sveikutes mergytes
atejau pasiguosti..o paskui begsiu skaityti jei neskaudes sirdeles....nutiko nelaime....ji daugiau tikriausiai dvasine....ir daugiau MB nei man, nors man tikriausiai ne ka maziau skaudesne...nes vis kyla klausimas kodel...ir ka toliau daryti, kaip elgtis... taigi pas mus tokia situacija....kad jau kuri laika MB kazkoks keistas maziuko planavime buvo toks kazkoks pasyvus mano akim ziurint, nes jei jis turi tiksla kuris jam svarbus siekia betkokiom priemonem...bet,,,,deja leliuko atveju jis pasyvus....kankinausi, liudejau, kaltinau save....zodziu ieskojau kas yra...nes ND pas mus praktiskai nera...del to baisiai kremtuosi.... kai norma 2-3 kartai per sav tokiam amziui o pas mus jau antra savaite celibatas kad ir kaip bandziau sugundyti deja....tik atstume vkr prispaudziau prie sienos ji, klausdama kas yra...tai jis tepasake, kad nenori jokiu proceduru, nenori siuo metu nieko kas su tuo susije taigi ir leliuko kartojo kad jam gaila mano sveikatos, kad jau nervai nelaiko del visu tu bedu tada pagalvojau, kad jis toks silpnas....jei viskas priklausytu nuo manes viska atiduociau, ideciau visas pastangas kad tik buciau , sakiau zinodama kad po leliuko gimimo gyvenciau tik kokius kelis metus, vistiek ryzciausi kad tik galeciau patirti ta jausma buti mama, deja ne tik nuo manes tai priklauso... tada paklausiau ka jis mano apie KT vartojima iki kol kazkas susidestys pas ji mintyse ir dusioj...jis pries KT bet ir pries ND del leliuko as ziauriai pasimetus.... kaltinu save, savo liga ir siaip man viskas juoda, jauciuosi vienisa....nes niekuo nebepasitikiu ir neturiu su kuo pasisneketi, islieti dusios...drauge kuria psitikejau isvare i DE...likau viena...bandau slepti skausma, kad dar labiau neatstumciau MB, bet pas mane sumaistis ir tustuma...ir tik klausimas - kodel?neiseina apsimesti, kad viskas gerai kai taip skauda del visko....bijau kaltinti MB del perdidelio materializmo, nes jauciu kad pagaili pinigu tam kas nera uztikrinta...ir sunku, kai jis nenori pripazinti, kad naturaliai mums beveik nera sansu bet snd apsisprendziau ir del jo ir del pacios saves, kad kita men pradesiu vartoti KT iki to laiko kol jis supras ar leliukas jo gyvenime pats svarbiausias...busiu kategoriska....tikrai nezadu aukoti sveikatos del jo ambiciju....tuo labiau, kad negali zinoti, galbut jis pavarges tiesiog paliks mane...nors tikrai matau, kad jis stengiasi mane paguosti be zodziu...stengiasi mane palepinti ir pradziuginti, bet as matau kad pas ji viduje kazkas negerai... tik nesuprantu kas....ir man taip sunku del tokios padeties
prirasiau paklode mergaites...lb nepykit, bet taip spaudzia sirdele, o pasiguost nera kam
Papildyta:
QUOTE(Inga04 @ 2011 04 13, 22:36)
Sveikutes,aciu uz sveikinimus mergytes,mes jauciames gerai,tik su pieneliu vargstam,kol atsiras,nu bet iskentesim. Gimdymas buvo ne is lengvuju,bet to vertas
,gerai sako,kad pasimirsta greit,jau ir nepamenu,kad tip baisu buvo,kai i dukriuka ziuriu
O dukryte gime labai grazia diena - 11.04.11
vajei kokios garzios naujienos
aukit didekit ir mamytes pienuka begerdamos storekit
ex kaip gera tai skaityti