Kraujo ir gimdymo baimė

#49
QUOTE(uups @ 2006 07 04, 21:57)
mano giliausiu isitikinimu, nereikia per smarkiai isijaust i tai, kaip tau bloga ir silpna ir pastoviai galvot kaip alpsi...tada nereikes ir psichologu ir hipnoziu.... maciau ne viena tokia alpstancia princese...(netgi nuo shneku apie krauja ar suzheidimus),  beje, bent pora ish ju sekminhai pasigimde ir augina vaikus.
Esu macius ir priverstinio 'gydymo' scena, kai viena tokia alpstancioji buvo gerai ishkoliota (beje, vertai,- situacija tokia, kad,mazdaug, mergyte istoja mokytis medicinos alpdama nuo minties apie krauja) ir paimtas kraujas ish pirshto....ir nieko...nu neapalpo  pirma karta gyvenime visas jegas sukaupus ir nusisukus i shona  thumbup.gif . Svarbu nusiteikimas ir koncentracija.
Antras dalykas,- kur jus matot gimdymo metu ta krauja? Kiekviena, buvus nescia patvirtins, kad savo papilves niekaip nematai per ta arbuza...
Ir trecia, man labai  idomu, kaip per menesines higieninius paketus pasikeiciat? apalpstat po keleta kartu proceduros eigoj?  blink.gif
Tai tiek...linkiu neisijaust kad esat opos-popos 4u.gif

P.S. esu alpus ir pati, ir ne karta...zinau koks jausmas, ir zinau, kad imanoma sukontroliuot ta slykstu jausma, kai pasaulis ima niauktis ish krashtu tongue.gif

Ne, vadinasi, tau ne tai, apie ka mes pasakojame. schmoll.gif Bet kodel pvz. kitiems nereikia kauptis ir sukti i sona akis, kai jiems ima krauja? As viena karta kaip tik tai bandziau padaryti, ir net neperspejau seseles, kad alpstu, nes galvojau, kad "pasistengsiu nealpti", kam cia as is anksto pranesinesiu biggrin.gif Ir nusisukau, ir bandziau tuo metu galvoti apie kitka, bet vistiek nualpau, taip zaibiskai, kad atsitokejus, tik supratau, kad eksperimentas nepavyko unsure.gif
Atsakyti
#50
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2006 07 13, 12:59)
Ne, vadinasi, tau ne tai, apie ka mes pasakojame. schmoll.gif Bet kodel pvz. kitiems nereikia kauptis ir sukti i sona akis, kai jiems ima krauja? As viena karta kaip tik tai bandziau padaryti, ir net neperspejau seseles, kad alpstu, nes galvojau, kad "pasistengsiu nealpti", kam cia as is anksto pranesinesiu biggrin.gif Ir nusisukau, ir bandziau tuo metu galvoti apie kitka, bet vistiek nualpau, taip zaibiskai, kad atsitokejus, tik supratau, kad eksperimentas nepavyko  unsure.gif


as ir nesakau, kad man "tai". Jokiu budu ne. Tik sakau,kad pazhystu tokiu alpinejusiu ir sekmingai pasigimdziusiu. O alpimas kontroliuojamas, nebutinai ish pirmo karto pavyksta neapalpt, bet imanoma to ishmokt. Beje, alpimas del kraujo baimes dazniausia buna labai neblogai kontroliuojamas,- negilus ir trumpas (ir nestumo atveju kudikiui tikrai nepakenks, nebent plotumetes kaip stovit ant pilvo) dazniausia alpstama 'atsargiai' ir dar randama kur prisest. Tikras, 'kokybishkas" ir nekontroliuojamas apalpimas yra visishkas atsijungimas keletui minuciu su nevalingu shlapimo pusles ishsitushtinimu (nelinkiu, teko doh.gif ).
Taiva. Jei norit,-isijauskit, alpciokit, negimdykit, nelaikykit vairavimo teisiu (shitas 'pasiteisinimas' mane pribloshke po teisybei), nukraujuokit susizheidusios (gi nepasieksit pagalbos), whatever...kaip jums patogiau gyventi mirksiukas.gif
Atsakyti
#51
Pažiūrėkit į problemą iš kitos pusės. Argi ne privalumas atsijungti nuo skausmo baimės, o ne jausti patį skausmą? Anksčiau alpdavau, kai imdavo kraują iš venos, dabar ir prie geriausių norų nenualpčiau (nežinau, kas pasikeitė). Man atrodo, kad alpimas yra geriausia apsauga nuo skausmo, tai tarsi organizmo gynybinė reakcija. Jei gydytojas įspėtas, tai ir paruoš to amoniako, jokia čia ne gėda alpti. Atsibundi iš alpulio, o procedūra baigta lotuliukas.gif
Kai vaikutis pilve spardosi, tai neskauda, o labai malonu. Kai paauga, tai galima ir jam švelniai pabelst ir paklaust, kaip sekasi biggrin.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(uups @ 2006 07 13, 17:09)
Tikras, 'kokybishkas"  ir nekontroliuojamas apalpimas yra visishkas atsijungimas keletui minuciu su nevalingu shlapimo pusles ishsitushtinimu (nelinkiu, teko doh.gif ).
Taiva.  Jei norit,-isijauskit, alpciokit, negimdykit,  nelaikykit vairavimo teisiu (shitas 'pasiteisinimas' mane pribloshke po teisybei), nukraujuokit susizheidusios (gi nepasieksit pagalbos), whatever...kaip jums patogiau gyventi  mirksiukas.gif


