norisi, kad imtų ir suveiktų tie vaistai, norisi tos pertraukos labai labai
QUOTE(sume @ 2011 03 21, 11:03)
Dėl to atitolimo tai tiesa ne viena mamos draugė bijojo paskambinti ar užsukti į svečius, nes joms čia kažkas baisaus atrodė. Aš išvis nesuprantu kaip taip nutolsta, kai kurie sužinoję apie draugo nelaimę. Tiesiog nesuvokiu.
Bet va pvz. giminaičiai tai kaip tik atvirkščiai.. 10 metų neskambinę, nedavę jokios žinios apie save, iškart susirūpino mamos sveikata, ypač operacijos dienomis.
Bet va pvz. giminaičiai tai kaip tik atvirkščiai.. 10 metų neskambinę, nedavę jokios žinios apie save, iškart susirūpino mamos sveikata, ypač operacijos dienomis.
O jūs man patarkite, kaip elgtis šiek tiek kitoje situacijoje. Daugiau nei prieš metus palaidojom draugę. Buvom draugai šeimomis, visos šventės kartu, gimtadieniai, vestuvės, vaikų gimimai, atostogos... Bet atsitiko nelaimė. Ir nuo mūsų tolti pradėjo jos vyras. Kiek kviečiamį svečius ar kažkur papramogauti, vis atsisako. Į sveikinimus švenčių proga, neatsako. Aš suprantu, kad jam labai sunku. Bet juk ir mes ne visai svetimi. Ir norim tik gero tiek jam, tiek vaikučiams. Patarkit, kaip elgtis. Ar vis atakuoti jį kvietimais, ar tiesiog palikti ramybėje ir visai nutolti? Kaip manote?
QUOTE(sume @ 2011 03 23, 14:54)
norisi, kad imtų ir suveiktų tie vaistai, norisi tos pertraukos labai labai
žinau, mes visos turim šį norą ir turim tikėt, kad jis pildysis, pamažu, iš lėto viskas eis tik geryn
QUOTE(Pupse Smupse @ 2011 03 23, 15:42)
O jūs man patarkite, kaip elgtis šiek tiek kitoje situacijoje. Daugiau nei prieš metus palaidojom draugę. Buvom draugai šeimomis, visos šventės kartu, gimtadieniai, vestuvės, vaikų gimimai, atostogos... Bet atsitiko nelaimė. Ir nuo mūsų tolti pradėjo jos vyras. Kiek kviečiamį svečius ar kažkur papramogauti, vis atsisako. Į sveikinimus švenčių proga, neatsako. Aš suprantu, kad jam labai sunku. Bet juk ir mes ne visai svetimi. Ir norim tik gero tiek jam, tiek vaikučiams. Patarkit, kaip elgtis. Ar vis atakuoti jį kvietimais, ar tiesiog palikti ramybėje ir visai nutolti? Kaip manote?
tik neatakuoti, bandyčiau nuvažiuot ir pasikalbėt, gal jam iš tikro dar per daug sunku jus matyt, nors norit tik gero jam ir vaikam. Paklauskit, kaip jis jaučiasi, gal laikinai geriau jam pabūti pačiam su savimi. Sėkmės jum
QUOTE(Pupse Smupse @ 2011 03 23, 15:42)
O jūs man patarkite, kaip elgtis šiek tiek kitoje situacijoje. Daugiau nei prieš metus palaidojom draugę. Buvom draugai šeimomis, visos šventės kartu, gimtadieniai, vestuvės, vaikų gimimai, atostogos... Bet atsitiko nelaimė. Ir nuo mūsų tolti pradėjo jos vyras. Kiek kviečiamį svečius ar kažkur papramogauti, vis atsisako. Į sveikinimus švenčių proga, neatsako. Aš suprantu, kad jam labai sunku. Bet juk ir mes ne visai svetimi. Ir norim tik gero tiek jam, tiek vaikučiams. Patarkit, kaip elgtis. Ar vis atakuoti jį kvietimais, ar tiesiog palikti ramybėje ir visai nutolti? Kaip manote?
Aš manau, kad iš dalies reiktų palikti ramybėje. Gal žmogus dar tiesiog nenori pramogauti, nori ramybės, dar neatsigavo po netekties... O ypač, jei jūs buvot draugai, jam gal per sunku visa tai įsivaizduoti be žmonos. Duokit tiek laiko kiek jam reikia, sveikint galit, o vėliau kada gal ir susitiksit.
