Kraujo ir gimdymo baimė

Nu taip, as nelabai isivaizduoju. Man kraujas jokio siaubo nesukelia. O va mesos nelabai galiu valgyti, valgau bet kazkaip ji man gerklej stojasi(cia mokslu pasekme). Anksciau be mesos nei dienos isgyvent negalejau, o dabar nepamenu kada bevalgiau. Matai, kiekvies mes turim kazkokiu ciudu.

o tu ir negimdyk,jei bijai kraujo,paimkit iš vaikų namų koki vaikeli,kiek dziaugsmo jam suteiksit ir tau nebus problemu.o tai buvo toks atvejis,mano drauges giminiai tai jinai mire gimdidama ir vyras paskui save grauzie,kad taip pasielge,kad priverte gimdyti,

Tai va, kad nelabai vyras sutiks su tokiu pasiūlymu. Jis tada geriau jau liks be vaikų... Na jei tikrai negalėčiau turėti vaikų, tai gal ir įkalbėčiau pasiimti vaikelį, bet dabar... Na nors dar tas vaikelis planuojamas maždaug po dviejų trejų metų, tai dabar dar galiu būti rami...

Tada geriau buti be vaiku,jei jam is vaiku namu pasiimti nesinori.Tavo sveikata cia svarbiausia,jei per prievarta sakys tau gimdyt tai kam jisai tau reikalingas.Mes su vyru jau 10 metu kartu,as vaiku isvis nemegstu,pries draugyste jam tai sakiau,ir jisai sutiko,jam vaikai nera svarbesni negu mano meile.Jei as noreciau tai ir jisai noretu,o tai tu nenori ir man tada nereikia.
Savo sveikata geriau nerizikok

Na jis manęs neverčia gimdyt. Jokiu būdu. Jei aš nuspręsčiau negimdyti, tai jis mane palaikytų. Bet aš pati noriu savo vaikelio. Ir tėvai norėtų anūko. Tik dar šiek tiek ankstoka. Dar nė pusę metų nepraėjo nuo vestuvių. Be to buvau pas psichologę, tai ji patarė gydytis arba 3 metus lankytis pas psichoterapiautą, arba greitesnį gydymo būdą - hipnozę. Bet šiuo metu nėra galimybių gydytis, todėl lauksiu geresnių laikų. Juk ir vaikelis bus planuojamas po 2-3 metų. Aš tik dabar mąstau, kaip galėčiau sau padėti įveikti šią problemą. Viskas būtų kitaip, jei tikrai aš negalėčiau pagimdyti, bet ir ginekologė ir psichologė sakė, kad po hipnozės (kuri turėtų padėti), turėtų viskas būti gerai.

Oi, tu cia negasdink Matyt, iki galo nezinai del ko mire. Paprastai nemirstama tik del to, kad gimde, o todel, kad buvo sveikatos sutrikimu, ir tikrai ne tokiu, kaip gimdymo ar kraujo baime Pvz. as irgi bijau ir alpstu, bet as galvoju, kad blogiausiu atveju paprasyciau cezario. Butu kaip iprastine operacija, kuria gali patirti kiekvienas (turiu omeny, ten kur naudojama narkoze). O del vaiku gimdymo, as nesu tikrai del vaiku pakvaisus, bet sava vistiek kazkada norisi tureti.
CACUK, papasakok man apie hipnoze, ka ten tau gydytojai sake? Kaip ji vyksta? Kiek laiko? Ar uztenka vieno seanso, ar daugiau? Kiek kainuoja? Ar privaciai, ar cia poliklinikoje?

