik 4 cm. Kaaaa, tik 4 cm?! O as jau noriu atsikast palanges is skausmo, tai kas bus toliau. Prasau epiduro, noriu pailset ir sukaupt jegas stumimui. Nes vis gi, saremiauju jau antra para, dvi nemiegotos naktys. Anesteziologas turku tautybes zmogelis, suleidzia man vaistus i nugara ir trinasi aplink plepedamas (vyras tuo metu koridoriuj kalba telefonu). Sako, jam zavu, kad mes, lietuvaites, esam tokios kantrios ir gimdydamos net sugebam sypsotis Is tikruju, tarsi patvirtindama jo zodzius, uz sienos klykia gimdyve, bet tas klyksmas toks saizus, kad aidi visa ligonine. Gydytojai net bartis pradeda, kad ji negasdintu kitu gimdyviu. Akusere liepia anesteziologui nebeflirtuot, o ciuozt savais keliais, nes dabar tam tikrai netinkamas laikas As toliau sypsaus, tokia sauleta ir salta ziemos diena uz lango .. Viduj toki pakylejima jauciu, kad va jau tuoj tuoj laikysiu savo maziuka Akusere prakerpa vandenmaisi, nubega silta srove. Pradeda greiciau atsidarinet kaklelis. Supykina ir pradedu vemt. Taip buvo ir pirmakart gimdant, zinau, kad vemimas pranasauja greita atsidaryma.
Apie 18 val. akusere konstatuoja, kad jau pilnas atsidarymas. Pradedam stumt. Deja, vaikelis vis dar aukstai, nieko neiseina
Taip stumiam apie valanda, kol akusere pasiulo padaryt pertrauka ir pailset tarp stangu. Nes gimdymo veikla suleteja. Per ta pusvalandi net uzmiegu 
Prizadina akusere, kad laikas stumt, o as nieko nejauciu, jokiu stangu, jokiu saremiu. Galu gale apie 20 val. keiciasi pamaina, mano Feja iseina ir palinki sekmes. I jos vieta ateina sena Baba Jaga, iskart uzsuka nuskausminamus ir pradedu jaust visus skausmelius. Oi oi oi oi, neistversiu sito. Vel visom pozom stumiam ir nieko. Girdziu, kaip ji mano vyrui pasako, kad pati nepagimdysiu, vaikas per aukstai, nera isistaymo i dubeni. Noriu ja nuspirt, nes ji mane isblasko, pradedu panikuot ir tikrai stumt pasidaro dar sunkiau. Po geros valandos ji kvieciasi gydytoja. Ateina jaunas tamsiaodis. Apziuri, liepia surist mano kojas ir atsinesa vakuma. O neeee!... Prilipdo ji prie vaiko galvytes ir pradeda traukt, nieko... Taip keliolika minuciu, ir niekaip Atsinesa medicinines reples. Pildosi viskas, ko taip bijojau..
Tai va, kodel tas nerimas mane buvo apsedes .. Vyras bando sakyt, kad mes nenorim tu repliu, gydytojui ne motais. Burbteli, kad butina ir sukisa tas beveik metro dydzio znyples. Jauciu, kaip viska isdrasko manyje. Skausmas begalinis. Tik nebezinau, ka skauda labiau, mano sirdis kraujuoja. Bijau net pagalvot, ka tenka iskest mano maziukui.... Noreciau pabegt, bet kojos suristos dirzais prie lovos. Gydytojas toliau atlikineja savo egzekucija, jausmas toks, kad kaip rautu danti su saknim .. Tik simtakart baisiau... Nebegaliu daugiau, pradedu klykt. Klykiu taip, kaip dar neklykiau gyvenime - is skausmo, baimes, is begalines panikos ir nevilties... 21.50 val. ...Pagaliau israuna vaika. Jis neverkia. Guliu kaip ismesineta ir nebeturiu jegu net kalbet. Nebegaliu net paklaust, kas gime. Po keliu minuciu girdziu savo vaiko verksma. Akusere stebisi, vaikas ne toks ir didelis kaip ji mane, 3550 g. Vyras pasako, kad mums gime mergyte. Nebereaguoju, nes pradedu smarkiai kraujuot - placenta neatsidalino, reikia kuo greiciau gramdyt ir valyt. Gydytojas islekia pas kita gimdyve, jis neturi laiko. Akusere padeda kibira ir jis jau beveik pilnas kraujo. Girdziu, kaip ji atsiprasineja mano vyro ir ramina, kad gydytojas tuoj ateis manes sutvarkyt. Musu mergyte uzdeda man ant krutines. Kokia ji grazi, ilgi juodi plaukuciai
Iskart iesko kruties, isalko per tokia ilga savo kelione. Bet kas gi cia?! Jos veidukas vien kraujosruvos, ant kaktos gumbas, pakausis kruvinas .. Viespatie, ka JIE su tavim padare ... Tarsi isgirdus mano mintis, Ji pradeda gailiai verkti, verkia kol mano placenta tvarko, verkia, kol siuva, nes suplese skersai isilgai... Verkia ir palatoj.. Priglaudziu Ja prie saves. Snibzdu Jai, kad daugiau niekam niekam neleisiu savo mazos mergytes skriausti... Ji nurimsta, stipriai stipriai isikibus i pirsta uzmiega. As ziuriu i Ja ir negaliu patiket, kad mano rozine svajone issipilde.. Buciuoju Jos kiekviena pirstuka, uodziu ta kudikelio kvapa ir noriu isimint ji dar ilgai ilgai. Groziuosi Ja, tirpstu is laimes... Jauciu, kaip laikas sustoja ..Taip praeina pirma musu abieju naktis......Po 3 menesiu ...
Paziuriu i kalendoriu, vaje, kokia siandien diena! Juk lygiai pries metus mano pilvelyje apsigyveno mazas stebuklas, dabar dziuginantis kiekviena diena savo miela sypsena visus aplink, mano mazoji dukryte...
O juk mano vaikystes svajone issipilde - vyresnis broliukas ir jaunesne sesyte, kurie siuo metu miega saldziai ir net nejaucia, kaip glostau jiems galveles, dekodama, kad Jie pasirinko mus tevais... Ziuriu ir saugau ju gilu miega,jauciu ramybe ir pilnatve sirdyje .. nepakartojama akimirka
Ir vel sustoja laikas ....
