QUOTE(leber @ 2011 03 15, 01:42)
Aš skaitau visų ir visus postus.
Aš susiduriu su tokiu dalyku (nežinau kaip tai kitaip įvardyti).
Vyras geria, žmona nepatenkinta. Vyras niekaip nepasiduoda nei žmonos priekaištams, nei visom kitom priemonėm, jis geria, daugiau, mažiau, bet geria. Jei žmona intuityviai, gal pasąmonėje, pradeda nujausti, jog vyro ji nei pakeis, nei sustabdys, tai neretai ji visa dūšia pasineria į aplinkos keitimą, tipo- žmonijos blaivybės, besąlėgyškos meilės, religijos, sveiko gyvenimo būdo, ...... ar dar ko nors skleidimą, propagavimą, būna, kad maniakiškai jai prisireikia naujagimio....
Ar tavyje nieko panašaus nevyksta/nevyko?
Kodėl klausiu, tikrai nepiktai?
Tu man panaši į tokį, kaip čia apibudinti
na, tipo, žinai, kai ateini į parduotuvę nusipirkti kelnėms diržo, o konsultantė bando įsiūlyti kelnes prie naujo diržo, švarką prie kelnių ir kailinius prie viso komplekto. Konsultantė šiaip tai gera, bet gi aš atėjau į parduotuvę visai ne to, tai ir susišnekėti sudėtinga.
Saziningai apgalvojau. Net nezinau, tai ,kad tie bruozai man ir taip kazkiek budingi, sakau kazkiek, nes informacija man patinka suteikti zmonems, nes galvoju,kad man butu gera ,jei kazkas mane ir apsviestu, jei ko nezinau, bet zmoniu paciai keisti man nesinori. Taip noreciau,kad zmones keistusi i gera visi, bet jau savom pastangom, nebent pasinaudoja mano teikiamom nuoruodom
taip sakant noriu nudirbti gerus darbus svetimom rankom
.
Nezinau ar tai surista su vyru, greiciau ne , nes jau minejau Sveikuoliu mkloj buvau 13 ir nuo tada duomiuosi sveiku gyvenimo budu ir jei kam idomu kazka papasakoju ar nukreipiu. Jei matau,kad zmogaus gyvenimo tikslai ir kelias visai kitoks tai ir tyliu...Viduj jauciunora svietsti (cia gera asociacija su sviesuoliuku
)LT dirbau mokytoja, cia antra darba susirandu bendruomenes centre, kuris suristas su zmn svietimu ir tai man labai patinka
O ar tai maniakiska kazkaip nezinau, gal ne, nes 5 metus sedejau namie ir dziaugiausi su vaikais ir dabar gal dar sedeciau. Bet irgi taip idomiai gyvenimas tarsi spaudzia iseiti ir palikti kuri laika vaikus su teciu , ilgai vijau tas mintis(man taip gera pirma kart gyvenime paprasciausia gyventi, niekur nebegti, viska daryti tada ir taip kaip norisi), bet ziuriu viskas i gera po truputi eina.
O cia del vaiku norejimo, tai taip norejau gan seniai vaiku, bet daugiau ir bijojau ar busiu gera mama ir ilgai atmetinejau ta minti, vyras prikalbino gal labaiu ir pati gal subrendau ir atejo jie stebukliukai musu
Nezinau ar atsakiau i klausima