Na, man kaip tik tokie "kokybiški" apalpimai ir būna (su šlapimo nelaikymu... doh.gif ) Ir ką man dabar daryt...? Maždaug 1 iš 10 nualpimų sugebu sukontroliuoti, o ką daryti su kitais? Jei tik kas pasakytų, kaip tai sukontroliuoti, premiją duočiau... mirksiukas.gif Tik lengva pasakyti - negalvok apie tai, galvok apie kažką kitą, bet tai netikras minčių nusukimas. Kai galvoju kaip čia nenualpti būna tik blogiau. Žodžiu man tik vieną kartą pavyko nenualpti, kai va susilaužiau koją ir teko pačiai krapštytis iš duobės ir kviestis pagalbą (beje kai atvažiavo greitoji - nualpau). Bet iki tol baimė kad manęs neras išgelbėjo. Mano šeimoje tokių yra ir tai gali būti paveldėjimas. Kol gulėjau ligoninėje daktarai stebėjosi tokiu mano nervų silpnumu. Jų požiūris mane nustebino, toks vaizdas lyg aš vaidinu, kad bijau. Aš norėčiau būti tokia kaip visi, nieko nebijoti, nes žmonių požiūris į mane beprotiškai erzina... verysad.gif
Atsakyti
#53
QUOTE(uups @ 2006 07 04, 21:57)
mano giliausiu isitikinimu, nereikia per smarkiai isijaust i tai, kaip tau bloga ir silpna ir pastoviai galvot kaip alpsi...tada nereikes ir psichologu ir hipnoziu.... maciau ne viena tokia alpstancia princese...(netgi nuo shneku apie krauja ar suzheidimus),  beje, bent pora ish ju sekminhai pasigimde ir augina vaikus.
Esu macius ir priverstinio 'gydymo' scena, kai viena tokia alpstancioji buvo gerai ishkoliota (beje, vertai,- situacija tokia, kad,mazdaug, mergyte istoja mokytis medicinos alpdama nuo minties apie krauja) ir paimtas kraujas ish pirshto....ir nieko...nu neapalpo  pirma karta gyvenime visas jegas sukaupus ir nusisukus i shona  thumbup.gif . Svarbu nusiteikimas ir koncentracija.
Antras dalykas,- kur jus matot gimdymo metu ta krauja? Kiekviena, buvus nescia patvirtins, kad savo papilves niekaip nematai per ta arbuza...
Ir trecia, man labai  idomu, kaip per menesines higieninius paketus pasikeiciat? apalpstat po keleta kartu proceduros eigoj?  blink.gif
Tai tiek...linkiu neisijaust kad esat opos-popos 4u.gif

