QUOTE(Terra2 @ 2011 04 01, 07:56)
Pagal Jūsų nupasakojimą kitaip ir negali gautis. Nežinau, gal aš labai senoviškų pažiūrų ir perdaug laikausi senovinių tradicijų, bet aš niekaip negaliu priimti visokių naujoviškų būdų, kad duonos tešla turi buti skysta, kad ją būtų galima supilti į formą. Juk duona yra duona, o ne blynai! Tešla turi būti tokio kietumo, kad būtų sunkiai minkoma rankomis ir eitų suformuoti kepaliuką. Orkaitėje kepant garų efektas tam ir reikalingas, kad pluta nebūtų kieta. Po 10-15min. vandenį reikia išimti, nes apačia gali nebeiškepti. Jeigu Jūsų tešla skysta, žinoma, kad duona bus labai šlapia, nes skysčių perteklius nespėja ir neturi kaip išgaruoti, nes susidariusi stora pluta blokuoja skysčių pralaidumą. Pabandykite savo receptą pakoreguoti ir pamatysit, kad viskas gerai gausis. Atsiprašau, kad aš čia taip pamokslauju, bet patikėkit, aš labai noriu ir linkiu, kad Jums pasisektų!
Aš kažkaip irgi visad įsivaizdavau, kad duona turi būt iš minkomos tešlos, o ne iš blynų, bet galų gale smalsumas nugalėjo ir pabandžiau pati šitą per interneto platybes keliaujantį receptą. Viskas gaunasi ir skanu, tik reikia dėt visus tuos priedus, nes visos tos sėlenos ir dribsniai ir sugeria tą perteklinį vandenį. Man tikrai nebuvo šlapia duona, yra gavęsi daug šlapesnės iš kietesnių tešlų.
Nors vis tiek man tradicinis išminkytas ir suformuotas kepalas labiau prie dūšios. O šitas receptas sakyčiau gal labiau apsaugo nuo nepasisekimų kepant su raugu. Nes šiuo atveju skystesnė ruginė tešla daug lengviau kyla, net ir vėsioj patalpoj ir kept galima kaip paprastą pyragą be jokių įmantrybių ir visi giria, kad skanu
QUOTE(pilveliukas @ 2011 04 01, 08:16)
del duonos kietumo truputi su jumis nesutinku
nes zinau kaip mano mociute kepdavo duona kaime eciuj, ji tikrai nebudavo tokio kietumo kad ja vos rankom isminkyti gali, ispradziu jos net minkyti neina, ji buna tokio skystumo
ja tik dauzo varto kol palaipsniuj ji kieteja aisku vis po truuti dadedant miltu, bet ir tai ji pakankamai buna skysta
po to kildina ir atsagiai isima ir dedavo ant kopusto lapo kas aisku ir duodavo dregme, ir taip kepdavo nuglostyta slapiom rankom.
šitos tešlos ant kopūsto lapo nepadėsi, bus blynas.
O mano močiutė irgi kepdavo, eigos nežinau, bet galų gale vis tiek būdavo formuojamas kepalas ir pašaunama į pečių be jokių formų