Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.
Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.
Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.
Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj -
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj]
(Algimantas Baltakis. Lietučiui dulkiant)