P.S. esu alpus ir pati, ir ne karta...zinau koks jausmas, ir zinau, kad imanoma sukontroliuot ta slykstu jausma, kai pasaulis ima niauktis ish krashtu tongue.gif


netikiu, kad pati esu alpusi..jei butum-tai suprastum, kad tai nėra kontroliuojama. tongue.gif Ot įdomu būtų-sugalvojo "princesė" nualpti ir nualpo..deja tai vyksta ne dėl mūsų norų...ir kam manai malonu nualpti? kaip malonu patirti tą bjaurų jausmą, kai atrodo kad jau miršti...kai spaudimas nukrenta taip, kad daktarai ir seselės laksto persigandę? kai po atsigavimo dar visą dieną vaikštai su svaigstančia galva ir bjaurumo jausmu? manai tai malonumas? tai kažkoks žaidimas?
Kiekvieną kartą mintyse save tikinu "čia tikrai nieko baisaus, nieko tokio..ne taip jau ir skauda...viskas man gerai...viskas man gerai"...ir manai padeda? nieko panašaus...kaip tada paaiškinti alpimą, kai esu paprasčiausiai peršalus ir turiu temperatūros? buvo momentas kai negalėjau vaikščioti-nes tik atsikeliu ir alpstu...tada nei kraujo mačiau, nei bijojau ko....paskui praėjo viskas...arba kai šaltą žiemą pasidaro silpna, juoduoja akyse....taigi čia kažkas su organizmu negerai..gal širdis silpna, gal dar kas...niekas to negali paaiškinti....taigi nėra taip paprasta kaip tau atrodo. tongue.gif

Papildyta:
QUOTE(uups @ 2006 07 13, 16:09)
Tikras, 'kokybishkas"  ir nekontroliuojamas apalpimas yra visishkas atsijungimas keletui minuciu su nevalingu shlapimo pusles ishsitushtinimu (nelinkiu, teko doh.gif ).


iš kur tokios "žinios"? g.gif
Alpimas – tai staiga apėmęs didelis silpnumas, kuris gali būti su trumpu sąmonės netekimu.
taip ir būna...pajunti neapsakomą blogumą viduje, matyt dėl nukritusio kraujo spaudimo, paskui akyse juoda, aplinkiniai garsai vis tylesni...kol galiausiai nieko nebejauti ir nebegirdi....

o tokio "kokybiško" nualpimo apibrėžimo, kurį tu aprašei, niekur neradau... g.gif
Papildyta:
QUOTE(cacukas @ 2006 06 30, 08:40)
Sveikos, per šią savaitę išgyvenau tiek streso, kad per visą gyvenimą iki to nebuvau tiek išgyvenusi... Šeštadienį susilaužiau koją...  blink.gif Ir operuot reikėjo, ir kateterį į ranką įvedė, ir kraują iš venos ėmė, tai aš vos ne kiekvieną kartą griuvau... Seselės jau net paskui bijojo man durti, tai nuo skausmo išsiderėjau, kad duotų tabletėmis. Bet baisiausias dūris buvo į stuburą, prieš operaciją. Užšaldė mane nuo užpakalio iki kojų galų, beje per operaciją viską girdėjau, kas vyksta, tik nieko nejaučiau. Girdėjau kaip jie grąžtu grežė man koją, jaučiu, kad ją čiupinėja, tai per operaciją sussuko man į koją 6 varžtus, 1 plokštelę ir kažkokią vielą. Tai jau dabar po visko, šiuo metu kas baisiausiai laukia, tai siūlų išėmimas. Na jei jau teks nualpti, tai ir nualpsiu. Bet po metų reikės daryt dar vieną operaciją, nes nuos varžtus pašalinti reikės, tai stengiuosi negalvoti apie tai, nes dar daug laiko liko. O ši vasara tai bus tik gulėjimo metas, nei į darbą, nei dar kur negalėsiu keliauti...  verysad.gif



oho kiek teko tau iškentėti... verysad.gif labai tave suprantu... console.gif
Atsakyti
#54
QUOTE(Tylene @ 2006 07 24, 13:46)
oho kiek teko tau iškentėti... verysad.gif  labai tave suprantu...  console.gif


Labukas, svarbiausia, kad dar kartą teks operuot ir išmti tuos varžtus ir plokštelę. daktaras jau paguodė, kad viskas lauks iš naujo: visi tie patys tyrimai, vėl iš naujo turės kraujo grupę nustatyti, nes prieš tai atlikti tyrimai tiko tik tai praeitai operacijai. Sakė daktaras, kad sugriežtino taisykles ir kad aš tą kraujo grupę jau žinau, nieko nereikš. O kur dingsi? Teks iškest... doh.gif unsure.gif
Atsakyti
#55
QUOTE(uups @ 2006 07 13, 16:09)
Tikras, 'kokybishkas"  ir nekontroliuojamas apalpimas yra visishkas atsijungimas keletui minuciu su nevalingu shlapimo pusles ishsitushtinimu (nelinkiu, teko doh.gif ).
Taiva.  Jei norit,-isijauskit, alpciokit, negimdykit,  nelaikykit vairavimo teisiu (shitas 'pasiteisinimas' mane pribloshke po teisybei), nukraujuokit susizheidusios (gi nepasieksit pagalbos), whatever...kaip jums patogiau gyventi  mirksiukas.gif

