Nu miargos.... visai vasarą pajutot turbūt, kiek beužsuktum vis tylu ramu
Tai gi... papasokosiu kaip zizliukė dukrytės norą pildė
tiksliau uošvienė pildė
Vieną dieną mano pupa piršteliu pasikvietė tyliai močiutę į spintą, mat ten lindėjo, ta spinta ir gi nevisai spinta, ale toks tamsus priešgambaris, nesuprasi, na bet dukra vadina "spinta" ir eina ten slėptis. Tai va, pasikviečia ji ten močiutę ir sako, ateik aš tau papasakosiu apie savo svajonę... aš labai labai noriu pajodinėti ant balto žirgo... tik tu niekam nesakyk, gerai....
nu tai močiutė išgirdusi, kur jau tu susilaikys, nutarė tą svajonę kuo greičiau pildyt, susileido vietoj išgirdus, kaip visos močiutės, dėl anukų viską padarytų. Na po daržo pasiėmiau ir išvažiavom į žirgyną, o jau nekantrumas buvo... klausinėjo vis, koks tas žirgas bus, aiškinau, kad tokiems mažiems duoda tik su poniai pajodinėt. Ar jis bus baltas? Aiškinau, kad nežinau, bet daugiausiai poniai buna rudi, tamsūs...
Na tai štai... išlipom... dukterėčia pasitiko, mat tą žirgyną lanko. Dukrytė iškart puolė glostyt jos žirgą, mat tai biški baimė tokia, o ta žiūriu vos ne visą snukį apsiglėbė, glosto... ir štai... išveda jos "žigą" (ponį aišku), ir pataikyk tu man taip - BALTAS
Ta vos iš laimės susiturėjo, išsiviepus jodinėjo, paskui baisiausiai užsirūstino, kad taip trumpai, sakė aš kasdien noriu, kitą dieną jau klausė, ar vėl važiuosim į žirgyną... Žodžiu užsikabliavo neblogai, kokį burelį lankys jau aišku, jaučiu bus rimta, nes namie iš žaislų tik su visokiais žirgais ir težaidžia, o jų bent 8-10 turi, pegasą, vienaragę ir supamą arkliuką, ir visokių kitokių, ir miegot su jais eina.
Štai kkelios foto: