Getter, istorija tokia : užėjo staigus dažnas šlapinimasis, šeimos gydytoja liepė apsilankyt pas ginę, bandžiau susisiekti su mane dukart operavusia, bet ji tuo metu atostogavo, tad nuėjau arčiau namų pas paprastą ginę.
ta patikrinusi, bedarydama echo pradėjo lement, kad girdi cista virš 5cm, kad maučiau į ligoninę operuotis.
ji taip užtikrintai tvirtino, kad tai endo cista. na man įvarė nemenką stresą...
kai pagaliau pakliuvau pas savo chirurgę, ji pasakė, kad neskubam operuoti, nes jau turėjusi dvi operacijas, pasiūlė pagerti kt bent tris mėn.
tai va, šiandien buvau pas ją, trečias mėnuo į pabaigą. ir ji pasakė, kad cista greičiausiai buvo hormoninė, nes dingo visiškai. gimda slanki, kiaušidės geros būklės.
užtai ir pagalvojau, kad visgi jei yra galimybė tai tik pas normalią gydytoją reikia bandyti pakliūti. nes ana tai man tai nemenką strioką įvarė, tuo tarpu mano chirurgė visada kalba ramiu tonu, visada ramiai, net kai atrodo bevilitiška padėtis ji sugeba nuraminti ir parodyti šviesiąją pusę.
jau aprimau, bet... gi mano vyriškis sumąstė mane paerzinti, liepė pačiai vairuoti (aš mieste paniškai bijau vairuoti) iki ligoninės. tai ir nebežinojau, ko labiau bijau, ar vairavimo, ar ligoninės...
tai kai sužinojau, kad nereikės operacijos, norėjosi rėkti... turbūt panašiai, kai sužinoma apie nėštumą...
kas žino, gal kada atslinksiu ir rėksiu, kad jau ne viena
