QUOTE(muminukas @ 2012 01 06, 11:02)
o dieve..........
http://vardai.vlkk.lt/ apie vardus
Sitos temos pacioj pradzioj buvo uzsiminta, kad veziukams reikia "tvirto", o liutukams- svelnaus vardo.
Per fonetika mus moke, kad uzpakalines eiles balsiai (a, u, o) salia esancius priebalsius kietina, taigi ir pats skiemuo/zodis skamba grieztai, kietai.
Priesakines eiles balsiai (i, e, ė) suteikia priebalsiams-skiemeniui- zodziui svelnumo, nes minkstina priebalsius.
Taigi veziukei turetu tikti vardas Nora, Barbora. O liutukei Eivile, Vilte, Smilte.
Per fonetika mus moke, kad uzpakalines eiles balsiai (a, u, o) salia esancius priebalsius kietina, taigi ir pats skiemuo/zodis skamba grieztai, kietai.
Priesakines eiles balsiai (i, e, ė) suteikia priebalsiams-skiemeniui- zodziui svelnumo, nes minkstina priebalsius.
Taigi veziukei turetu tikti vardas Nora, Barbora. O liutukei Eivile, Vilte, Smilte.
Asmenvardžiai
Seimo Užsienio reikalų komitetui Kalbos komisija pateikė pastabų dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto, komisijos atstovai dalyvavo keliuose pasitarimuose dėl asmenvardžių Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Teisingumo ministerijos surengtose diskusijose.
Pilietybės reikalų komisijai dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos prezidento dekretuose atsakyta, kad norint pateikti kalbines rekomendacijas dėl svetimvardžių užrašymo, reikalinga teisės norma, kuria būtų nustatyta, kuris iš lingvistiniu požiūriu dviejų galimų variantų vartotinas dekrete: sulietuvintas ar originalus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad klausimai dėl asmenų, kurių vardas ar (ir) pavardė turi ne lietuvių kalbos raidžių, neatspindi tikrojo problemos masto ir diskriminuoja asmenis, kurių vardas ar (ir) pavardė pirminiame šaltinyje užrašyti raidėmis, sutampančiomis su turimomis lietuvių kalbos raidyne, tačiau jų grafinė forma tarimo neatspindi. Komisijos atsakyme pabrėžta, kad pavienių nelietuviškų raidžių perrašymas, neatsižvelgiant į viso asmenvardžio tarimą, lingvistiniu vertintinas kaip nenuoseklus.
Kalbos komisijai atstovauta dviejose apylinkės teismo nagrinėtose bylose dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Vilniaus apygardos administraciniame teisme laimėta byla prieš asmenį, kuris prašė panaikinti Kalbos komisijos atsakymą dėl Civiliniame kodekse vartojamos sąvokos.
Sekretoriatas per 2011 metus iš viso parengė apie 80 raštų dėl asmenvardžių rašybos, darybos ir variantų. Daugiausia klausimų sulaukta iš metrikacijos įstaigų ir fizinių asmenų. Nepritarta pageidavimams keisti turimą taisyklingą vardą į svetimos rašybos (pvz., Loreta į Loretta, Raimundas į Raymund). Nepritarta ir moterų pageidavimams turėti vyriškosios formos pavardes arba pavardes su galūne -a, bet neprieštarauta dėl moterų ir mergaičių pavardžių be šeiminį statusą išduodančios priesagos tik su lietuviška galūne -ė.
Stengtasi patarti nekeisti paveldimų asmenvardžių pavardžių, tačiau Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; Žin., 2001, Nr. 56-2007) yra numatyta galimybė trumpinti pavardę, jei ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą. Todėl daugeliu atveju Kalbos komisija neprieštaravo tiek dėl moterų (8), tiek dėl vyrų (14) pavardžių trumpinimo: dažniausiai pageidauta trumpinti numetant formantus -evič- (9), -avič- (4), -ovič- (2), taip pat -ausk- (3), pasitaikė, kad pageidauta numesti formantus -ait-, ėn-, -ov-.
Teisingumo ministerijai pateiktos Vardyno pakomisės rekomendacijos dėl dvigubų pavardžių darybos.
Kalbos komisijos užsakymu atliktas taikomasis dabartinės lietuvių kalbos tyrimas Lietuvos gyventojų vardų mokslinė analizė (projekto vadovė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė, VU). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų registras ir Rekomenduojamų vardų sąrašas paskelbti (kol kas nepilni) specialiai vardams sukurtoje pasvetainėje VARDAI.vlkk.lt. Pasvetainė atverta interneto lankytojams 2012-ųjų pradžioje. Tikimasi, kad šie vieši duomenys ir skelbiami straipsniai prevenciškai atsakys į daugelį tėvų, renkančių vaikams vardą, ir metrikatorių, forminančių vardų suteikimą ir keitimą, klausimus.
iš vlkk
Seimo Užsienio reikalų komitetui Kalbos komisija pateikė pastabų dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto, komisijos atstovai dalyvavo keliuose pasitarimuose dėl asmenvardžių Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Teisingumo ministerijos surengtose diskusijose.
