Mano artimas žmogus - alkoholikas

mano ziniomis, paveldimas pats polinkis i priklausomybe. Toliau jau lemia aplinkos faktoriai.

Kas gali paneigti Abi mano seserys turi po suneli.ir jie labai priklausomi....nuo komiuterio Genai genais,bet i gyvenimo buda daugiau ziureti reikia....Stai jauna pora megsta alu.... Pastebejo,kad apsipirkinejant alus automatiskai lipa i krepseli BUVO padarytos isvados,kad save reikia apriboti....Kol laikas dar...

Ada, neketinu savo vaikui projektuot likimo. Tiksliau, stengiuosi geromis mintimis tai daryt ir kitais būdais.
Bet vis dėlto yra dalykų, nuo kurių niekaip pasislėpt negalima. Negaliu bėgt nuo problemos, jei tos mintys man vis šmėkšteli.
Juk sakoma, nori taikos – ruoškis karui (čia aš ne apie mus, jei ką). Juk net namus pastatyt vaikui planuoji, gal kažkokių santaupų gyvenimo pradžiai, o čia gi sveikata. Negi nesinori kaip nors stiprint sveikatą ne tik bendrai, bet ir pagal tą galimą paveldimumą. Juk net mankštos pratimai yra pagal žmogaus profesiją – kompensaciniai.

Be to, juk yra liga vertinama įvairiais aspektais:
1. liga kaip tokia (pvz., alkoholizmas, diabetas, vėžys...);
2. liga pagal sunkumą (plg. šiaip nervai ir alzheimeris ir pan.);
3. liga pagal paveldimumą (genetika, protėviai);
4. liga pagal sąmonės būklę (karma, lemtis pagal tai, ką pats „užsidirbai“); (čia irgi į mane lėks akmenys).

Aš domiuosi viskuo, ką tu minėjai anksčiau (panašu, kad net pas sveikuolius mes panašiu metu tame pačiame vandeny mirkėme kojas). Bet kai kada tenka išspręsti ir tuos dalykus, kurie yra grynai žemiški. Vat likimo gal ir nepakeisi. Bet jeigu kai ką žinai iš anksto, tai palengvint sau galima. Juk nebūtina stovėt ir laukt, kol kokia plyta ant tavęs užvirs.
Dėl minčių suprantu ir pritariu ta prasme, kad reikia jas šviesinti, betgi šviesint nešviesinęs, o jei organizmas turi tokį polinkį, vieną sykį lengviau užlūši nei tas, kuris to polinkio neturi (nesvarbu jau rado tą geną ar dar ne).

kaip cia tas ignoras jungias?

Taip, mūsų vaikų gyvenimas yra jų. Bet kažkaip mes auklėjam, supažindinam, įspėjam. Ir net kažkiek su suaugusiais tai darome. Juk užaugus vaikui nenusisuki, kai jis prašo patarimo. O gal ir perspėji, net i neprašius, jei matai, kad būtina. Į patarimus irgi skirtingai žmonės reaguoja. Jei su vaiku yra ryšys, paprastai atsižvelgia. Bent jau aš atsižveldavau (vis tiek, kai perspėja, kažkaip veikia).
Papildyta:

Eik į nustatymus, ten kažkur kairėje.

Niekada nebandžiau, tik iš pasakojimų žinau, kaip tai veikia (rodos, šioje temoje lyg Giurza pasakojo). Sakė, nelabai pasitvirtino.
Papildyta:

Na, žinai kaip tiems lietuviams. Vis geriau, kai kaimynų namas dega.
Papildyta:

O, čia svarbu. O kaip kovojat su šia priklausomybe?

be abejo, visiems reikia ziuret. MA paauglystej i tokia kompanija papuole, jei negeri, tai nevyras, na ir pyle i gerkle. O cia jei polinkis buvo, tai ir "traukinys pajudejo".