QUOTE(Pupse Smupse @ 2011 03 23, 15:42)
Patarkit, kaip elgtis. Ar vis atakuoti jį kvietimais, ar tiesiog palikti ramybėje ir visai nutolti? Kaip manote?
Kvietimai linksmintis gali erzinti. Jis dabar galbūt skiria laiką savo gyvenimo, savęs paties suvokimui. Man atrodo, būtinas nuoširdus pašnekesys, nuvažiavus pas jį. Išklausymas, prisiminimas jam brangaus žmogaus, tada tiesiog atviras pasakymas "mes norime padėti. kaip tai galėtume padaryti?" Gal po atviro pokalbio bus aiškiau, kaip elgtis, kokią veiklą pasiūlyti, kad žmogus neužsidarytų su savo bėda "į vienutę".
Linkejimai visiems is labai sauletos Italijos
vi_, mamai buvo, koja tino, vis masazuodavom is apacios i virsu, paskaudedavo. Nesiplesiu, jei ko konkretaus noretum paklaust, parasyk az
Vertinkit ta zinia kitaip: jei prideda dar chemiju, reiskia, ji yra efektyvi, turi poveiki ir ja verta testi. Nutraukia, jei tarpiniai tyrimai rodo, kad chemija neefektyvi.
Del operacijos - klausikite mediku. Jei galima operuoti ir kitu metastaziu nera, gal verta isoperuoti? Bet tai turi spresti medikai....
Placiau papasakosiu apie kelione kita savaitre - kai grisiu, bet siaip viskas labai puiku
vi_, mamai buvo, koja tino, vis masazuodavom is apacios i virsu, paskaudedavo. Nesiplesiu, jei ko konkretaus noretum paklaust, parasyk az
QUOTE(sume @ 2011 03 23, 11:37)
Šiandien gydytoja pasakė mums liūdnoką žinią... Sakė 6 chemoterapijų neužteks, reikės bent 8. Sakė, kad jei nelabai ištvers galima daryti pertrauką, bet kaip supratau tada jau vėl iš naujo 6
Vertinkit ta zinia kitaip: jei prideda dar chemiju, reiskia, ji yra efektyvi, turi poveiki ir ja verta testi. Nutraukia, jei tarpiniai tyrimai rodo, kad chemija neefektyvi.
Del operacijos - klausikite mediku. Jei galima operuoti ir kitu metastaziu nera, gal verta isoperuoti? Bet tai turi spresti medikai....
Placiau papasakosiu apie kelione kita savaitre - kai grisiu, bet siaip viskas labai puiku
QUOTE(sume @ 2011 03 23, 10:37)
Šiandien gydytoja pasakė mums liūdnoką žinią... Sakė 6 chemoterapijų neužteks, reikės bent 8. Sakė, kad jei nelabai ištvers galima daryti pertrauką, bet kaip supratau tada jau vėl iš naujo 6
Po 4 chemijos buvo daryta pilvo echoskopija, židinių nepadaugėjo. Yra pas mamą ant kepenų vienas, bet didelis (pas kitus sakė būna jie tarkim ant visų kepenų išbarstyti). Nors tieks gerai, kad jis nepadidėjo...bet tikėjomės visai kitokių rezultatų.
Gal galit kas nors patarti, ką mums daryti. Ar verta tas kepenis operuoti, nors tik gruodžio mėn turėjo operaciją žarnyne. Ką dėl tų chemijų daryti? bandyti atlaikyti tas 8 ar dar kažkiek ar daryti pertrauką ir vėl iš naujo?
Gal tikrai per daug tiek chemijų, visai organizmą nualins, dar kad susilašintų greitai, o dabar po 2 paras ligoninėj...
Po 4 chemijos buvo daryta pilvo echoskopija, židinių nepadaugėjo. Yra pas mamą ant kepenų vienas, bet didelis (pas kitus sakė būna jie tarkim ant visų kepenų išbarstyti). Nors tieks gerai, kad jis nepadidėjo...bet tikėjomės visai kitokių rezultatų.