Maisai su epilepsija nono.gif

Papildyta:
QUOTE(Tylene @ 2006 07 24, 12:46)
iš kur tokios "žinios"?  g.gif
Alpimas – tai staiga apėmęs didelis silpnumas, kuris gali būti su trumpu sąmonės netekimu.
taip ir būna...pajunti neapsakomą blogumą viduje, matyt dėl nukritusio kraujo spaudimo, paskui akyse juoda, aplinkiniai garsai vis tylesni...kol galiausiai nieko nebejauti ir nebegirdi....

o tokio "kokybiško" nualpimo apibrėžimo, kurį tu aprašei,  niekur neradau... g.gif

Tylene, mes turbut alpstame vienodai bigsmile.gif Lygiai toks pats jausmas ir man verysad.gif Tik dar pridesiu, kad nualpusi as speju net susapnuoti sapna. Daznai sapnuoju, kad labai noriu miego ir tokio saldaus, ir kazkas mane pradeda saukti. As galvoju: "Tik ne dabar, noriu miego" tongue.gif O pasirodo, mane tada tampo ir bando atgaivinti. Tada po truputi spaudimas, matyt, kyla, todel pradedu atsigavineti. O atsigavus, toks slykstus jausmas, laaabai jo nemegstu schmoll.gif


Papildyta:
QUOTE(Tylene @ 2006 07 24, 12:46)
kaip tada paaiškinti alpimą, kai esu paprasčiausiai peršalus ir turiu temperatūros? buvo momentas kai negalėjau vaikščioti-nes tik atsikeliu ir alpstu...tada nei kraujo mačiau, nei bijojau ko....paskui praėjo viskas...