Ne, klausiau ne dėl to. Tiesiog kai išsakoma problema, vienaip pakomentuočiau kai alkoholikas vyras, kitaip, jei alkoholikas vaikas, dar kitaip, kai alkoholikas tėvas ar brolis.....
Problema viena ir ta pati, bet šalia esančio statusas jam suteikia skirtingas galimybes. Jei žmona gali išsiskirti su vyru, tai gi motinai toks patarimas bevertis, nu nepaduos ji skyryboms su vaiku.


Pačiuose veiksmuose skirtumo nėra. Bet, tarkim, jei taip paimt ir nevalyti vėmalų. Psichinis ligonis iš to kaži ar ko išmoks, o vat alkoholikas pamoką gauti gali. Kai išvalome po psichinio ligonio- tiesiog susitvarkome, o kai išvalome po alkoholiko- atimame iš jo galimybę suvokti ir savo kailiu patirti, kad jis pats yra atsakingas už savo problemą ir pasekmes.


Jokios, aš ne gydytoja.
Pamąsčiau sau į ką, tavo vietoje, atkreipčiau dėmesį.


Taip. Tik ne ignorą alkoholikui, kaip žmogui, o ignorą prisidarytom problemom, per gėrimą. Kas geria, tas, vienareikšmiškai ir atsako už pasekmes, pageidautina, savo subinyte.


Apsurdas.

O kaip tu įsivaizduoji priklausomybės prasidėjimą?
Mano galva, niekaip kitame priklausomybės pradžios nepastebėsi, nes ji prasideda žmogaus jausenose, visai nepriklausomai nuo to, kiek, ko ar kaip tankiai žmogus išgeria. Norint užčiuopti pačią priklausomybės pradžią, žinių apie tai turi turėti pats žmogus, o ne šalia esantis ir tai tas pačiam žmogui yra gan sudėtinga, nes gi liga turi gana stiprią neigimo fazę. Šalia esantys, konstatuoti, jog žmogus priklausomas, gali jau tik išlindus priklausomybės pasekmėms.

Savotiškai tu tas žinias renki, mano manymu. Kaip tai nepastebėjau klausimų, praktiškai vien tavo teiginiai. Aišku, gal tik aš nepastebėjau, tada persiprašau.

Ne, negali, bet tai jau ne alkoholiko, o to bijančio problema, kurią tik jis pats ir gali išspręsti.


Kodėl taip baisimasi "tai kaip dabar išvengti alkoholio" Nu lygiai taip pat, kaip žmogui, sergančiam cukralige- cukraus, arba alergiškam pienui- pieno.
Papildyta:

Jep ir tai nebūtinai, tiesiog vieniems išlenda priklausomybė kažkam, o kitiems ne.

Idomus sutapimas, kad butent siandien paklausei
Niekur upas nedingo, kai tik pasveikau - vel uzsirasiau i priemima, tik jau si karta is anksto nesiskelbiau, kad eisiu
Kaip tik siandien ir buvau...

Sis variantas man yra
Trumpai: trys vizitai i savaite - psichiatras-narkologas, psichologas, soc.darbuotojas. Is viso po 12 apsilankymu pas kiekviena, t.y.programos trukme - 3 menesiai. Absoliutus anonimiskumas (nors tai ir valstybes finansuojama istaiga).
Kaina juokinga - visas 3 men.kursas (36 apsilankymai) kazkur 180-190 litu, tiksliai neatsimenu, nes isgirdus kaina pradejau juoktis
Atsiprasau, suprantu, kad kam nors tai dideli pinigai, bet as savo psichologui moku (mokejau ) 100 litu uz seansa

Bonusai, kuriu nesitikejau:
1) skirtingai nuo stacionarines Minesotos programos cia nera grupiniu uzsiemimu - tik individualus susitikimai su gydytojais;
2) lankstus grafikas: susitikimu laika derini su kiekvienu gydytoju atskirai - kaip tau patogu;
3) teigiamu emociju doze - i norincius gydytis ten ziuri ne kaip i ligonius, kuriuos reikia gydyti, o kaip i zmones, kuriems reikia padeti ismokti kitaip gyventi.