Gal galit kas nors patarti, ką mums daryti. Ar verta tas kepenis operuoti, nors tik gruodžio mėn turėjo operaciją žarnyne. Ką dėl tų chemijų daryti? bandyti atlaikyti tas 8 ar dar kažkiek ar daryti pertrauką ir vėl iš naujo?
Gal tikrai per daug tiek chemijų, visai organizmą nualins, dar kad susilašintų greitai, o dabar po 2 paras ligoninėj...
Sume, pas mano vyrą kepenyse yra 15, du pikti...jam po chemoterapijos kurso tas metastazes kepenyse "pridegins (čia Klaipėdos respublikinėje tas malonumas vyks), o po to jau spręs daryti operaciją, ar ne...bet čia viskas perspektyvoje, po šeštos chemo ir po markerio....beje, kepenų operacijos jis pats laukia, nežiūrint į tai, kad žarnyno operacija buvo l.sunki...
Šįkart vyras viduriuoja ir chemoterapijos metu, ryt baigs lašinti ir darys kolonoskopija-ir gydytojai nežino ką beduoti, kad sustabdytų...
QUOTE(ragnez @ 2011 03 23, 11:30)
liudeti, pykti, nusivilti - normalu. priimkite kiekviena jausma, kai jis ateina, leiskite mamai isgyventi visus jausmus. tai neisvengiama, toks gyvenimas.
ateityje, pasibaigus gydymui, prasides kiti procesai. dabar svarbiausia susitaikyti su diagnoze ir istverti, isgyventi gydyma. o paskui reikes gyventi toliau - ir is pradziu atrodo, o kaip as pakeisiu savo gyvenima, gyvensiu graziau, svariau, sveikiau, tvarkingiau ir tt. nieko panasaus - tenka susitaikyti su tuo, kad kasdienybes smulkmenos ir yra tas tavo gyvenimas. ir uzsiimti tom smulkmenom, nuolat islaikant gilumoje savo laikinumo suvokima... tai ne taip lengva, kaip atrodo...
ateityje, pasibaigus gydymui, prasides kiti procesai. dabar svarbiausia susitaikyti su diagnoze ir istverti, isgyventi gydyma. o paskui reikes gyventi toliau - ir is pradziu atrodo, o kaip as pakeisiu savo gyvenima, gyvensiu graziau, svariau, sveikiau, tvarkingiau ir tt. nieko panasaus - tenka susitaikyti su tuo, kad kasdienybes smulkmenos ir yra tas tavo gyvenimas. ir uzsiimti tom smulkmenom, nuolat islaikant gilumoje savo laikinumo suvokima... tai ne taip lengva, kaip atrodo...
kokie žodžiai bet kaip sunku juos skaityti ...
Stiprybės jums, ligoniukai
QUOTE(Pupse Smupse @ 2011 03 23, 15:42)
O jūs man patarkite, kaip elgtis šiek tiek kitoje situacijoje. Daugiau nei prieš metus palaidojom draugę. Buvom draugai šeimomis, visos šventės kartu, gimtadieniai, vestuvės, vaikų gimimai, atostogos... Bet atsitiko nelaimė. Ir nuo mūsų tolti pradėjo jos vyras. Kiek kviečiamį svečius ar kažkur papramogauti, vis atsisako. Į sveikinimus švenčių proga, neatsako. Aš suprantu, kad jam labai sunku. Bet juk ir mes ne visai svetimi. Ir norim tik gero tiek jam, tiek vaikučiams. Patarkit, kaip elgtis. Ar vis atakuoti jį kvietimais, ar tiesiog palikti ramybėje ir visai nutolti? Kaip manote?
Labas
Jei atsisako, palikit ramybėje.Gal jis kuriasi naują gyvenimą, o gal jam per sunku matyti svetimą laimę.
QUOTE(Wėtra @ 2011 03 23, 23:44)
Sume, pas mano vyrą kepenyse yra 15, du pikti...jam po chemoterapijos kurso tas metastazes kepenyse "pridegins (čia Klaipėdos respublikinėje tas malonumas vyks), o po to jau spręs daryti operaciją, ar ne...bet čia viskas perspektyvoje, po šeštos chemo ir po markerio....beje, kepenų operacijos jis pats laukia, nežiūrint į tai, kad žarnyno operacija buvo l.sunki...
Šįkart vyras viduriuoja ir chemoterapijos metu, ryt baigs lašinti ir darys kolonoskopija-ir gydytojai nežino ką beduoti, kad sustabdytų...