Labukas.
Aš buvau pas psichologę, papasakojau savo problemą, tai ji pasakė, kad vaistai čia jokie nepadės, reikia darbo ir specialisto. Geriausiai būtų psichoterapeutas-psichologas, kuris suprastų tavo problemą. Jei rinktumeisi psichoterapiją - tai truktų apie 2-3 metus. Kas savaitę tektų eiti pas jį ir kalbėtis, be to jei esi iš didelio miesto pvz: Vilniaus, Kauno, na kur yra specialistų, tai reikėtų eiti 2 kartus į savaitę. O vienas seanas kainuoja nuo 50 lt. Čia jau kokį specialistą pasirinksi. Jei eitum pas kokį docentą ar mokslų daktarą, tai tektų ir 150 lt už vieną kartą pakloti. Bet galima eiti ir pas normalų specialistą, kad per piniginė labai nesuplonėtų. Na aš pavyzdžiui gyvenu Ukmergėje, o čia specialistų nėra, todėl tektų į Vilnių važiuot, tai man seansai vyktų tik kartą per savaitę. Bet ir ilgiau truktų. Paskaičiavau jei tektų gydytis 3 metus tai vien už seansus tektų mokėtu apie 8000 lt. neskaitant atvažiavimo iki Vilniaus. Va.
O dėl hipnozės, tai viskas vyksta greičiau. Daktarė sakė, kad galbūt užtektų keleto kartų, bet tai nuo daug ko priklauso, ir koks pas daktaras, ir kaip pačiai pavyks atsipalaiduoti. Čia irgi dėl pinigų yra panašiai - jei eisi pas kokį žinomą specialistą teks mokėti keliskart daugiau. Mama domėjosi, kad hipnozė galėtų kainuoti nuo 500 lt už kartą. Bet čia tiksliai nežinau dėl to. Bet jau palyginus ir dėl laiko ir dėl pačių pinigų gaunasi greičiau ir pigiau. Jau geriau 3000 lt išleisti ir per porą mėnesių įveikti save, o ne per tris metus išleisiti 8000 ir daugiau.
Todėl aš pati rinksiuosi hiponozę, tik specialistą reikės susirasti. Bet šiuo metu kol kas nelabai kas su finansine būkle, todėl viską atidėsiu rudeniui, kai geresnių laikų sulausim.
Dar taip pat daktarės klausiau, ar išvis verta pradėti gydytis, nes mūsų tokia problema, kad net sunku įsivaizduoti, ar kas gali padėti, bet daktarė patikino, kad verta pabandyti. Hipnozė padeda atsikratyti baimių, tik reikia ir darbo pačiam įdėti. Na žodžiu jei ir nepadės, tai tikrai nepakenks. O jei ir bus veltui pinigai išleisti, bent būsiu rami prieš save, kad bandžiau sau padėti.

Oi, aciu, Cacuk, uz informacija. Bet brangu.... As tai jau rudeni bandysiu pastoti, tai net nezinau, ar verta kazka pradeti, nebent po visko. Nors hipnoze mane irgi sudomino, ypac kai maciau per TV, kaip zmonems visokias baimes "isgena", o eiti pas psichoterapeutus, tai cia vienas vargas sitiek metu ir pinigu nemazai reikia palikti.

Aš irgi tokios nuomonės dėl psichoterapeutų. Tiesiog pinigų leidimas ir laiko gaišimas. Aš manau, kad galima surasti pigiausią variantą ir dėl pačios hipnozės, tik reikia ieškoti. Tiesiog nežinau kiek ji gali kainuoti, bet esu parasiusi į vieną Vilniuje esančią psichikos kliniką, tai pas juos vienas psichoterapijos seansas kainuoja 140 lt ir trunka 45 minutes... Bijau ir pagalvoti, kokia būtų hipnozės kaina...
Sėkmės tau pastojant... Jei jau ryžaisi, tai manau, kad viskas bus gerai... Juk mes dar ne tokios ir silpnos esam... ar ne?
Tik perspėk daktarus, kad alpsti. Kažin kada aš ryšiuosi tokiam žingsniui...