Na kas dar? Vedeja siule pagalvoti, ar man tinka, ir paskambinti kai apsispresiu,
bet as pasakiau, kad jau apsisprendziau, ir pasirasiau sutarti.
Jei galeciau - pradeciau nuo rytdienos, bet kita savaite mano labai artimai giminaitei paskirta onkologine operacija, ir as turiu buti su ja - ir is pareigos, ir is sirdies reikalavimo...
Todel pradesiu programa balandzio menesi - pirmu susitikimu su gydytojais laikai jau suderinti.

Jei kas dar idomu - klauskite.

P.S.SSIIMMAA, nepyk, bet nesupratau, o kodel tu ypatingai lauki ziniu siuo klausimu?



Papildyta:

Na tu ir issireiskei
Ne alkoholikiene DAR ???

Labas, ADA
jei tave domina mano nuomone apie tavo vyro savybes, kuriuos cia aprasei, parasyk - apmastysiu ir atrasysiu, nes minciu yra, kazkas mane uzkabino, bet reikia tai apgalvoti, o jegu tam dabar neturiu...

galima, galima, tiknoro reikia


Mano bernas irgi giros negeria o uosle tai super - peregara is kilometro uzuostu . Nu niekaip as negaliu iskelio isklysti Kaip alkoholike mokausi atsakyti uz pasekmes - isgerei vakare - nebebus

Su išgėrusiu (saviškiu) negaliu net pasibučiuot (o apie intymesnius dalykus nėra ką ir kalbėt). Man labai tai nemalonu, net tada, kai pati būnu po baliuko išgėrusi. Čia panašiai, kaip prisivalgęs česnakų žmogus savęs nejaučia, o vat kitą labai.
Taigi vyro alkoholizmo problemą (jei tokia būtų buvusi) būčiau užkirtusi jau pačioje užuomazgoje.

Bet va su suaugusiu sūnum ar uošviu nepasigalynėsi (nes ir svertų prispaust nėra). Teks pakęst uošvio gėrimus, kai senatvėj reiks dabot.
Prisimenu vieną moterį, kurios rūkantis vyras, kai susirgo alzheimeriu ir atsijungė protas, surūkydavo po dvidešimt cigarečių iškart. Jis tiesiog neprisimindavo (baigęs vieną cigaretę), kad rūkė.
O jei taip geriantis? Tada dešimt butelukų iškart?
Papildyta:

Bet vis dėlto tai turi būti labai sąmoningas žmogus. Tikrai valingas ir drausmingas. O su ta valia dažnam geriančiajam – ne kas.

Kadais paauglystėje, kai labai neturėjau kažkam valios, man susiklostė tokia įdomi mintis:

Norint turėti valios, reikia irgi turėti valios.

Juokinga, jei nebūtų gaila. O iš kur tos valios paimt, jeigu jos nėra?
Papildyta:

ADA, gal tavo vyrui šita programa tiktų?
Papildyta:

Va šita mintis man labai patinka.

Bet nelabai suprantu, kaip tai praktiškai pritaikoma? Jeigu gyveni su žmogumi, tai vis dėlto kažkaip šeimos bėdas ir gėdas dengi. Labai sunku atsiribot nuo artimo, kuris yra tavo šeimos narys ar artimas giminaitis, ir sakyt, kad manęs ta jo prikliaulinta situacija neliečia.
Kai uošvis, pvz., perlenkia kur svečiuose per balių, aš kažkaip jaučiu ne tik gėdą, bet ir atsakomybę kažkokią už jį. Juk tai, kad ir kaip, bet giminietis (kaip ir šeimos narys).
Manau, kad ir, pvz, kelnių nelauktum, kol iš ryto išsiplaus, nes smirdės gi visur. Juk ir guldysi, o tai, kas priteršta, kažkaip nors kiek pakuopsi ar nešvarius skalbinius bent jau į vonią nuneši.