QUOTE(Lurdesita @ 2009 10 31, 14:35)
Lurdesita, 31 Spa 2009 - 14:35, para�ė:
Lurdesita, 31 Spa 2009 - 14:35, para�ė:
ne nesunku... nieko iš konteksto ir neištraukiau... manęs asmeniškai tikrai nenudžiugintų būsimo vyro pareiškimas, kad noriu, kad liktum asmenybe... todėl pasilik mergautine pavarde... taip išeina, kad jei ji priims vyro pavardę jo nuomone bus nebe asmenybė
ar kaip čia tada reikėjo suprast...
ne nesunku... nieko iš konteksto ir neištraukiau... manęs asmeniškai tikrai nenudžiugintų būsimo vyro pareiškimas, kad noriu, kad liktum asmenybe... todėl pasilik mergautine pavarde... taip išeina, kad jei ji priims vyro pavardę jo nuomone bus nebe asmenybė

ar kaip čia tada reikėjo suprast...
Nežinau, kaip reikėtų suprati, bet pasakysiu, kaip aš suprantu tą „noreciau, kad liktum asmenybe“.
Manau, asmenybė yra žmogus, gebantis savarankiškai be išorinio spaudimo priimti sprendimą. Ne todėl, kad taip pageidauja būsimas vyras, giminės, o dėl to, jog pati moteris nori pasilikti savo (arba atitinkamai – paiimti vyro) pavardę. Bet kuriuo atveju sprendimas priimamas sąmoningai ir toks, koks pačiai moteriai atrodo geriausias. Man regis, tai ir norėjo pasakyti Bony vyras - esi asmenybė, todėl pati turi teisę spręsti savarankiškai - gerbiu Tavo nuomonę.
QUOTE(Lurdesita @ 2009 10 31, 14:35)
Lurdesita, 31 Spa 2009 - 14:35, para�ė:
Lurdesita, 31 Spa 2009 - 14:35, para�ė:
bet kodėl jos visos kaip sutartinai kaip argumentą nurodo, kad bijojo prarast savąjį aš ir tapt vyro nuosavybe
man va šitas aspektas nesuvokimas... na norėjai pasilikt pasilikai... prie ko čia tas asmenybės praradimas, kažkieno nuosavybe tapimas 
bet kodėl jos visos kaip sutartinai kaip argumentą nurodo, kad bijojo prarast savąjį aš ir tapt vyro nuosavybe

man va šitas aspektas nesuvokimas... na norėjai pasilikt pasilikai... prie ko čia tas asmenybės praradimas, kažkieno nuosavybe tapimas
čia su Jumis sutinku, kartais tikrai hiperbolizuojama

bet dalis tiesos tame irgi yra. kadangi pati pasilikau savo pavardę galiu pakomentuoti: man mano pavardė yra susijusi su saviidentifikacija, priimu ją kaip vertybę, ženklą kas aš esu ir iš kur esu. tiesa, čia dar vienas niuansas: buvau palyginti "vėlyva" nuotaka, gal todėl tokie sentimentai savai pavardei