Pilietybės reikalų komisijai dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos prezidento dekretuose atsakyta, kad norint pateikti kalbines rekomendacijas dėl svetimvardžių užrašymo, reikalinga teisės norma, kuria būtų nustatyta, kuris iš lingvistiniu požiūriu dviejų galimų variantų vartotinas dekrete: sulietuvintas ar originalus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad klausimai dėl asmenų, kurių vardas ar (ir) pavardė turi ne lietuvių kalbos raidžių, neatspindi tikrojo problemos masto ir diskriminuoja asmenis, kurių vardas ar (ir) pavardė pirminiame šaltinyje užrašyti raidėmis, sutampančiomis su turimomis lietuvių kalbos raidyne, tačiau jų grafinė forma tarimo neatspindi. Komisijos atsakyme pabrėžta, kad pavienių nelietuviškų raidžių perrašymas, neatsižvelgiant į viso asmenvardžio tarimą, lingvistiniu vertintinas kaip nenuoseklus.
Kalbos komisijai atstovauta dviejose apylinkės teismo nagrinėtose bylose dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Vilniaus apygardos administraciniame teisme laimėta byla prieš asmenį, kuris prašė panaikinti Kalbos komisijos atsakymą dėl Civiliniame kodekse vartojamos sąvokos.
Sekretoriatas per 2011 metus iš viso parengė apie 80 raštų dėl asmenvardžių rašybos, darybos ir variantų. Daugiausia klausimų sulaukta iš metrikacijos įstaigų ir fizinių asmenų. Nepritarta pageidavimams keisti turimą taisyklingą vardą į svetimos rašybos (pvz., Loreta į Loretta, Raimundas į Raymund). Nepritarta ir moterų pageidavimams turėti vyriškosios formos pavardes arba pavardes su galūne -a, bet neprieštarauta dėl moterų ir mergaičių pavardžių be šeiminį statusą išduodančios priesagos tik su lietuviška galūne -ė.
Stengtasi patarti nekeisti paveldimų asmenvardžių pavardžių, tačiau Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; Žin., 2001, Nr. 56-2007) yra numatyta galimybė trumpinti pavardę, jei ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą. Todėl daugeliu atveju Kalbos komisija neprieštaravo tiek dėl moterų (8), tiek dėl vyrų (14) pavardžių trumpinimo: dažniausiai pageidauta trumpinti numetant formantus -evič- (9), -avič- (4), -ovič- (2), taip pat -ausk- (3), pasitaikė, kad pageidauta numesti formantus -ait-, ėn-, -ov-.
Teisingumo ministerijai pateiktos Vardyno pakomisės rekomendacijos dėl dvigubų pavardžių darybos.
Kalbos komisijos užsakymu atliktas taikomasis dabartinės lietuvių kalbos tyrimas Lietuvos gyventojų vardų mokslinė analizė (projekto vadovė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė, VU). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų registras ir Rekomenduojamų vardų sąrašas paskelbti (kol kas nepilni) specialiai vardams sukurtoje pasvetainėje VARDAI.vlkk.lt. Pasvetainė atverta interneto lankytojams 2012-ųjų pradžioje. Tikimasi, kad šie vieši duomenys ir skelbiami straipsniai prevenciškai atsakys į daugelį tėvų, renkančių vaikams vardą, ir metrikatorių, forminančių vardų suteikimą ir keitimą, klausimus.
iš vlkk
Vardas, jo reikšmė Jūsų likimui
http://magiskagalia....ikimui-t74.html
Papildyta:
Kaip įdomu
Esu gimusi po vėžio ženklu ir nuo pat mažų dienų labai žavėjausi Noros vardu...
http://magiskagalia....ikimui-t74.html
Papildyta:
QUOTE(Amidala-nr-2 @ 2012 02 29, 23:55)
Sitos temos pacioj pradzioj buvo uzsiminta, kad veziukams reikia "tvirto", o liutukams- svelnaus vardo.
Per fonetika mus moke, kad uzpakalines eiles balsiai (a, u, o) salia esancius priebalsius kietina, taigi ir pats skiemuo/zodis skamba grieztai, kietai.
Priesakines eiles balsiai (i, e, ė) suteikia priebalsiams-skiemeniui- zodziui svelnumo, nes minkstina priebalsius.
Taigi veziukei turetu tikti vardas Nora, Barbora. O liutukei Eivile, Vilte, Smilte.
Per fonetika mus moke, kad uzpakalines eiles balsiai (a, u, o) salia esancius priebalsius kietina, taigi ir pats skiemuo/zodis skamba grieztai, kietai.
Priesakines eiles balsiai (i, e, ė) suteikia priebalsiams-skiemeniui- zodziui svelnumo, nes minkstina priebalsius.
Taigi veziukei turetu tikti vardas Nora, Barbora. O liutukei Eivile, Vilte, Smilte.
Kaip įdomu
Esu gimusi po vėžio ženklu ir nuo pat mažų dienų labai žavėjausi Noros vardu...
Anksčiau vaikų vardai atkeliaudavo iš knygų, dabar iš TV serialų
Daugiau: http://kauno.diena.l...0#ixzz1yap7702X
Daugiau: http://kauno.diena.l...0#ixzz1yap7702X