Šįkart vyras viduriuoja ir chemoterapijos metu, ryt baigs lašinti ir darys kolonoskopija-ir gydytojai nežino ką beduoti, kad sustabdytų...
O mano mama labai netgi nenori tos operacijos, nebenori ji dar daugiau skausmų, ypač kai dabar tos chemijos šalutinių poveikių daug, matau, kad jai labai sunku ir psichologiškai. Labai stiprūs skausmai prasidėjo spalio mėn, neįsivaizduoju kaip tąkart ji tiek kentėjo iškart nenulėkus į priimamąjį. O aš irgi kvaila, kad nesusimąsčiau. Taip ir užeidavo vieną dieną paskauda, kitą mažiau, trečią vėl užspazmuodavo ir t.t..
Nespėjo atsigauti dar po operacijos (silpna dar buvo labai), o iškart prasidėjo chemija.
Ir vėl jokio atokvėpio. Tik jau dinginėja šalutiniai ir vėl laikas jau kitą lašintis.
Reikia turbūt gerti jai raminamųjų, o tai depresija išsivystis. Nesu specialistė, bet pilnai tikiu, kad lengva jos formą gal ir serga.
***
O aš nežinojau, kad dar židiniai skirstomi į piktus ir ne.
Mums paskirta KT po 6 chemijos. Jos dar nesam darę. Tik echoskopiją.
tai gal dar matys tų židinių, nes tuos, kuriuos mato per echoskopą, tai reikia suprasti, kad labai dideli, o mažų turbūt neįžvelgia.
Papildyta:
QUOTE(ifauru @ 2011 03 23, 20:15)
Vertinkit ta zinia kitaip: jei prideda dar chemiju, reiskia, ji yra efektyvi, turi poveiki ir ja verta testi. Nutraukia, jei tarpiniai tyrimai rodo, kad chemija neefektyvi.
Del operacijos - klausikite mediku. Jei galima operuoti ir kitu metastaziu nera, gal verta isoperuoti? Bet tai turi spresti medikai....
Bet aš bijau, kad visai prisibaigs ji nuo tų papildomų chemijų. Kaip kepenims pernešti tiek krūvio? Žarnynui, kasai, inkstams?
gal sakyčiau reikia organizmui šiek tiek apsivalyti..
Ką jūs darytumėte mano mamos vietoje/ Aišku, gal ir sunku taip konkrečiai pasakyti, nes nežinot kaip ji fiziškai jaučiasi, bet vistiek...
QUOTE(sume @ 2011 03 24, 11:31)
Labai stiprūs skausmai prasidėjo spalio mėn
nuo skausmu yra vaistai
nuo depresijos - irgi.
Laba diena,
pakonsultuokite, prašau, dėl pomidronato ir konkrečiai Zometos šalutinio poveikio - ko tikėtis? Panašiai kaip po chemoterapijos ar švelniau? Gal yra žinančių, kur galima įsigyti Zometos bent kiek pigiau?
Kitas klausimas - patologiniai slankstelių lūžiai. Gydytoja rekomendavo pirmiausia įsigyti korsetą. Gal yra turinčių patirties ir patarimų, ko dar imtis?
Mano silpni nervai neišlaikė, apsiverkiau žiūrėdama tą reportažą. PAGALIAU! Ir jau velniai nematė, kur aną statys, kad tik greičiau pastatytų...
pakonsultuokite, prašau, dėl pomidronato ir konkrečiai Zometos šalutinio poveikio - ko tikėtis? Panašiai kaip po chemoterapijos ar švelniau? Gal yra žinančių, kur galima įsigyti Zometos bent kiek pigiau?
Kitas klausimas - patologiniai slankstelių lūžiai. Gydytoja rekomendavo pirmiausia įsigyti korsetą. Gal yra turinčių patirties ir patarimų, ko dar imtis?
QUOTE(Edmė @ 2011 03 23, 19:08)
Sveikos . Ar vakar žiūrėjot žinias? Nenusprendžia kur statyti aparatą PET tyrimui...
Mano silpni nervai neišlaikė, apsiverkiau žiūrėdama tą reportažą. PAGALIAU! Ir jau velniai nematė, kur aną statys, kad tik greičiau pastatytų...