QUOTE(Mildute @ 2008 01 07, 16:43)
O bažnyčią galima pasirinkti, ar reikia krikštyt pagal parapiją?
Nebutinai
Mes krikstijom ne savo parapijos baznycioje.
Kadangi krikstijom ziema (per sias Kaledas), mums netiko musu parapijos baznycia, nes ji didele ir salta.. Tad pasirinkom jaukia, maza ir silta (joje sildomos grindys sudetos) Kristaus Karaliaus baznycia Klaipedoje.
O nuejus susitarti su kunigu, jis man tiek patiko, kad galejo buti ir pati salciausia ir nejaukiausia baznycia, as vis tiek tik pas ta kuniga buciau krikstijusi vaika
Nerealus zmogus musu kunigas buvo, mokejo taip siltai, zemiskai bendrauti, kad atrode pazysti ji kaip gera biciuli ir visos ceremonijos baimes isgaravo
Su mazyliu kaip graziai bendravo, mumis kaip prijuokino, krikstatevius padrasino ir dar visi is vaiko pokstu per ceremonija pasijuokem
kaip greitai bėga laikas..
Atostogos
Maljorkoj
Jis nuostabiai moka bendraut su mažyliais - ir pakalbina, ir pajuokina, ir ant rankų paima, paglosto, duoda savo maldaknygę pačiupinėti, juk pypliams taip viskas įdomu. Žodžiu, tarsi būtų mylintis vaikelio tėtis. Visi atkreipė dėmesį, kad Doveika bendrauja su visais tarsi su sau lygiais ir nėra jokio "šalto atstumo", kuris paprastai taip jaučiamas bendraujant su dvasininkais. Oi buvo juoko, kai Doveika senelius išgąsdino, kad nekrištys mano lialiaus, jei jie palikimu neužrašė viso turto anukui. Liepė mums nusamdyt limuziną ir kitą dieną nuvežt vyro tėvus pas notarus 
. Taigi patys gražiausi atsiminimai iš krikštynų, tai ceremonija bažnyčioje 