Cacuke, man lygiai tas pats... Tik man nebūtina matyti kraujo, užtenka ir pamėlusio mano pačios piršto (jei nusimušu kur nors), arba suskaudusios ausies dėl auskaro... O pas stomotologus išvis negaliu lankytis (visa laimė, kad dantys nelinką labai gesti)....būdavo tik atsisėdu į kėdę- ir jau bloga...tik girdžiu po kiek laiko kad seselės kažką kalba, kiša uostyti amoniaką...Tiriausi ir aš. Viskas tvarkoj, tokia prigimtis, tokia nervų sistema, ir labai didelis adrenalino kiekis...buvo išrašę vaistų adrenalinui mažinti, bet nelabai ką padėjo...Gimdyti be proto bijau....Nes jei tik sukrutės mano pilve vaikutis, o jei dar suskaudės kur- ir nualpsiu. Gimdymas tai tik cezaris, nes pati niekaip nepagimdyčiau..nualpčiau vos praisdėjus gimdymui..
O tas jausmas prieš nualpimą- taiiip negera būna...kad niekam nelinkėčiau to patirt...atrodo, kad jau miršti..nerandi sau vietos..visa laimė , kad tai trunka labai trumpai...

Sveikos, per šią savaitę išgyvenau tiek streso, kad per visą gyvenimą iki to nebuvau tiek išgyvenusi... Šeštadienį susilaužiau koją... Ir operuot reikėjo, ir kateterį į ranką įvedė, ir kraują iš venos ėmė, tai aš vos ne kiekvieną kartą griuvau... Seselės jau net paskui bijojo man durti, tai nuo skausmo išsiderėjau, kad duotų tabletėmis. Bet baisiausias dūris buvo į stuburą, prieš operaciją. Užšaldė mane nuo užpakalio iki kojų galų, beje per operaciją viską girdėjau, kas vyksta, tik nieko nejaučiau. Girdėjau kaip jie grąžtu grežė man koją, jaučiu, kad ją čiupinėja, tai per operaciją sussuko man į koją 6 varžtus, 1 plokštelę ir kažkokią vielą. Tai jau dabar po visko, šiuo metu kas baisiausiai laukia, tai siūlų išėmimas. Na jei jau teks nualpti, tai ir nualpsiu. Bet po metų reikės daryt dar vieną operaciją, nes nuos varžtus pašalinti reikės, tai stengiuosi negalvoti apie tai, nes dar daug laiko liko. O ši vasara tai bus tik gulėjimo metas, nei į darbą, nei dar kur negalėsiu keliauti...

mano giliausiu isitikinimu, nereikia per smarkiai isijaust i tai, kaip tau bloga ir silpna ir pastoviai galvot kaip alpsi...tada nereikes ir psichologu ir hipnoziu.... maciau ne viena tokia alpstancia princese...(netgi nuo shneku apie krauja ar suzheidimus), beje, bent pora ish ju sekminhai pasigimde ir augina vaikus.
Esu macius ir priverstinio 'gydymo' scena, kai viena tokia alpstancioji buvo gerai ishkoliota (beje, vertai,- situacija tokia, kad,mazdaug, mergyte istoja mokytis medicinos alpdama nuo minties apie krauja) ir paimtas kraujas ish pirshto....ir nieko...nu neapalpo pirma karta gyvenime visas jegas sukaupus ir nusisukus i shona . Svarbu nusiteikimas ir koncentracija.
Antras dalykas,- kur jus matot gimdymo metu ta krauja? Kiekviena, buvus nescia patvirtins, kad savo papilves niekaip nematai per ta arbuza...
Ir trecia, man labai idomu, kaip per menesines higieninius paketus pasikeiciat? apalpstat po keleta kartu proceduros eigoj?
Tai tiek...linkiu neisijaust kad esat opos-popos

P.S. esu alpus ir pati, ir ne karta...zinau koks jausmas, ir zinau, kad imanoma sukontroliuot ta slykstu jausma, kai pasaulis ima niauktis ish krashtu