Man irgi turint temperaturos (sirgau gripu) buvo pasidare silpna, bet tada spejau i lova nukristi, tai iki galo nenualpau. karsta.gif Bet ausyse sniokste unsure.gif
Atsakyti
#56
Na, jeigu atlikus tyrimus gydytojai neranda širdies ir kraujagyslių patologijos, jei smegenų kraujotaka normali ir nėra kažkokių kitokių fiziologinių pakitimų, alpimo priežastis tiktai psichosomatinė. Be to, alpinėjate ne šiaip bet kur ir bet kada, o tik su krauju susijusiose situacijose. Tai irgi rodo, kad sąmonės netekimas yra psichologinės kilmės.
Dėl"paveldėjimo" irgi abejoju schmoll.gif Galima paveldėti nervų sistemos jautrumą, bet tikrai ne baimes. Baimės yra įvairiais būdais įgyjamos. Jūs pasiklauskite, kokiose situacijose alpinėja jūsų artimieji, nenustebčiau, jei visai kitose, nei jūs.
Taigi, suabejočiau, ar psichologas šioje situacijoje jūms negali padėti. Reikia tik žinoti, pas kokį specialistą ir kokiu tikslu einate. Be to, psichologo konsultacija tikrai ne tas pats, kas paplepėjimas su draugėmis.
Dėl nualpimo po gripo - toks alpimas manau jau fiziologinės kilmės - organizmas buvo išsekęs po ligos. Taip pat natūralu yra alpti tvankioje patalpoje, didelaime karštyje ir pan.
Cacukas, o lūžis tikrai buvo neskanus, jei kaulą reikėjo tvirtinti varžtais. Linkiu greitai ir sėkmingai pasveikti 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo roka: 29 liepos 2006 - 15:56
#57
Skaitau ir matau kaip viskas man artima, patirta ir išgyventa smile.gif pasirodo ne aš viena tokia alpstanti bigsmile.gif ankščiau daugiau alpdavau dėl kraujo ėmimo ar šeip užtekdavo pamatyti kraują, dabar kraujo netaip bijau - bet nėra labai malonu žiūrėti į jį unsure.gif paskutinį kartą silpna pasidarė per paskaitą - krimstu medicinos mokslus 4u.gif Dėstytoja pasakoja apie gimdymą, virkštelę ir placentą - o aš tik jaučiu kaip man tirpsta kojos, rankos šąla.. Tai tik greitai pradėjau spaudyti tašką - virš viršutinės lūpos ir žemiau nosies, ties viduriuku - žinokit padeda, jei tik pajautus silpnumą pamasažuoji. tongue.gif tai išsigelbėjau ši kartą doh.gif o kitą kartą rodė nuotraukas - vaizdeliai irgi nekokie, tik greitai sakau grupiokei, kad gelbėk mane nes jau atsijungsiu, ausys užgula.. tai dėstytoja pamačiusi mano perbalusį veidelį iškart paguldė. Nespejau nualpti smile.gif bet jau tas jauuusmas prieš aplimą - ausys užgula, akys temsta ir negali visai nieko kontroliuoti blink.gif blink.gif
Pati žinau, kad nėra nieko baisaus, raminu save, bet niekaip negaliu to jausmo suvaldyti.
Atsakyti
#58
Na, gal kuri irgi labai bijote kraujo, gal išradote kokių nors stebuklingų būdų, kaip apsisaugoti nuo nualpimo? Nemažai laiko praėjo... ax.gif
Atsakyti
#59
Na va jau turiu dukrytę... 4u.gif Gimdžiau ne pati, teko dėl preeklampsijos daryti cezarį 34 nėštumo savaitę. Atbadė kaip reikiant. Per visą nėštumą iš venos kraują gal kokią 12 kartų ėmė. Buvo visko, ir alpau ir nealpau. Tiesiog kentėjau, juk dabar turiu tokį stebuklą. wub.gif Kai tik padarė cezarį, tai 2 paras reanimaciniame su vamzdeliais gulėjau, kai išėjau iš ligoninės visur nuo badymo skaudėjo. Jau praėjo beveik pusė metų. Kažkaip galvoju, kaip aš ištvėriau, tada atėjo mintis, kad paprasčiausiai neturėjau kitos išeities kaip tik viską ištverti. Aišku, kad buvo baisu ir dėl dukrytės, užtad greitai antro leliuko ir neplanuoju. kol kas užteks ir vienos, ateityje gal dar ir vėl susikaupsiu nėštumui... biggrin.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(cacukas @ 2009 06 05, 12:56)
Na va jau turiu dukrytę...  4u.gif Gimdžiau ne pati, teko dėl preeklampsijos daryti cezarį 34 nėštumo savaitę. Atbadė kaip reikiant. Per visą nėštumą iš venos kraują gal kokią 12 kartų ėmė. Buvo visko, ir alpau ir nealpau. Tiesiog kentėjau, juk dabar turiu tokį stebuklą.  wub.gif Kai tik padarė cezarį, tai 2 paras reanimaciniame su vamzdeliais gulėjau, kai išėjau iš ligoninės visur nuo badymo skaudėjo. Jau praėjo beveik pusė metų. Kažkaip galvoju, kaip aš ištvėriau, tada atėjo mintis, kad paprasčiausiai neturėjau kitos išeities kaip tik viską ištverti. Aišku, kad buvo baisu ir dėl dukrytės, užtad greitai antro leliuko ir neplanuoju. kol kas užteks ir vienos, ateityje gal dar ir vėl susikaupsiu nėštumui...  biggrin.gif


Faina, kad parasei kaip tau praejo nestumas. Tik gaila, kad ne taip lengvai sad.gif Siandien pirma karta ilindau i sita tema ir pirma mintis kai pamaciau, kad jau turi vaikiuka, - na va, o ji taip bijojo wub.gif Jei tada buciau paskaicius tavo klausima, buciau tikrai patarus kreipti i psichologa, tikrai tikiu, kad jie gali padeti. Ziurejau tokia laida apie tai, kaip psichhologai gydo zmoniu baimes ir zmogus, kuris paniskai iki isterijos bijojo voru, po gydymo seanso (sunku patiketi) bet paeme i ranka didziuli plaukuota vora - tik oj ne dienos ir ne savaites tam reik.. Dar turiu savo asmeniniame rate liudnos patirties, kai zmogu po pacios skaudziausios netekties metus neisliejus ne vienos asaros, is naujo moke verkti.
Daug reik dirbti su savimi, dideles saviitaigos, nes dabar tu jau labiau nesamoningai bijai ne paties fakto, o bijai bijoti.
Bet as manau viskas bus gerai smile.gif ir jei tai trukdo gyventi, tiesiog reik kreiptis pagalbos. (beje, man pats bendravimas su psichologu idomus procesas atrodo 4u.gif )
Atsakyti